Rūta Vainienė. Tam davė, o..

(Puslapis 1 iš 2)


Facebook nuotr. Rūta Vainienė

2017-06-22 08:25

Ilgai lauktas mokesčių pertvarkymo planas – jau ant stalo. Kaip ir galima buvo tikėtis – iš valdžios gerų naujienų verčiau nelauk. Ir jei bus viena kita geresnė žinia, jas būtinai nusvers mokesčių kėlimo planai. Tai štai, gerosios žinios skirtos mažas pajamas gaunantiems asmenims. Jiems didės nepamokestinamasis pajamų dydis. Mažesnį gyventojų pajamų mokesčio tarifą mokės ir mažesnes nei 30 tūkstančių eurų per metus gaunantys asmenys, kurie užsiima individualia veikla ir priklauso taip vadinamoms „laisvosioms profesijos“. Mokesčių atostogos metams bus suteiktos tiems, kurie pirmą kartą gyvenime pradėjo verslą. Tačiau čia gerosios naujienos ir baigiasi.

Toliau rikiuojasi švelniai sakant – vulgarusis mokesčių kėlimas. Kam kils mokesčiai, jei Vyriausybės parengtas planas būtų įgyvendintas? Jie didės tiems asmenims, kurie užsiima individualia veikla ir lig šiol moka 5 procentų gyventojų pajamų mokestį. Jiems mokestis didės progresyviai, iki 15 procentų. Negana to, pagal Finansų ministerijos pateiktus efektyvaus mokesčio tarifo skaičiavimus, kyla įtarimas, kad progresinį tarifą individualiai veiklai žadama taikyti itin inovatyviai, švelniai pasakius. Mokesčiai yra žmonių kūrinys, tad nenuostabu, kad nauji žmonės gali sukurti naujų schemų. Tačiau pasaulyje įprasta, kad esant progresiniam apmokestinimui, didesnis apmokestinimo tarifas taikomas, tik pajamoms, kurios viršija nustatytą laiptelį. O toms, kurios iki jo – taikomas mažesnis tarifas. Jei, kaip siūlo ministerija, iki 10 tūkstančių eurų pelnui būtų taikomas 5 procentų tarifas, tai net ir 50 tūkstančių gaunantis asmuo turėtų nuo pirmųjų dešimtiems tūkstančių mokėti tuos pačius 5 procentus. Finansų ministerijos pateikti skaičiai apie efektyviuosius tarifus kelia pagrįstų įtarimų, kad gali būti kitaip. Kad didesnis tarifas bus skaičiuojamas nuo visų pajamų, jei jos viršija nustatytą ribą. Koks tai yra absurdas, bus verta pakalbėti tada, kai matysime ne reformos skaidres, o parengtus teisės aktus.

Mokesčių kėlimui turi būti pasirengę ir nekilnojamojo turto savininkai. Čia irgi siūlomas progresinis tarifas, ir dar kokio dydžio – 2 procentai nuo mokestinės turto vertės! Šis mokestis klastingas tuo, kad kyla ne tik tada, kai pakelia tarifą. Jis kyla ir tada, kai Registrų centras pakeičia mokestinę vertę. Kitas mokestinės vertės perskaičiavimas – 2021 metais. Jokio poilsio turintiems nekilnojamojo turto – vien pamąstymai, ar neperrašius jo juridinio asmens vardu – juk jiems mokestis mažesnis, štai Vilniuje – vienas procentas.

Tie, kas gauna mažiau nei minimalią algą, irgi turi įtempti ausis. Mat siūloma, kad Sodra būtų skaičiuojama nuo minimalios algos, nepaisant, kokia etato dalimi žmogus dirba. Kai kuriais atvejais gali nutikti taip, kad Sodrai darbdavys turės atseikėti daugiau nei sumokės darbuotojui! Ministras žadėjo išimtis tiems, kurie objektyviai dirba maža etato dalimi, pavyzdžiui, yra kokios nors nedidelės garažų bendrijos pirmininkas. Bet visų tokių atvejų – neaprašysi. Kita vertus, o kur gi žadėtas mokesčių sistemos paprastumas?

Straipsnio puslapiai:

Close

Kas slypi už „prašau atleisti savo noru“

 Dažniausiai iš darbo savo iniciatyva išeinama į susirastą geresnį darbą ar keičiantis šeimyninėms bei kitoms aplinkybėms. Tačiau beveik trečdalis išėjusių savo noru tai padarė dėl ne tokių malonių priežasčių, ...

Nerijus Mačiulis. Penkios smegduobės, galinčios pristabdyti pasaulio ekonomikos spurtą

 Pasaulio ekonomikos augimas – sparčiausias per pastaruosius septynerius metus. Deja, nepaisant teigiamų gyventojų ir įmonių lūkesčių bei kitų augimui palankių aplinkybių, horizonte netrūksta rizikų ir pavojų, galinčių nuslopinti ...

Rūta Vainienė. Skylių ir lopų sistema – sveikatos priežiūra

 Mūsų sveikatos priežiūros sistema primena seną vilnonę kojinę. Kadaise numegzta iš išardytų siūlų, daug kartų adyta, ji vis viena - skylėta. Atsivėrusi nauja skylė adoma ir lopoma, bet kitą dieną, žiūrėk – dar viena skylė, ...

Tyrimas: dėl kokių išlaidų labiausiai nerimauja ateities pensininkai?

 Maisto produktai, sveikatos priežiūra, poilsis ir kultūra – mažinti išlaidas šiose srityse išėjusiems į pensiją šalies gyventojams ateityje būtų sunkiausia, parodė „Swedbank“ užsakymu atliktas ...

Marius Dubnikovas. 12 litrų alkoholio suaugusiam – kada PSO pripažins šį skaičių?

 Klausimas, kiek alkoholio suvartoja lietuviai, pavasarį buvo sukėlęs didžiulį triukšmą ir daugybę diskusijų. Aistros šiuo metu aprimo, tačiau Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) reguliariai skelbiant apie krintančius ...

Žilvinas Šilėnas. Nelygybė šaltais nervais

 Kuo jautresnė tema, tuo šaltesniais nervais reikia ją narplioti. Atvykę į kraupios avarijos vietą profesionalūs gelbėtojai nepuola prie to, kuris garsiausiai rėkia. Jei rėkia, tai reiškia kvėpuoja. Iš pradžių reikia ...

Julita Varanauskienė. Kiek kainuoja ligos biuletenis?

 „Sodra“ šiais metais jau skaičiuoja bendro fondo biudžeto perteklių. Preliminariais devynių mėnesių duomenimis, biudžeto pajamų vertė viršijo išlaidas 51 mln. eurų. Tačiau bendras fondo rodiklis paslepia kai ...

Nerijus Mačiulis. Kas slypi už bitcoin sėkmės?

 Praėjusių metų pradžioje kriptovaliuta bitcoin kainavo mažiau nei 500 JAV dolerių. Per mažiau nei du metus ji pabrango daugiau nei 10 kartų. Kai kurios kitos kriptovaliutos gali pasigirti dar įspūdingesniais rezultatais. Kas slypi už ...

Tadas Povilauskas. Ar nauja krizė atsiris į Lietuvą 2018 metų spalį?

 Suėjo devyneri metai, kai 2008 metų rudenį Lietuvoje prasidėjo didžiausias nuo nepriklausomybės atkūrimo ekonomikos nuosmukis. Ekonomika tuomet per pusantrų metų susitraukė 17 proc., nedarbo lygis padidėjo iki 18 proc., nuvilnijo emigracijos ...

Rūta Vainienė. Kaip valdžia sąmoningo žmogaus ilgėjosi

 Vyriausybė šią savaitę pradėjo nuo diskusijos apie tai, ką prarandame dėl šešėlinės ekonomikos. Kiek galima būtų pakelti pensijas, kiek padidinti sveikatos priežiūros finansavimą, jei iš šešėlio būtų ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas