Rūta Vainienė: Trys skaičiukai, leisiantys VMI tikrinti sąskaitas

(Puslapis 1 iš 2)


Asmeninio archyvo nuotr. Ekonomistė Rūta Vainienė

2016-03-02 11:57

Finansų įstaigos valstybinei mokesčių inspekcijai turės teikti naują informaciją apie gyventojų ir įmonių sąskaitų likučius kiekvienų metų gruodžio 31 dieną, bendrą įplaukų sumą per visus metus ir skolinius įsipareigojimus konkrečiam bankui ar kredito unijai. Ši informacija bus teikiama, jei sąskaitos apyvarta viršys 15 tūkstančių eurų, o jos likutis – 5 tūkstančius eurų.

Finansų ministras džiaugiasi priimtu sprendimu, šią informaciją meiliai vadindamas “trimis skaičiukais”. Šie trys skaičiukai turėtų padėti mokesčių inspekcijai geriau kovoti su mokesčių vengimu. Tikslas pateisina priemones, kurios šį kartą pasirinktos – labai neadekvačios.

Pradėkime nuo informacijos apie gyventojus. Teigiama, kad šis informacijos sekimas palies apie dešimtadalį visų gyventojų sąskaitų. Tarkime, kad mokesčių inspekcija netgi nustatys asmenų, kurie nesumokėjo dalies jiems priklausančių mokesčių. O kaip su kitais, kurie mokesčius moka sąžiningai, bet po jų piniginę nuolat knaisiojasi mokesčių inspektoriai? Ar bent atsiųs informaciją- atsiprašymą? „Gerbiamas mokesčių mokėtojau, pasidomėjome jūsų banko sąskaita, bet nieko neradome, atsiprašome.“ Taip pat įdomu, ar kada nors bus įvertintas šio priemonės efektyvumas – kokia mokesčių suma išieškota būtent dėl bankų sąskaitų tikrinimo. Ir ar bus atlikta kaštų ir naudos analizė, ir ar bus atsisakyta šios priemonės, jei paaiškėtų, kad renkama informacija ne tokia jau ir naudinga.

Analogiška informacija bus renkama ir apie juridinius asmenis. Įvertinant sumas, bus teikiama informacija apie absoliučią daugumą juridinių asmenų. Ir visa tai – papildomai, šalia šimtų lapų įmonių teikiamų deklaracijų. Nuo šių metų įmonės teikia dar daugiau papildomos informacijos apie įmonės išmokėtas sumas – dienpinigius, išlaidų kompensacijas, darbuotojams išmokėtus prizus, neapmokestinamas premijas, pensijų išmokas, atskaitingų asmenų skolas ir daug kitos informacijos. Diegiama išmanioji apskaita leis mokesčių inspekcijai realiu laiku matyti įmonių išrašomas sąskaitas bei važtaraščius. Mokesčių inspekcija lig šiol gana taikliai įvardindavo rizikingas įmones ir tikrino jų veiklą. Sunku suprasti, kad totalus sąskaitų sekimas padėtų identifikuoti naujas rizikas. Vėl kyla tie patys klausimai dėl sąskaitų sekimo efektyvumo ir taiklumo.

Šie trys skaičiukai yra ne koks pūkuotas gėris, kaip bando įtikinti finansų ministras, o nesankcionuotas privačios informacijos rinkimas. Politikai nesijaučia nei kiek blogai užkraudami administracinę naštą informacijos teikėjams – kredito įstaigoms. Netgi didžiuojamasi, kad šioms duota laiko pasiruošti, įdiegti informacines sistemas. Ir visa tai – šalia pinigų plovimo prevencijos ir gausos kitų, verslo prasme visai nereikalingų įpareigojimų kredito įstaigoms. O jei kokia klaida pasitaikytų, tai atsirastų dar viena proga nubausti kredito įstaigą.

Straipsnio puslapiai:

Close

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

Nerijus Mačiulis. Neigiamos neigiamų palūkanų pasekmės

 Jau beveik dešimtmetį gyvename itin žemų palūkanų eroje – paskolos niekada istorijoje nebuvo tokios pigios. Kokios to priežastys ir pasekmės, ir kada tikėtina šios gadynės pabaiga? Teiginys, kad skolintis šiais ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas