Rūta Vainienė. Verslo liudijimas – šešėlis ar būdas jį įveikti?

(Puslapis 1 iš 2)


Facebook nuotr. Rūta Vainienė

2017-08-16 11:33

Pastebėjau, kad valdžiai labai nepatinka paprasti dalykai. Visur, kur tik ji prikiša nagus, ar tai būtų darbo santykių, ar statybų, ar mokesčių reglamentavimas, viskas tampa labai sudėtinga. Vis tik vienas paprastas dalykas dar yra likęs iš laikų, kai valdžia dar nebuvo uzurpavusi visų žmogaus gyvenimo sričių. Tai – galimybė sumokėti gyventojų pajamų mokestį, įsigyjant verslo liudijimą. Jei užsiimi veikla, kuri įtraukta į sąrašą, mokesčius gali sumokėti labai paprastai – tiesiog imti ir sumokėti, fiksuotą sumą, be ilgų ir sudėtingų skaičiavimų.

Bet kadangi valdžiai nepatinka paprasti dalykai, kiekviena valdžia jaučia pareigą verslo liudijimus kaip nors apriboti, o dar geriau būtų – juos iš viso panaikinti. Jau daug ribojimų įgyvendinta. Sąraše tik baigtinis nedidelis kiekis veiklų. Yra verslo liudijimo grindys – jis negali būti mažesnis nei suma, kurią reikėtų sumokėti nuo minimalios algos. Dėl to keliant MMA, verslo liudijimo suma nuolat augo. Su verslo liudijimu gali teikti paslaugas įmonėms tik iki keturių su puse tūkstančių eurų sumos. Visai negali teikti paslaugų įmonėms, kurios užsiima ta pačia veikla. Vertėjas su verslo liudijimu negali versti vertimų biurui. Kai pajamos viršija 45 tūkstančius eurų, turi ne tik registruotis PVM mokėtoju, bet ir keisti veiklos formą – steigti įmonę arba imti individualios veiklos pažymą.

Ir štai dabar gresia dar vienas suvaržymas. Valdžia nori nuo 45 iki 20 tūkstančių eurų per metus sumažinti pajamų sumą, kurią galima gauti su verslo liudijimu. Tai yra bruto suma, iš kurios yra dengiamos ir visos šių asmenų patiriamos sąnaudos medžiagoms, žaliavoms įsigyti ar kitos paslaugoms teikti būtinos išlaidos, pavyzdžiui, patalpų nuoma, įrankių įsigijimas ir gausybė kitų. Per mėnesį su verslo liudijimu gaunama 1666 eurų suma nelygintina su jokiomis minimaliomis, vidutinėmis algomis. Apskritai – su algomis nelygintina. Nes iš algos žmogus tenkina vartojimo poreikius. Kai gauna verslo liudijimo pajamų, jis dalį jų sunaudoja pačioje veikloje.

Visi šie apribojimai atsirado dėl to, kad valdžia verslo liudijimų veikloje įžvelgia nelegalius darbo santykius ir šešėlį. Iš tikro, tai joks ne šešėlis, o tik santykinai mažesni mokesčiai, kuriuos sumoka gaunantys didesnes pajamas. Ir čia valdžiai pabunda godulys, kaip tai senei iš pasakos apie auksinę žuvelę. Ir nori valdžia, kad visos auksinės žuvelės, visi mokesčių mokėtojai jai tarnautų maksimaliu mokesčių tarifu.

Kaip ir godžiosios senės, taip ir valdžios nepamatuotiems planams išsipildyti nebus lemta. Mat žmogus, kuriam mokesčių našta vienu įstatymo mostu ims padidės kelis kartus, kai tik galės, rinksis iš viso nemokėti mokesčių nuo sumos, kuri viršys nustatytą ribą. O tai padaryti jis dažnu atveju tikrai galės. Man verslo liudijimai dabar belikę tik tose srityse, kuriose gyventojas teikia paslaugas kitam gyventojui. Kaip žinia, čia dominuoja grynieji, ir joks atsiskaitymų grynaisiais ribojimas, jokie moralizavimai ar kasos aparatai, ar krūvos tikrintojų nesužiūrės visų atsiskaitymų, neprivers jų užfiksuoti. O jei valdžia stipriau spustelės kontroliuodama, tai iš viso trenks durimis ir išvažiuos.

Straipsnio puslapiai:

Close

Nerijus Mačiulis. Infliacija Lietuvoje – didžiausia ES, tačiau laikina ir nebaisi

 Šių metų rugpjūčio mėnesį vidutinės kainos Lietuvoje buvo 4,6 proc. didesnės nei prieš metus. Jau trečią mėnesį iš eilės šalyje fiksuojamas sparčiausias infliacijos augimo tempas Europos Sąjungoje. Tačiau čia ...

Robertas Dargis. Ar tikrai mane palies ketvirtoji pramonės revoliucija?

 Ketvirtoji pramonės revoliucija, dar vadinama daiktų internetu, – tai ne ateitis, tai jau šių dienų realybė. Nuolat keliame klausimą: ar mes tam esame pasirengę? Diskutuojant apie tai susitikimuose su moksleiviais, studentais ir ...

Marius Dubnikovas. Greitai už paskolas galime mokėti dvigubai daugiau

 Jei norite būti orakulais ir sužinoti, koks likimas mūsų laukia artimiausiu metu, užtenka pažiūrėti už Atlanto. O ten – neramios žinios. Augančios palūkanos ne tik stabdys naujų verslų ir darbo vietų plėtrą, bet ir kirs daugeliui ...

Marius Dubnikovas. Bitcoin – technologinis šuolis ir gresiantis burbulas

 Prieš aštuonis metus rinkoje pasirodžius Bitcoin – virtualiai kriptovaliutai, kuria yra keičiamasi decentralizuotu tinklu (angl. Peer to peer) – kyla vis daugiau diskusijų, ar naujoji technologija iš esmės ...

Marius Dubnikovas. Ką daryti, kai lietuviškas euras vertę praranda sparčiausiai Europoje?

 Pastebėjote, kad vos tik gavus algą, pinigai ištirpsta per kelias dienas, o gal vis dar stebitės, kodėl prieš kelias savaites už sviestą mokėjote pigiau nei šiandien? Šis straipsnis būtent jums, nes Lietuva ir vėl ...

Rokas Grajauskas. Ar Lietuvos ekonomika jau kaista?

 Po keletą metų trukusios defliacijos Lietuva staiga tapo sparčiausią kainų augimą fiksuojančia valstybe Europoje. Rugpjūčio mėn. infliacija Lietuvoje jau siekė beveik 5 proc., tuo tarpu nekilnojamojo turto (NT) kainų augimas pirmoje ...

Žilvinas Šilėnas. Senatvė valdiškų pensijų spąstuose

 Roges ruošk vasarą. Kažkas panašaus ir su pensija – jei apie tai, iš ko gyvensi senatvėje, pradėsi mąstyti tik tada, kai išeisi į pensiją, gali būti nemaloniai nustebintas – pajamos gali kristi dvigubai ...

Rūta Vainienė. Ar visi čia vagys?

 Kaip jaunam žmogui būdingas polinkis matyti supaprastintą juoda-balta vaizdą, taip pat, matyt, yra ir jaunai valstybei, ypač – jos valdžiai. Lyg ir metas būtų išaugti iš „visi verslininkai – vagys ir ...

Robertas Dargis: dėl minimalios algos kėlimo užsidarė dešimtys įmonėlių, žmonės emigravo

Remiantis statistika atlyginimai nors ir ne visiems, bet toliau Lietuvoje auga, o dabar jau pradėta diskutuoti ir apie minimalios algos kėlimą. Tiesa, tai gali būti ne tik džiaugsminga žinia. TV3 studijoje kalbėjęs Lietuvos pramoninkų ...

„Nordea“ prognozės: pučiant stipriam vėjui net kalakutai skraido Prabilo apie ekonominę krizę

Lietuvos ekonomikos augimas pirmąjį šių metų pusmetį paspartėjo iki 4%, palaikomas itin palankių išorės ir vidaus veiksnių. Euro zonos ekonomikos renesansas bei iš recesijos lipanti Rusijos ekonomika lėmė dviženklį eksporto ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas