Rūta Vainienė. Verslo liudijimas – šešėlis ar būdas jį įveikti?

(Puslapis 1 iš 2)


Facebook nuotr. Rūta Vainienė

2017-08-16 11:33

Pastebėjau, kad valdžiai labai nepatinka paprasti dalykai. Visur, kur tik ji prikiša nagus, ar tai būtų darbo santykių, ar statybų, ar mokesčių reglamentavimas, viskas tampa labai sudėtinga. Vis tik vienas paprastas dalykas dar yra likęs iš laikų, kai valdžia dar nebuvo uzurpavusi visų žmogaus gyvenimo sričių. Tai – galimybė sumokėti gyventojų pajamų mokestį, įsigyjant verslo liudijimą. Jei užsiimi veikla, kuri įtraukta į sąrašą, mokesčius gali sumokėti labai paprastai – tiesiog imti ir sumokėti, fiksuotą sumą, be ilgų ir sudėtingų skaičiavimų.

Bet kadangi valdžiai nepatinka paprasti dalykai, kiekviena valdžia jaučia pareigą verslo liudijimus kaip nors apriboti, o dar geriau būtų – juos iš viso panaikinti. Jau daug ribojimų įgyvendinta. Sąraše tik baigtinis nedidelis kiekis veiklų. Yra verslo liudijimo grindys – jis negali būti mažesnis nei suma, kurią reikėtų sumokėti nuo minimalios algos. Dėl to keliant MMA, verslo liudijimo suma nuolat augo. Su verslo liudijimu gali teikti paslaugas įmonėms tik iki keturių su puse tūkstančių eurų sumos. Visai negali teikti paslaugų įmonėms, kurios užsiima ta pačia veikla. Vertėjas su verslo liudijimu negali versti vertimų biurui. Kai pajamos viršija 45 tūkstančius eurų, turi ne tik registruotis PVM mokėtoju, bet ir keisti veiklos formą – steigti įmonę arba imti individualios veiklos pažymą.

Ir štai dabar gresia dar vienas suvaržymas. Valdžia nori nuo 45 iki 20 tūkstančių eurų per metus sumažinti pajamų sumą, kurią galima gauti su verslo liudijimu. Tai yra bruto suma, iš kurios yra dengiamos ir visos šių asmenų patiriamos sąnaudos medžiagoms, žaliavoms įsigyti ar kitos paslaugoms teikti būtinos išlaidos, pavyzdžiui, patalpų nuoma, įrankių įsigijimas ir gausybė kitų. Per mėnesį su verslo liudijimu gaunama 1666 eurų suma nelygintina su jokiomis minimaliomis, vidutinėmis algomis. Apskritai – su algomis nelygintina. Nes iš algos žmogus tenkina vartojimo poreikius. Kai gauna verslo liudijimo pajamų, jis dalį jų sunaudoja pačioje veikloje.

Visi šie apribojimai atsirado dėl to, kad valdžia verslo liudijimų veikloje įžvelgia nelegalius darbo santykius ir šešėlį. Iš tikro, tai joks ne šešėlis, o tik santykinai mažesni mokesčiai, kuriuos sumoka gaunantys didesnes pajamas. Ir čia valdžiai pabunda godulys, kaip tai senei iš pasakos apie auksinę žuvelę. Ir nori valdžia, kad visos auksinės žuvelės, visi mokesčių mokėtojai jai tarnautų maksimaliu mokesčių tarifu.

Kaip ir godžiosios senės, taip ir valdžios nepamatuotiems planams išsipildyti nebus lemta. Mat žmogus, kuriam mokesčių našta vienu įstatymo mostu ims padidės kelis kartus, kai tik galės, rinksis iš viso nemokėti mokesčių nuo sumos, kuri viršys nustatytą ribą. O tai padaryti jis dažnu atveju tikrai galės. Man verslo liudijimai dabar belikę tik tose srityse, kuriose gyventojas teikia paslaugas kitam gyventojui. Kaip žinia, čia dominuoja grynieji, ir joks atsiskaitymų grynaisiais ribojimas, jokie moralizavimai ar kasos aparatai, ar krūvos tikrintojų nesužiūrės visų atsiskaitymų, neprivers jų užfiksuoti. O jei valdžia stipriau spustelės kontroliuodama, tai iš viso trenks durimis ir išvažiuos.

Straipsnio puslapiai:

Close

S. Jakeliūnas: pensijų reforma galėtų įsigalioti tik 2020 metais

Kitą savaitę į Seimą atkeliauja šešios struktūrinės reformos. Vyriausybės atstovai visuomenei teigia, kad 25 dienų Seimui pakaks patvirtinti 6 struktūrines reformas, tarp jų – mokesčių ir pensijų sistemos pakeitimus. Tačiau ...

Ieva Valeškaitė. Ekonomika auga, mokesčiai – nemažėja. Ko tikėtis kitąmet?

Gegužės 23-ąją minėjome Laisvės nuo mokesčių dieną – simbolinę dieną metuose, kai vidutinis šalies gyventojas nustoja dirbti, kad sumokėtų mokesčius, ir pradeda dirbti sau. Šiemet, kaip ir praėjusiais metais, mokesčiams dirbome ...

Gintarė Deržanauskienė. Savivaldybių nenoras atsisakyti verslų – priklausomybė ar pokyčių baimė?

Juokiasi puodas, kad katilas juodas, sako lietuvių liaudies patarlė. Valdžia vieną po kito kepa draudimus ir reguliavimus gyventojams, tačiau nemato, kas darosi jos pačios kieme. Patarlė lyg ir tiktų valdžios veiksmams apibūdinti, tik kad juokas ...

Indrė Genytė-Pikčienė. Reformoje liko skylių, bet kai kurios detalės vietoje

Viešoji erdvė net suprakaitavusi virškina savaitės pradžioje pristatytas viešojo sektoriaus reformos gaires ir vieną po kitos lendančias detales. O virškinti yra ką – naujovių kąsnis didelis ir riebus. Įspūdžiai ...

Indrė Genytė-Pikčienė. Atlyginimų lenktynės viešajame ir privačiame sektoriuje – 5:0 pastarojo naudai

Vidutinio darbo užmokesčio tendencijoms abejingų nėra. Tai vienas iš būdų „pasimatuoti“ savo finansinę būklę su kitais visuomenės nariais, o ekonomistams tai vienas kertinių rodiklių, padedančių įvertinti valstybės gyventojų ...

Tadas Povilauskas. Mažiau vilniečių tikisi, kad būstas brangs

Kaip ir tikėtasi, šių metų pirmą ketvirtį gyventojų lūkesčiai dėl būsto kainų pokyčių tapo truputį kuklesni. SEB banko užsakymu kovą atlikta apklausa parodė, kad 54 proc. apklaustųjų šalyje mano, kad būstas per artimiausius dvylika ...

„Revolut“ Mobiliųjų technologijų vadovas: kaip kinta kriptovaliutų svyravimai?

Kripovaliutų vertėms nuolat svyruojant, o bitkoinui nebeperlipant 9000 JAV dolerių ribos imama svarstyti, ar geriausi laikai jau praeityje. Edward Cooper, „Revolut“ Mobiliųjų technologijų vadovas, reaguodamas į pasaulines naujienas ...

Dūrė pirštu į socialinių tinklų burbulą – vartojat, ką jums įkiša

Lietuvos metų ekonomikos konferencijoje, kurią organizuoja žurnalas „Valstybė“, verslo, ekonomikos ir žiniasklaidos lyderiai diskutavo kaip 4-oji pramonės revoliucija pakeis verslo potencialą. Pranešimą konferencijoje skaičiusi ...

Gitanas Nausėda: anksčiau ar vėliau krizė ateis. Ar esame pasiruošę?

Pasaulyje vis dar vyraujant neapibrėžtumui, baiminantis prekybos karų kalbama apie galimą naująją krizę. Tačiau tikinama, kad šį kartą pasaulis, įskaitant Lietuvą, bus daug geriau pasiruošęs. Žurnalo „Valstybė“ ...

Nerijus Mačiulis: krizė jau prasidėjo

Kol vieni ekonomistai ramina, kad krizės užuomazgų dar nėra ir nežinia, kada ji prasidės, „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis rėžė: krizė prasidėjo jau pernai ar net dar anksčiau. Žurnalo „Valstybė“ ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas