Rūta Vainienė. Verslo liudijimas – šešėlis ar būdas jį įveikti?

(Puslapis 1 iš 2)


Facebook nuotr. Rūta Vainienė

2017-08-16 11:33

Pastebėjau, kad valdžiai labai nepatinka paprasti dalykai. Visur, kur tik ji prikiša nagus, ar tai būtų darbo santykių, ar statybų, ar mokesčių reglamentavimas, viskas tampa labai sudėtinga. Vis tik vienas paprastas dalykas dar yra likęs iš laikų, kai valdžia dar nebuvo uzurpavusi visų žmogaus gyvenimo sričių. Tai – galimybė sumokėti gyventojų pajamų mokestį, įsigyjant verslo liudijimą. Jei užsiimi veikla, kuri įtraukta į sąrašą, mokesčius gali sumokėti labai paprastai – tiesiog imti ir sumokėti, fiksuotą sumą, be ilgų ir sudėtingų skaičiavimų.

Bet kadangi valdžiai nepatinka paprasti dalykai, kiekviena valdžia jaučia pareigą verslo liudijimus kaip nors apriboti, o dar geriau būtų – juos iš viso panaikinti. Jau daug ribojimų įgyvendinta. Sąraše tik baigtinis nedidelis kiekis veiklų. Yra verslo liudijimo grindys – jis negali būti mažesnis nei suma, kurią reikėtų sumokėti nuo minimalios algos. Dėl to keliant MMA, verslo liudijimo suma nuolat augo. Su verslo liudijimu gali teikti paslaugas įmonėms tik iki keturių su puse tūkstančių eurų sumos. Visai negali teikti paslaugų įmonėms, kurios užsiima ta pačia veikla. Vertėjas su verslo liudijimu negali versti vertimų biurui. Kai pajamos viršija 45 tūkstančius eurų, turi ne tik registruotis PVM mokėtoju, bet ir keisti veiklos formą – steigti įmonę arba imti individualios veiklos pažymą.

Ir štai dabar gresia dar vienas suvaržymas. Valdžia nori nuo 45 iki 20 tūkstančių eurų per metus sumažinti pajamų sumą, kurią galima gauti su verslo liudijimu. Tai yra bruto suma, iš kurios yra dengiamos ir visos šių asmenų patiriamos sąnaudos medžiagoms, žaliavoms įsigyti ar kitos paslaugoms teikti būtinos išlaidos, pavyzdžiui, patalpų nuoma, įrankių įsigijimas ir gausybė kitų. Per mėnesį su verslo liudijimu gaunama 1666 eurų suma nelygintina su jokiomis minimaliomis, vidutinėmis algomis. Apskritai – su algomis nelygintina. Nes iš algos žmogus tenkina vartojimo poreikius. Kai gauna verslo liudijimo pajamų, jis dalį jų sunaudoja pačioje veikloje.

Visi šie apribojimai atsirado dėl to, kad valdžia verslo liudijimų veikloje įžvelgia nelegalius darbo santykius ir šešėlį. Iš tikro, tai joks ne šešėlis, o tik santykinai mažesni mokesčiai, kuriuos sumoka gaunantys didesnes pajamas. Ir čia valdžiai pabunda godulys, kaip tai senei iš pasakos apie auksinę žuvelę. Ir nori valdžia, kad visos auksinės žuvelės, visi mokesčių mokėtojai jai tarnautų maksimaliu mokesčių tarifu.

Kaip ir godžiosios senės, taip ir valdžios nepamatuotiems planams išsipildyti nebus lemta. Mat žmogus, kuriam mokesčių našta vienu įstatymo mostu ims padidės kelis kartus, kai tik galės, rinksis iš viso nemokėti mokesčių nuo sumos, kuri viršys nustatytą ribą. O tai padaryti jis dažnu atveju tikrai galės. Man verslo liudijimai dabar belikę tik tose srityse, kuriose gyventojas teikia paslaugas kitam gyventojui. Kaip žinia, čia dominuoja grynieji, ir joks atsiskaitymų grynaisiais ribojimas, jokie moralizavimai ar kasos aparatai, ar krūvos tikrintojų nesužiūrės visų atsiskaitymų, neprivers jų užfiksuoti. O jei valdžia stipriau spustelės kontroliuodama, tai iš viso trenks durimis ir išvažiuos.

Straipsnio puslapiai:

Close

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

Nerijus Mačiulis. Neigiamos neigiamų palūkanų pasekmės

 Jau beveik dešimtmetį gyvename itin žemų palūkanų eroje – paskolos niekada istorijoje nebuvo tokios pigios. Kokios to priežastys ir pasekmės, ir kada tikėtina šios gadynės pabaiga? Teiginys, kad skolintis šiais ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas