Rūta Vainienė. Vienintelis valdžios prioritetas – kišenė


Asmeninio archyvo nuotr. Ekonomistė Rūta Vainienė

2017-02-17 17:58

Stovėdama parduotuvėje prie kasos, nugirdau dviejų vyrų pokalbį. Jie, matyt, seni pažįstami, gal buvę bendradarbiai, štai susitiko apsipirkdami. „Kur tu dabar?“- klausia vienas. „Islandijoje“ – atsako. „Ką dirbi?“. „Aš apdailininkas, tai viską darau, glaistau, dažau. Netrukus vėl vyksiu į Islandiją. O tu kur?“. Sutiktasis jam atsako, kad dirba vienoje valstybinėje įmonėje viskuo – taiso, remontuoja, ką reikia, suprask – auksarankis. Eilė trumpa, aš spėjau tenugirsti, kad netrukus pirmasis vėl vyks į Islandiją, ir jo brigadoje kaip tik tokių auksarankių labai reikia.

Tokie pokalbiai vyksta kasdien, o Lietuva per metus netenka po Ukmergės dydžio miestelį. Emigracijos priežastys – ekonominės, žmonės važiuoja didesnio uždarbio. Emigruoja ne tik negalintys susirasti darbo čia, Lietuvoje, bet ir darbą turintys. Darbdaviai jau skambina varpais, kad pradeda trūkti darbuotojų. Tuo tarpu valdžioje – olimpinė ramybė. Darbo kodeksas užmarinuotas, tuo tarpu – matuojamės tautinius kostiumus.

Vis tik valdžiai nėra labai ramu ir vienintelis dalykas, kas jai tikrai rūpi – kad neplonėtų valdžios kišenė. Lietuvoje gyventojų, mokesčių mokėtojų, mažėja kasmet, o viešieji finansai - kasmet auga. Dedamos pastangos, kad tie, kurie dar neišvyko, suneštų valdžiai kuo gausesnį aruodą. Valdžia sako – tie biudžetai ne mums, jie – gyventojams. Bet jei gyventojų mažėja, tai gal ir biudžetai turėtų mažėti? Ir vis tik vienintelis Sodros biudžetas yra tikrai skirtas tik gyventojams, o visi kiti – jos didenybei viešiesiems pirkimams. O ten – patys žinome, kas būna naudos gavėjai.

Susidaro įspūdis, kad valdžia įnirtingai nori pastūmėti žmones vykti iš Lietuvos. Štai kad ir nuo sausio „netyčia“ priimti pakeitimai dėl įvairia individualia veikla užsiimančių asmenų didesnio apmokestinimo. Kokią žinutę šie pakeitimai siunčia įvairiems auksarankiams? Važiuok iš Lietuvos, kol mokesčiai nenumovė paskutinių kelnių. Negana to, kurpiami didesnio šių asmenų apmokestinimo planai. Neva jie, susikūrę sau darbo vietą, sumoka per mažai. Nes dirbantys pagal darbo sutartį sumoka daugiau. Užuot svarsčius, kad būtina sumažinti mokesčių naštą dirbantiesiems, valdžia mano, kad 55 procentais turi būti apmokestinti visi. Ir neva tada tai jau bus įgyvendintas mokestinis teisingumas. Ir kad labai gerai, kad žmogus gauna mažiau nei pusę to, ką uždirbo. Opo to dar penktadalį sumoka per PVM.

Dar valdžia pučia miglą, kad jei vis mokėtų po lygiai mokesčių, būtų galima kalbėti apie bendrojo tarifo mažinimą. Tuo gali tikėti nebent visiškas naivuolis. Mokesčiai pastaraisiais metais buvo tik keliami – arba didinamams tarifas, kaip PVM, arba plečiama bazė – kaip GPM. Ir visa tai palydima griežtinamu administravimu. Kaip gi kitaip – surinkti nemažėjančius biudžetus yra vienintelis akivaizdus valdžios prioritetas. Tik šis prioritetas nepriimtinas žmonėms – ir jie tai parodo emigruodami. Valdžia atkakliai nenori pripažinti, nors faktai – akivaizdūs. Kai Sodra pagrasino išieškosianti sveikatos draudimo nepriemoką iš gyventojų – tai sukėlė deklaruojančių savo emigravimą bangą. Štai taip, kad kelių atgal liktų kuo mažiau. Kiek dar žmonių turės išvažiuoti, kad valdžia pagaliau suprastų, kad jos pasirinktas prioritetas ir pačia valdžią paliks prie suskilusios geldos.

Close

Ieva Valeškaitė. Paklaidinti mokesčių migloje

 Naujų mokesčių 2018-aisiais įvesti neplanuojama – sutartinai žada (ir žadėjo) ir Premjeras, ir Finansų ministras. Tačiau panašu, kad tai – tik pusė tiesos. Tai galbūt ir reiškia, kad valdžia neįves langų, saldainių ...

Julita Varanauskienė. Ar Lietuvoje įdarbinti užsieniečiai kelia grėsmę mūsų darbo vietoms?

 „Sodros“ duomenimis, pernai metų pabaigoje pas Lietuvos darbdavius dirbo ir gavo darbo užmokestį 12 tūkst. iš trečiųjų (ne ES) šalių atvykusių žmonių, turinčių darbo vizas (kuriems nėra suteiktas leidimas gyventi). ...

Eglė Džiugytė. Metai prezidento poste: ką, neskaitant skandalų, nuveikė D. Trumpas

 Jau visai netrukus, sausio 20-ąją, sukaks metai po to, kai Donaldas Trumpas buvo prisaikdintas JAV prezidentu. Laikotarpis iki jo inauguracijos buvo pažymėtas daugybe pažadų, o po jos – daugybe skandalų. Vis dėlto, ką iš tiesų D. ...

Tadas Povilauskas. Rumunijos reforma, kurios Lietuvoje vis dar vengiama

 Lietuvoje apie darbuotojo ir darbdavio socialinio draudimo įmokų sujungimą pastaruoju metu diskutuojama vis daugiau, ši idėja įrašyta ir į valdančiosios partijos Seime rinkimų programą. Vienas iš pagrindinių argumentų, ...

Ieva Skačkauskaitė. Kas Lietuvoje pakėlė kainas pernai ir ko tikėtis šiemet?

 Pernai įsisiūbavusi infliacija šiemet turėtų atslūgti. Taip nutiks dėl to, kad nebebus tokio reikšmingo poveikio tų veiksnių, kurie kainas pakėlė 2017 metais. Pernai kainų įsispartėjimą, kuris, vidutiniškai per metus ...

Nerijus Mačiulis. Nenurašykime gerų metų

 Nedaug kas 2017-uosius metus pavadintų labai išskirtiniais ar įspūdingais. Vis tik nemažai rodiklių rodo, kad Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio jubiliejų pasitinkame ne be bėdų, tačiau – būdami labai neblogos ...

Estijos reforma iškėlė Gitanui Nausėdai klausimą: gal Estijos politikai tiesiog labiau myli savo šalį?

 Regionų atgaivinimas ne tik aktuali tema Lietuvai, bet ir Estijai. Skirtumas tas, kol Lietuvoje kalbama, Estijoje – daroma. Nuspręsta, kad Estijos vyriausybė iš Talino į regionus perkels apie 1000 gerai apmokamų darbo vietų. SEB ...

Kalėdų išlaidų tyrimas: kam lietuviai šiais metais atvers piniginę?

Šiais metais kalėdinėms dovanoms gyventojai nusiteikę išleisti daugiau nei pernai, tačiau švenčių išlaidoms nėra linkę taupyti iš anksto. „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atliktas tyrimas rodo, ...

Rūta Vainienė. O profsąjungos nori dar!

 Visai neseniai gyventojai, kurie paramai skyrė du procentus savo sumokėto gyventojų pajamų mokesčio, gavo Mokesčių inspekcijos pranešimus, kad parama jau pasiekė jos adresatus. Šiemet paramą galėjo gauti ne tik juridiniai ...

Rokas Grajauskas. Verslo nenoras investuoti kelia susirūpinimą

 Verslo lūkesčiai nuosekliai auga jau kelerius metus iš eilės, tačiau ketinančių investuoti į plėtrą skaičius šiemet susitraukė. Tarp priežasčių, stabdančių tolesnį vystymąsi, verslai įvardija tokias kaip biurokratinė ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas