Rūta Vainienė. Virš urėdijų – tik giedras dangus?

(Puslapis 1 iš 2)


Rūta Vainienė

2017-07-07 17:47

Kadaise, praėjusios ekonominės krizės laikais veikė tokia Saulėlydžio komisija prie Vyriausybės. Jos tikslas buvo teikti pasiūlymus, kaip optimizuoti viešąjį administravimą, naikinti besidubliuojančias funkcijas ar nelabai ką veikiančias įstaigas. Šios komisijos, kaip tokios nebėra, bet ne dėl to, kad viešajame sektoriuje buvo įvesta galutinė ir tobula tvarka. Komisijos funkcijas dabar atlieka pati vyriausybė ir ministerijos. Tačiau kai kurios viešojo sektoriaus tvirtovės išlieka stipresnės už bet kokias komisijas, už tas įstaigas įsteigusias ministerijas, ir net už Vyriausybę, ir net patį Seimą, kai tik kas nors imasi klibinti šių tvirtovių pamatus.

Kadaise, Saulėlydžio komisijoje buvo atliktas tokio keisto juridinio statuso kaip „valstybės įmonė“ įvertinimas. Savo žodį tarė ir Valstybės kontrolė, atlikusi Valstybės įmonių valdymo auditą. Kaip žinia, Lietuvoje yra apie šimtą tokį juridinį statusą turinčių įmonių – dauguma jų, keturiasdešimt dvi, yra miškų urėdijos. Dar vienuolika buvo kelių priežiūros įmonės. Dar yra Registrų centras, Regitra, Valstybės žemės fondas, Prabavimo rūmai, Oro navigacija, Turto bankas ir kitos. Kadaise ir valstybei priklausančios vaistinės veikė kaip valstybės įmonės, bet prieš gerą penkmetį buvo reorganizuotos į akcines bendroves.

Tai štai, tas prieš dešimtmetį atliktas valstybės įmonės juridinio statuso įvertinimas buvo labai aiškus ir nedviprasmiškas: dabartinėje sistemoje valstybės įmonės nedera. Mat jei tai yra iš biudžeto finansuojama įstaiga, ji turėtų veikti kaip biudžetinė įstaiga. Jei tai yra ūkine komercine veikla užsiimanti įmonė – ji turėtų veikti kaip uždaroji akcinė bendrovė. O jei šio juridinio asmens tikslas nėra pelno siekimas, jei ji atlieka tam tikras visuomenei naudingas funkcijas, o taip pat vykdo dalį komercinės veiklos, ji turėtų veikti kaip viešoji įstaiga. Su visomis iš to išplaukiančiomis pasekmėmis - juridinėmis, valdymo bei ekonominėmis. Valstybei valdyti įmonę visiškai nebūtinas atskiras teisinis statusas. Visiška analogija yra ir žemesniame - savivaldos – lygmenyje, kur veikia tokio pats keisto statuso savivaldybės įmonės.

Taip jau susiklostė, o išskirtinis valstybės įmonės statusas tikrai prisidėjo prie to, kad valstybė savo užantyje kai kuriais atvejais ėmė ir užsiaugino gyvatę. Kai ta pati senoji Saulėlydžio komisija prieš kone dešimtmetį prakalbo apie urėdijų reformą, Seime kosminiu greičiu buvo pakeistas Miškų įstatymas ir jame buvo „įkaltas“ urėdijų skaičius - 42. Kad tik neduok Dieve, Aplinkos ministerija, sau pavaldžiose įmonėse nepadarytų per didelių pertvarkų. Ir pertvarkos tada neįvyko. Liežuviai plaka, kad urėdijos „sumetė“ papildomus šimtus milijonų litų tuo metu kriziniam valstybės biudžetui, ir buvo paliktos ramybėje. Kaip matome, iki kito karto.

Straipsnio puslapiai:

Close

Nerijus Mačiulis. Ar kartūs saldūs mokesčiai?

Kam gali patikti mokėti didesnius mokesčius? Su entuziazmu naujus ar padidintus esamus mokesčius gali priimti tik tie, kurie jokių mokesčių nemoka, o iš valstybės biudžeto gauna daug. Kaip žinia, tokių laimingųjų beveik nėra. Vis tik be ...

Žilvinas Šilėnas. Cukraus mokestis – per kišenę vartotojams

Vėl pasigirdo kalbos apie vadinamąjį cukraus mokestį. Yra daug priežasčių, kodėl šis mokestis yra prasta idėja. Pradėkime nuo teisingų pavadinimų. Įvedus tokį mokestį pabrangtų bandelės, sausainiai, saldainiai ir visi kiti saldūs produktai. ...

Rūta Vainienė. Kvalifikuotas aš ar ne?

Koks darbuotojas aš esu - kvalifikuotas ar nekvalifikuotas? Šis klausimas nuo liepos 1 dienos turėjo iškilti kiekvienam minimalią algą gaunančiam darbuotojui. Darbo kodeksas uždavė nemažą minklę, nes nustatė, kad minimalią algą ...

Žilvinas Šilėnas. Atsargiai – valdiškas verslas

Seimas pagaliau „išgimdė“ urėdijų reformą. Tiksliau ne pačią reformą, o leidimą vykdyti reformą. Kaip su ta reforma bus – dar pažiūrėsim. Bet noriu atkreipti dėmesį į kitą problemą. Piktinotės, kad 42 urėdijos ilgai ...

Povilas Stankevičius. Nepaisant pingančios naftos, infliacija spartėja

Nors nuo dugno niekaip neatsiplėšiančios naftos kainos apkarpė infliacijos lūkesčius visame pasaulyje, Lietuvoje kainų augimo tempas kol kas tik spartėja. Metinė vartotojų kainų infliacija birželį toliau didėjo ir pasiekė 3,6 proc. Augančio ...

Ieva Valeškaitė. Pelno mokestis – ko iš tikrųjų reikia šalies verslui?

Skatinti verslumą, pritraukti daugiau investicijų ir sukurti darbo vietų – tokius tikslus įvardijo Vyriausybė, pristatydama planus mokesčių ir socialinėje srityje. Verslumą siūloma skatinti suteikiant 1 metų pelno mokesčio ...

Rūta Vainienė. Virš urėdijų – tik giedras dangus?

Kadaise, praėjusios ekonominės krizės laikais veikė tokia Saulėlydžio komisija prie Vyriausybės. Jos tikslas buvo teikti pasiūlymus, kaip optimizuoti viešąjį administravimą, naikinti besidubliuojančias funkcijas ar nelabai ką veikiančias ...

Nerijus Mačiulis. Regioninė atskirtis – padėtis be išeities?

Kalbėdami apie atlyginimus, nedarbą, investicijas ar užimtumą dažniausiai bandome įsivaizduoti „vidutinį“ visos Lietuvos paveikslą. Tačiau nors Lietuva yra maža valstybė, tarp jos regionų egzistuoja labai nemaži skirtumai. Ar tai yra ...

Tadas Povilauskas. Lietuviška aritmetika: išleidžiame daugiau negu oficialiai uždirbame?

Eurostato skelbiami duomenys apie Europos Sąjungos (ES) gyventojų vidutines vartojimo išlaidas, atsižvelgiant į kainų lygį šalyje bei įtraukiant tas paslaugas, kurias apmoka valdžios sektorius, rodo, kad 2016 metais Lietuva aplenkė ...

Rūta Vainienė. Tam davė, o..

Ilgai lauktas mokesčių pertvarkymo planas – jau ant stalo. Kaip ir galima buvo tikėtis – iš valdžios gerų naujienų verčiau nelauk. Ir jei bus viena kita geresnė žinia, jas būtinai nusvers mokesčių kėlimo planai. Tai štai, ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas