Rūta Vainienė. Virš urėdijų – tik giedras dangus?

(Puslapis 1 iš 2)


Rūta Vainienė

2017-07-07 17:47

Kadaise, praėjusios ekonominės krizės laikais veikė tokia Saulėlydžio komisija prie Vyriausybės. Jos tikslas buvo teikti pasiūlymus, kaip optimizuoti viešąjį administravimą, naikinti besidubliuojančias funkcijas ar nelabai ką veikiančias įstaigas. Šios komisijos, kaip tokios nebėra, bet ne dėl to, kad viešajame sektoriuje buvo įvesta galutinė ir tobula tvarka. Komisijos funkcijas dabar atlieka pati vyriausybė ir ministerijos. Tačiau kai kurios viešojo sektoriaus tvirtovės išlieka stipresnės už bet kokias komisijas, už tas įstaigas įsteigusias ministerijas, ir net už Vyriausybę, ir net patį Seimą, kai tik kas nors imasi klibinti šių tvirtovių pamatus.

Kadaise, Saulėlydžio komisijoje buvo atliktas tokio keisto juridinio statuso kaip „valstybės įmonė“ įvertinimas. Savo žodį tarė ir Valstybės kontrolė, atlikusi Valstybės įmonių valdymo auditą. Kaip žinia, Lietuvoje yra apie šimtą tokį juridinį statusą turinčių įmonių – dauguma jų, keturiasdešimt dvi, yra miškų urėdijos. Dar vienuolika buvo kelių priežiūros įmonės. Dar yra Registrų centras, Regitra, Valstybės žemės fondas, Prabavimo rūmai, Oro navigacija, Turto bankas ir kitos. Kadaise ir valstybei priklausančios vaistinės veikė kaip valstybės įmonės, bet prieš gerą penkmetį buvo reorganizuotos į akcines bendroves.

Tai štai, tas prieš dešimtmetį atliktas valstybės įmonės juridinio statuso įvertinimas buvo labai aiškus ir nedviprasmiškas: dabartinėje sistemoje valstybės įmonės nedera. Mat jei tai yra iš biudžeto finansuojama įstaiga, ji turėtų veikti kaip biudžetinė įstaiga. Jei tai yra ūkine komercine veikla užsiimanti įmonė – ji turėtų veikti kaip uždaroji akcinė bendrovė. O jei šio juridinio asmens tikslas nėra pelno siekimas, jei ji atlieka tam tikras visuomenei naudingas funkcijas, o taip pat vykdo dalį komercinės veiklos, ji turėtų veikti kaip viešoji įstaiga. Su visomis iš to išplaukiančiomis pasekmėmis - juridinėmis, valdymo bei ekonominėmis. Valstybei valdyti įmonę visiškai nebūtinas atskiras teisinis statusas. Visiška analogija yra ir žemesniame - savivaldos – lygmenyje, kur veikia tokio pats keisto statuso savivaldybės įmonės.

Taip jau susiklostė, o išskirtinis valstybės įmonės statusas tikrai prisidėjo prie to, kad valstybė savo užantyje kai kuriais atvejais ėmė ir užsiaugino gyvatę. Kai ta pati senoji Saulėlydžio komisija prieš kone dešimtmetį prakalbo apie urėdijų reformą, Seime kosminiu greičiu buvo pakeistas Miškų įstatymas ir jame buvo „įkaltas“ urėdijų skaičius - 42. Kad tik neduok Dieve, Aplinkos ministerija, sau pavaldžiose įmonėse nepadarytų per didelių pertvarkų. Ir pertvarkos tada neįvyko. Liežuviai plaka, kad urėdijos „sumetė“ papildomus šimtus milijonų litų tuo metu kriziniam valstybės biudžetui, ir buvo paliktos ramybėje. Kaip matome, iki kito karto.

Straipsnio puslapiai:

Close

Nerijus Mačiulis. Infliacija Lietuvoje – didžiausia ES, tačiau laikina ir nebaisi

 Šių metų rugpjūčio mėnesį vidutinės kainos Lietuvoje buvo 4,6 proc. didesnės nei prieš metus. Jau trečią mėnesį iš eilės šalyje fiksuojamas sparčiausias infliacijos augimo tempas Europos Sąjungoje. Tačiau čia ...

Robertas Dargis. Ar tikrai mane palies ketvirtoji pramonės revoliucija?

 Ketvirtoji pramonės revoliucija, dar vadinama daiktų internetu, – tai ne ateitis, tai jau šių dienų realybė. Nuolat keliame klausimą: ar mes tam esame pasirengę? Diskutuojant apie tai susitikimuose su moksleiviais, studentais ir ...

Marius Dubnikovas. Greitai už paskolas galime mokėti dvigubai daugiau

 Jei norite būti orakulais ir sužinoti, koks likimas mūsų laukia artimiausiu metu, užtenka pažiūrėti už Atlanto. O ten – neramios žinios. Augančios palūkanos ne tik stabdys naujų verslų ir darbo vietų plėtrą, bet ir kirs daugeliui ...

Marius Dubnikovas. Bitcoin – technologinis šuolis ir gresiantis burbulas

 Prieš aštuonis metus rinkoje pasirodžius Bitcoin – virtualiai kriptovaliutai, kuria yra keičiamasi decentralizuotu tinklu (angl. Peer to peer) – kyla vis daugiau diskusijų, ar naujoji technologija iš esmės ...

Marius Dubnikovas. Ką daryti, kai lietuviškas euras vertę praranda sparčiausiai Europoje?

 Pastebėjote, kad vos tik gavus algą, pinigai ištirpsta per kelias dienas, o gal vis dar stebitės, kodėl prieš kelias savaites už sviestą mokėjote pigiau nei šiandien? Šis straipsnis būtent jums, nes Lietuva ir vėl ...

Rokas Grajauskas. Ar Lietuvos ekonomika jau kaista?

 Po keletą metų trukusios defliacijos Lietuva staiga tapo sparčiausią kainų augimą fiksuojančia valstybe Europoje. Rugpjūčio mėn. infliacija Lietuvoje jau siekė beveik 5 proc., tuo tarpu nekilnojamojo turto (NT) kainų augimas pirmoje ...

Žilvinas Šilėnas. Senatvė valdiškų pensijų spąstuose

 Roges ruošk vasarą. Kažkas panašaus ir su pensija – jei apie tai, iš ko gyvensi senatvėje, pradėsi mąstyti tik tada, kai išeisi į pensiją, gali būti nemaloniai nustebintas – pajamos gali kristi dvigubai ...

Rūta Vainienė. Ar visi čia vagys?

 Kaip jaunam žmogui būdingas polinkis matyti supaprastintą juoda-balta vaizdą, taip pat, matyt, yra ir jaunai valstybei, ypač – jos valdžiai. Lyg ir metas būtų išaugti iš „visi verslininkai – vagys ir ...

Robertas Dargis: dėl minimalios algos kėlimo užsidarė dešimtys įmonėlių, žmonės emigravo

Remiantis statistika atlyginimai nors ir ne visiems, bet toliau Lietuvoje auga, o dabar jau pradėta diskutuoti ir apie minimalios algos kėlimą. Tiesa, tai gali būti ne tik džiaugsminga žinia. TV3 studijoje kalbėjęs Lietuvos pramoninkų ...

„Nordea“ prognozės: pučiant stipriam vėjui net kalakutai skraido Prabilo apie ekonominę krizę

Lietuvos ekonomikos augimas pirmąjį šių metų pusmetį paspartėjo iki 4%, palaikomas itin palankių išorės ir vidaus veiksnių. Euro zonos ekonomikos renesansas bei iš recesijos lipanti Rusijos ekonomika lėmė dviženklį eksporto ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas