Rūta Vainienė. Virš urėdijų – tik giedras dangus?

(Puslapis 1 iš 2)


Rūta Vainienė

2017-07-07 17:47

Kadaise, praėjusios ekonominės krizės laikais veikė tokia Saulėlydžio komisija prie Vyriausybės. Jos tikslas buvo teikti pasiūlymus, kaip optimizuoti viešąjį administravimą, naikinti besidubliuojančias funkcijas ar nelabai ką veikiančias įstaigas. Šios komisijos, kaip tokios nebėra, bet ne dėl to, kad viešajame sektoriuje buvo įvesta galutinė ir tobula tvarka. Komisijos funkcijas dabar atlieka pati vyriausybė ir ministerijos. Tačiau kai kurios viešojo sektoriaus tvirtovės išlieka stipresnės už bet kokias komisijas, už tas įstaigas įsteigusias ministerijas, ir net už Vyriausybę, ir net patį Seimą, kai tik kas nors imasi klibinti šių tvirtovių pamatus.

Kadaise, Saulėlydžio komisijoje buvo atliktas tokio keisto juridinio statuso kaip „valstybės įmonė“ įvertinimas. Savo žodį tarė ir Valstybės kontrolė, atlikusi Valstybės įmonių valdymo auditą. Kaip žinia, Lietuvoje yra apie šimtą tokį juridinį statusą turinčių įmonių – dauguma jų, keturiasdešimt dvi, yra miškų urėdijos. Dar vienuolika buvo kelių priežiūros įmonės. Dar yra Registrų centras, Regitra, Valstybės žemės fondas, Prabavimo rūmai, Oro navigacija, Turto bankas ir kitos. Kadaise ir valstybei priklausančios vaistinės veikė kaip valstybės įmonės, bet prieš gerą penkmetį buvo reorganizuotos į akcines bendroves.

Tai štai, tas prieš dešimtmetį atliktas valstybės įmonės juridinio statuso įvertinimas buvo labai aiškus ir nedviprasmiškas: dabartinėje sistemoje valstybės įmonės nedera. Mat jei tai yra iš biudžeto finansuojama įstaiga, ji turėtų veikti kaip biudžetinė įstaiga. Jei tai yra ūkine komercine veikla užsiimanti įmonė – ji turėtų veikti kaip uždaroji akcinė bendrovė. O jei šio juridinio asmens tikslas nėra pelno siekimas, jei ji atlieka tam tikras visuomenei naudingas funkcijas, o taip pat vykdo dalį komercinės veiklos, ji turėtų veikti kaip viešoji įstaiga. Su visomis iš to išplaukiančiomis pasekmėmis - juridinėmis, valdymo bei ekonominėmis. Valstybei valdyti įmonę visiškai nebūtinas atskiras teisinis statusas. Visiška analogija yra ir žemesniame - savivaldos – lygmenyje, kur veikia tokio pats keisto statuso savivaldybės įmonės.

Taip jau susiklostė, o išskirtinis valstybės įmonės statusas tikrai prisidėjo prie to, kad valstybė savo užantyje kai kuriais atvejais ėmė ir užsiaugino gyvatę. Kai ta pati senoji Saulėlydžio komisija prieš kone dešimtmetį prakalbo apie urėdijų reformą, Seime kosminiu greičiu buvo pakeistas Miškų įstatymas ir jame buvo „įkaltas“ urėdijų skaičius - 42. Kad tik neduok Dieve, Aplinkos ministerija, sau pavaldžiose įmonėse nepadarytų per didelių pertvarkų. Ir pertvarkos tada neįvyko. Liežuviai plaka, kad urėdijos „sumetė“ papildomus šimtus milijonų litų tuo metu kriziniam valstybės biudžetui, ir buvo paliktos ramybėje. Kaip matome, iki kito karto.

Straipsnio puslapiai:

Close

Ieva Valeškaitė. Paklaidinti mokesčių migloje

 Naujų mokesčių 2018-aisiais įvesti neplanuojama – sutartinai žada (ir žadėjo) ir Premjeras, ir Finansų ministras. Tačiau panašu, kad tai – tik pusė tiesos. Tai galbūt ir reiškia, kad valdžia neįves langų, saldainių ...

Julita Varanauskienė. Ar Lietuvoje įdarbinti užsieniečiai kelia grėsmę mūsų darbo vietoms?

 „Sodros“ duomenimis, pernai metų pabaigoje pas Lietuvos darbdavius dirbo ir gavo darbo užmokestį 12 tūkst. iš trečiųjų (ne ES) šalių atvykusių žmonių, turinčių darbo vizas (kuriems nėra suteiktas leidimas gyventi). ...

Eglė Džiugytė. Metai prezidento poste: ką, neskaitant skandalų, nuveikė D. Trumpas

 Jau visai netrukus, sausio 20-ąją, sukaks metai po to, kai Donaldas Trumpas buvo prisaikdintas JAV prezidentu. Laikotarpis iki jo inauguracijos buvo pažymėtas daugybe pažadų, o po jos – daugybe skandalų. Vis dėlto, ką iš tiesų D. ...

Tadas Povilauskas. Rumunijos reforma, kurios Lietuvoje vis dar vengiama

 Lietuvoje apie darbuotojo ir darbdavio socialinio draudimo įmokų sujungimą pastaruoju metu diskutuojama vis daugiau, ši idėja įrašyta ir į valdančiosios partijos Seime rinkimų programą. Vienas iš pagrindinių argumentų, ...

Ieva Skačkauskaitė. Kas Lietuvoje pakėlė kainas pernai ir ko tikėtis šiemet?

 Pernai įsisiūbavusi infliacija šiemet turėtų atslūgti. Taip nutiks dėl to, kad nebebus tokio reikšmingo poveikio tų veiksnių, kurie kainas pakėlė 2017 metais. Pernai kainų įsispartėjimą, kuris, vidutiniškai per metus ...

Nerijus Mačiulis. Nenurašykime gerų metų

 Nedaug kas 2017-uosius metus pavadintų labai išskirtiniais ar įspūdingais. Vis tik nemažai rodiklių rodo, kad Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio jubiliejų pasitinkame ne be bėdų, tačiau – būdami labai neblogos ...

Estijos reforma iškėlė Gitanui Nausėdai klausimą: gal Estijos politikai tiesiog labiau myli savo šalį?

 Regionų atgaivinimas ne tik aktuali tema Lietuvai, bet ir Estijai. Skirtumas tas, kol Lietuvoje kalbama, Estijoje – daroma. Nuspręsta, kad Estijos vyriausybė iš Talino į regionus perkels apie 1000 gerai apmokamų darbo vietų. SEB ...

Kalėdų išlaidų tyrimas: kam lietuviai šiais metais atvers piniginę?

Šiais metais kalėdinėms dovanoms gyventojai nusiteikę išleisti daugiau nei pernai, tačiau švenčių išlaidoms nėra linkę taupyti iš anksto. „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atliktas tyrimas rodo, ...

Rūta Vainienė. O profsąjungos nori dar!

 Visai neseniai gyventojai, kurie paramai skyrė du procentus savo sumokėto gyventojų pajamų mokesčio, gavo Mokesčių inspekcijos pranešimus, kad parama jau pasiekė jos adresatus. Šiemet paramą galėjo gauti ne tik juridiniai ...

Rokas Grajauskas. Verslo nenoras investuoti kelia susirūpinimą

 Verslo lūkesčiai nuosekliai auga jau kelerius metus iš eilės, tačiau ketinančių investuoti į plėtrą skaičius šiemet susitraukė. Tarp priežasčių, stabdančių tolesnį vystymąsi, verslai įvardija tokias kaip biurokratinė ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas