Rūta Vainienė. Virš urėdijų – tik giedras dangus?

(Puslapis 1 iš 2)


Rūta Vainienė

2017-07-07 17:47

Kadaise, praėjusios ekonominės krizės laikais veikė tokia Saulėlydžio komisija prie Vyriausybės. Jos tikslas buvo teikti pasiūlymus, kaip optimizuoti viešąjį administravimą, naikinti besidubliuojančias funkcijas ar nelabai ką veikiančias įstaigas. Šios komisijos, kaip tokios nebėra, bet ne dėl to, kad viešajame sektoriuje buvo įvesta galutinė ir tobula tvarka. Komisijos funkcijas dabar atlieka pati vyriausybė ir ministerijos. Tačiau kai kurios viešojo sektoriaus tvirtovės išlieka stipresnės už bet kokias komisijas, už tas įstaigas įsteigusias ministerijas, ir net už Vyriausybę, ir net patį Seimą, kai tik kas nors imasi klibinti šių tvirtovių pamatus.

Kadaise, Saulėlydžio komisijoje buvo atliktas tokio keisto juridinio statuso kaip „valstybės įmonė“ įvertinimas. Savo žodį tarė ir Valstybės kontrolė, atlikusi Valstybės įmonių valdymo auditą. Kaip žinia, Lietuvoje yra apie šimtą tokį juridinį statusą turinčių įmonių – dauguma jų, keturiasdešimt dvi, yra miškų urėdijos. Dar vienuolika buvo kelių priežiūros įmonės. Dar yra Registrų centras, Regitra, Valstybės žemės fondas, Prabavimo rūmai, Oro navigacija, Turto bankas ir kitos. Kadaise ir valstybei priklausančios vaistinės veikė kaip valstybės įmonės, bet prieš gerą penkmetį buvo reorganizuotos į akcines bendroves.

Tai štai, tas prieš dešimtmetį atliktas valstybės įmonės juridinio statuso įvertinimas buvo labai aiškus ir nedviprasmiškas: dabartinėje sistemoje valstybės įmonės nedera. Mat jei tai yra iš biudžeto finansuojama įstaiga, ji turėtų veikti kaip biudžetinė įstaiga. Jei tai yra ūkine komercine veikla užsiimanti įmonė – ji turėtų veikti kaip uždaroji akcinė bendrovė. O jei šio juridinio asmens tikslas nėra pelno siekimas, jei ji atlieka tam tikras visuomenei naudingas funkcijas, o taip pat vykdo dalį komercinės veiklos, ji turėtų veikti kaip viešoji įstaiga. Su visomis iš to išplaukiančiomis pasekmėmis - juridinėmis, valdymo bei ekonominėmis. Valstybei valdyti įmonę visiškai nebūtinas atskiras teisinis statusas. Visiška analogija yra ir žemesniame - savivaldos – lygmenyje, kur veikia tokio pats keisto statuso savivaldybės įmonės.

Taip jau susiklostė, o išskirtinis valstybės įmonės statusas tikrai prisidėjo prie to, kad valstybė savo užantyje kai kuriais atvejais ėmė ir užsiaugino gyvatę. Kai ta pati senoji Saulėlydžio komisija prieš kone dešimtmetį prakalbo apie urėdijų reformą, Seime kosminiu greičiu buvo pakeistas Miškų įstatymas ir jame buvo „įkaltas“ urėdijų skaičius - 42. Kad tik neduok Dieve, Aplinkos ministerija, sau pavaldžiose įmonėse nepadarytų per didelių pertvarkų. Ir pertvarkos tada neįvyko. Liežuviai plaka, kad urėdijos „sumetė“ papildomus šimtus milijonų litų tuo metu kriziniam valstybės biudžetui, ir buvo paliktos ramybėje. Kaip matome, iki kito karto.

Straipsnio puslapiai:

Close

Indrė Genytė-Pikčienė. Reformoje liko skylių, bet kai kurios detalės vietoje

Viešoji erdvė net suprakaitavusi virškina savaitės pradžioje pristatytas viešojo sektoriaus reformos gaires ir vieną po kitos lendančias detales. O virškinti yra ką – naujovių kąsnis didelis ir riebus. Įspūdžiai ...

Indrė Genytė-Pikčienė. Atlyginimų lenktynės viešajame ir privačiame sektoriuje – 5:0 pastarojo naudai

Vidutinio darbo užmokesčio tendencijoms abejingų nėra. Tai vienas iš būdų „pasimatuoti“ savo finansinę būklę su kitais visuomenės nariais, o ekonomistams tai vienas kertinių rodiklių, padedančių įvertinti valstybės gyventojų ...

Tadas Povilauskas. Mažiau vilniečių tikisi, kad būstas brangs

Kaip ir tikėtasi, šių metų pirmą ketvirtį gyventojų lūkesčiai dėl būsto kainų pokyčių tapo truputį kuklesni. SEB banko užsakymu kovą atlikta apklausa parodė, kad 54 proc. apklaustųjų šalyje mano, kad būstas per artimiausius dvylika ...

„Revolut“ Mobiliųjų technologijų vadovas: kaip kinta kriptovaliutų svyravimai?

Kripovaliutų vertėms nuolat svyruojant, o bitkoinui nebeperlipant 9000 JAV dolerių ribos imama svarstyti, ar geriausi laikai jau praeityje. Edward Cooper, „Revolut“ Mobiliųjų technologijų vadovas, reaguodamas į pasaulines naujienas ...

Dūrė pirštu į socialinių tinklų burbulą – vartojat, ką jums įkiša

Lietuvos metų ekonomikos konferencijoje, kurią organizuoja žurnalas „Valstybė“, verslo, ekonomikos ir žiniasklaidos lyderiai diskutavo kaip 4-oji pramonės revoliucija pakeis verslo potencialą. Pranešimą konferencijoje skaičiusi ...

Gitanas Nausėda: anksčiau ar vėliau krizė ateis. Ar esame pasiruošę?

Pasaulyje vis dar vyraujant neapibrėžtumui, baiminantis prekybos karų kalbama apie galimą naująją krizę. Tačiau tikinama, kad šį kartą pasaulis, įskaitant Lietuvą, bus daug geriau pasiruošęs. Žurnalo „Valstybė“ ...

Nerijus Mačiulis: krizė jau prasidėjo

Kol vieni ekonomistai ramina, kad krizės užuomazgų dar nėra ir nežinia, kada ji prasidės, „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis rėžė: krizė prasidėjo jau pernai ar net dar anksčiau. Žurnalo „Valstybė“ ...

Laura Galdikienė. Pasaulis ant prekybos karo slenksčio, ar bus laimėtojų?

Šiandien pasaulinei prekybai išgyvenant atgimimą, daugelyje išsivysčiusių šalių verslo ir vartotojų lūkesčiai yra neregėtose aukštumose, o investicijos ima po truputį kopti iš duobės. Praėjusiais metais ...

Futurologas iš Estijos įvardijo tris svarbiausias kryptis Lietuvos vyriausybei

Digitalizacijos eksperto ir futurologo esto Valdek Laur teigimu, įsibėgėjant ketvirtosios pramonės revoliucijai, kuomet keičiasi viso pasaulio ekonominė situacija ir verslo bei darbo rinkos tendencijos, kiekviena konkurencinga valstybė turėtų ...

Laura Galdikienė. Kaip išmatuoti visuomenės gerovę?

Nuo 1995 metų Lietuvos BVP vienam gyventojui, matuojant pagal perkamosios galios standartą, išaugo daugiau nei 4 kartus. Ekspertai ir politikai džiūgauja – šalis pademonstravo įspūdingą progresą. Visgi BVP augimas, nors ir yra ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas