Ryšiai su visuomene: kritika yra gerai

(Puslapis 1 iš 3)


REUTERS/SCANPIX nuotr.

Evelina Povilaitytė / Savaitraštis „Ekonomika.lt“

2013-01-17 16:52

Geras komunikacijos specialistas tas, kuris mato situaciją iš įvairių kampus, užduoda nepatogius klausimus bei kritikuoja sprendimus, sako naujoji Lietuvos ryšių su visuomene specialistų sąjungos pirmininkė Orijana Mašalė.

Jau 11 metų dirbate ryšių su visuomene rinkoje, kaip ji pasikeitė per tą laikotarpį?

Džiugu, kad ryšiai su visuomene nebėra suvokiami kaip ryšiai su žurnalistais. Jau įvertinama ir vidinės komunikacijos svarba. Laikui bėgant atsirado tokių burtažodžių kaip „integruota komunikacija“, o sąsajos riba tarp rinkodaros ir komunikacijos darosi vis plonesnė. Taigi suvokimas išsiplėtė, išaugo kompetencija.

Per sunkmetį ryšių su visuomene agentūros labai išsikristalizavo: vienos nusprendė viešinti europinius projektus, kitos orientuojasi į siauresnes (kartais net nišines) verslo sritis arba paslaugas. Tai yra gerai, nes užsakovas turi iš ko rinktis.

Tačiau problemų rinkoje vis dar yra?

Taip, išliko ir neigiamų tendencijų, pasitaiko blogų pavyzdžių, kurie suteikia rinkai šleifą. Apskritai komunikacijos specialistų darbas sukelia daug streso: uždaviniai yra didžiuliai ir, mano nuomone, reikalavimai tik didės, todėl svarbu kelti kvalifikaciją.

Pati didžiausia rinkos problema – užsakomieji straipsniai ar reportažai. Ji ypač opi regionuose, kur išplatinus pranešimą spaudai sulauki kelių skambučių iš vietinių žurnalistų, klausiančių, kiek bus mokama už jo publikavimą, nors informacija gali būti svarbi visam regionui. Vartotojas turėtų labai aiškiai iš turinio atskirti, kada straipsnis yra reklaminis.

Kita problema – Europos Sąjungos projektų viešinimas. Mano nuomone, jis labai iškraipė rinką, o rengiant publikacijas nueita primityviausiu keliu: agentūros ar specialistai parašo straipsnį, ir viskas. Žinoma, galima į tai pažiūrėti kūrybiškai, bet tuomet teks sugaišti daugiau laiko, sukti galvą ir galbūt laiku nepaviešinti projekto. Taigi, tos „paklodės“ yra lengviausias kelias.

O mūsų ir kaimynų ryšių su visuomene rinka skiriasi?

Visose trijose Baltijos šalyse ryšiai su visuomene vis dar suvokiami kaip „gaisrų gesinimas“. Labai mažai verslo ir valstybės institucijų supranta, kad tai yra krizių komunikacijos prevencija.

Latviai mini, kad trūksta kvalifikuotų komunikacijos specialistų, nes vyksta geriausiųjų medžioklė. Gerą specialistą lengviau perpirkti nei pačiam išugdyti. Lenkija eina panašiu keliu kaip ir Baltijos šalys, bet atsižvelgus į tai, kiek ji turi talentų ir ekonominių galimybių, lygis yra kiek aukštesnis.

Straipsnio puslapiai:

- Evelina Povilaitytė

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas