S. Butenka: pinigai ateina ten, kur dirbama

(Puslapis 1 iš 2)


Ruslano Kondratjevo nuotr.

Dina Sergijenko / Savaitraštis „Ekonomika.lt“

2012-11-07 15:23

Mažos šalys šiandien turi stengtis kurti pridėtinę vertę turinčias paslaugas, kad jų gyventojai neemigruotų.

Tokios nuomonės yra tarptautinės lyderės debesų kompiuterijos, duomenų saugumo ir technologinių sprendimų verslui srityse kompanijos EMC Baltijos šalių regiono vadovas Sergejus Butenka.

Kaip atrodo Lietuva, palyginti su kitomis Baltijos šalimis?

Šiaip jau niekada nelyginčiau Baltijos šalių tarpusavyje. Kodėl? Nes, pavyzdžiui, vien istoriškai Lietuvoje, nepaisant to, kad jos sostinė yra Vilnius, dideli verslai verda Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje. Kas vyksta Latvijoje? Visa Latvija yra praktiškai Ryga, nes kiti miestai nieko negeneruoja.

Jeigu kalbame apie debesų kompiuterijos plėtrą, turėtume žvilgtelėti į praeitį, kai kompiuteriai buvo milžiniški, užėmė didžiulius plotus, kainavo beprotiškai brangiai. Tuomet prasimušti naujovėms, tokioms kompanijoms kaip „Microsoft“, pasauliui žengti į naują erą buvo labai sunku, nes reikėjo atsisakyti visko, į ką buvo investuoti milžiniški pinigai, reikėjo išmesti viską, kas buvo sukaupta. Mes esame žmonės, mums sunku atsisakyti net daiktų, kurie iš esmės yra nereikalingi.

Dabar analogišką padėtį matau Estijoje: įvairiose jos srityse padaryta vienokių ar kitokių investicijų ir atsisakyti jų, net ir dėl debesų kompiuterijos, sunku. Lietuvoje šioje srityje gerokai daugiau „žalių plotų“, tad galima išauginti vienokį ar kitokį produktą, be to, visas naujas technologijas čia galima įdiegti net greičiau nei tai buvo daroma Latvijoje. Mano akimis, didžiausia konkurencija IT srityje šiandien yra tarp Lietuvos ir Latvijos.

Tačiau Lietuva – maža šalis, kiek inovacijų jai reikia? Galų gale ką Lietuvai gali pasiūlyti EMC?

EMC vertinimu, Lietuvos rinka Baltijos šalių rinkoje sudaro maždaug pusę jos ir ši rinkos dalis gali svyruoti nuo 40 iki 60 procentų. Matome, kad Lietuvoje yra didelis augimo potencialas.

Be to, šiandien visos Baltijos šalys suprato, kad pigi darbo jėga nėra tas variantas, kurio verta vaikytis. Jaunimas išvyksta ir tai yra visų – Lietuvos, Latvijos, Estijos – problema. Ir aukščiausia valdžia, ir geriausi verslo lyderiai šiandien suprato, kad reikia kurti ką nors, kas turi pridėtinę vertę, kas teikia užsiėmimą žmonėms. Prie naujų realijų prisitaikyti turėtų ir švietimo sistema, kad būtų „kepami“ ne vien tie specialistai, kurie gaus prastai mokamus darbus ir vėliau emigruos. Reikia stiprių įvairių sričių žinovų, kad Baltijos šalys galėtų konkuruoti su kitomis, didesnėmis, valstybėmis.

Tai, kad atsidarė Europos Sąjungos sienos ir darbo jėgos dalis iš mažų valstybių pateko į užsienį, mano nuomone, yra greičiau blogai nei gerai. Pats pažįstu ne vieną gabų jauną žmogų, kuris iškeliavo į Australiją, Angliją, JAV – sienų atvėrimas gerai žmonėms, tačiau blogai valstybėms.

Straipsnio puslapiai:

- Dina Sergijenko

Close

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

Nerijus Mačiulis. Neigiamos neigiamų palūkanų pasekmės

 Jau beveik dešimtmetį gyvename itin žemų palūkanų eroje – paskolos niekada istorijoje nebuvo tokios pigios. Kokios to priežastys ir pasekmės, ir kada tikėtina šios gadynės pabaiga? Teiginys, kad skolintis šiais ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas