S. Gilas: be imigrantų neišgyventume (4)

(Puslapis 1 iš 3)


Eltos nuotr.

Ingrida Mačiulaitytė / Ekonomika.lt

2010-12-21 15:34

Augantis imigracijos srautas su nuosmukiu susidorojusios Norvegijos negąsdina, interviu ,,Ekonomika.lt“ teigė šalies ambasadorius Steinaras Gilas.

Norvegijos verslininkai aktyviai investuoja Lietuvoje. Kokios didiausios šalies investicijos ir kokiais privalumais, jūsų nuomone, pasižymi mūsų šalies verslo aplinka?

Norvegija yra dešimta didžiausia investuotoja Lietuvoje. Abejoju dėl kai kurių statistinių duomenų, nes kiek kalbėjau su norvegų verslininkais, atrodo, kad ne visos įmonės yra oficialiai registruotos. Paminėčiau mūsų banką ,,DNB Nor”, kuris greitai valdys 100 proc. Lietuvoje veikiančio ,,DNB Nord” banko. Investicijų profilis pakankamai platus ir, sakyčiau, Norvegijos verslas rodo susidomėjimą Lietuva, pradedant nekilnojamuoju turtu, bankininkyste ir baigiant baldų, slidinėjimo reikmenų gamyba. Mūsų darbas čia yra suvesti potencialius partnerius ir atverti duris investuotojams, bet panašu, kad Lietuvoje jos jau yra plačiai atvertos.

Kuo Lietuva patraukli Norvegijos verslui?

Ne paslaptis, kad gaminti čia daug pigiau nei Norvegijoje. Žinoma, pigu gaminti ir Azijoje, bet ji mums per toli. Be to, Lietuva turi sunkiai dirbančią ir kvalifikuotą darbo jėgą, tai mes galime pasakyti iš patirties Norvegijoje, kur šiuo metu dirba 20-30 tūkst. lietuvių. 85 proc. imigrantų iš Lietuvos turi darbą, o tai labai žymus lygis užsieniečiams. Imigrantai daugiausiai dirba statybose bei sveikatos apsaugos srityse, taigi pastebime, kad jie turi puikią kvalifikaciją.

Taip pat norėčiau paminėti, kad norvegų įmonės Lietuvoje sunkmečiu beveik nemažino savo darbuotojų algų. Lietuvoje turime daug didelių kompanijų, kaip ,,Statoil”, kurių pardavimai sumažėjo minimaliai. Manau, Norvegijos verslininkai supranta, kad norint geros kokybės produkto, reikia adekvačiai elgtis su savo darbuotojais.

O kokias didžiausias kliūtis investicijoms įžvelgiate?

Biurokratinių kliūčių, žinoma, yra, galima paminėti ir korupciją. Lietuvoje dirbu jau ketverius metus ir atsimenu tik porą atvejų, kai Norvegijos įmonės skundėsi ambasadai dėl korupcijos ir per lėto valdžios institucijų darbo. Taigi bendrai kalbant, problemų nėra daug.

Atrodo, kad Norvegija buvo viena valstybių, kurias nuosmukis paveikė mažiausiai. Su kokiomis problemomis susidūrėte?

Žinoma, sunkmetis palietė Norvegiją. Jautėme nuosmukį, kai kurių sričių veikla visai sustojo ir Vyriausybė turėjo jas remti. Esame priklausomi nuo eksporto. Laimei, turėjome savų resursų. Iš Valstybinio pensijų fondo gaunamų pajamų galėjome finansuoti netektis, didžiųjų įmonių nuostolius. Sunkmečiu naudojome daugiau fondo lėšų nei įprasta, tačiau dabar jis jau vėl grįžta į senas vėžes. Džiugu ir tai, kad sunkmetis nepareikalavo daug darbo vietų. Dabar nedarbas šalyje siekia 3–4 proc., todėl, palyginti su Lietuva, tai labai mažas skaičius. Gerai, kad gauname iš Lietuvos trūkstamos darbo jėgos, nes žmonės aktyviai emigruoja. Bet padėtis jūsų šalyje – išties sunki.

Straipsnio puslapiai:

- Ingrida Mačiulaitytė

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

Nerijus Mačiulis. Neigiamos neigiamų palūkanų pasekmės

 Jau beveik dešimtmetį gyvename itin žemų palūkanų eroje – paskolos niekada istorijoje nebuvo tokios pigios. Kokios to priežastys ir pasekmės, ir kada tikėtina šios gadynės pabaiga? Teiginys, kad skolintis šiais ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas