S. Gilas: be imigrantų neišgyventume (4)

(Puslapis 1 iš 3)


Eltos nuotr.

Ingrida Mačiulaitytė / Ekonomika.lt

2010-12-21 15:34

Augantis imigracijos srautas su nuosmukiu susidorojusios Norvegijos negąsdina, interviu ,,Ekonomika.lt“ teigė šalies ambasadorius Steinaras Gilas.

Norvegijos verslininkai aktyviai investuoja Lietuvoje. Kokios didiausios šalies investicijos ir kokiais privalumais, jūsų nuomone, pasižymi mūsų šalies verslo aplinka?

Norvegija yra dešimta didžiausia investuotoja Lietuvoje. Abejoju dėl kai kurių statistinių duomenų, nes kiek kalbėjau su norvegų verslininkais, atrodo, kad ne visos įmonės yra oficialiai registruotos. Paminėčiau mūsų banką ,,DNB Nor”, kuris greitai valdys 100 proc. Lietuvoje veikiančio ,,DNB Nord” banko. Investicijų profilis pakankamai platus ir, sakyčiau, Norvegijos verslas rodo susidomėjimą Lietuva, pradedant nekilnojamuoju turtu, bankininkyste ir baigiant baldų, slidinėjimo reikmenų gamyba. Mūsų darbas čia yra suvesti potencialius partnerius ir atverti duris investuotojams, bet panašu, kad Lietuvoje jos jau yra plačiai atvertos.

Kuo Lietuva patraukli Norvegijos verslui?

Ne paslaptis, kad gaminti čia daug pigiau nei Norvegijoje. Žinoma, pigu gaminti ir Azijoje, bet ji mums per toli. Be to, Lietuva turi sunkiai dirbančią ir kvalifikuotą darbo jėgą, tai mes galime pasakyti iš patirties Norvegijoje, kur šiuo metu dirba 20-30 tūkst. lietuvių. 85 proc. imigrantų iš Lietuvos turi darbą, o tai labai žymus lygis užsieniečiams. Imigrantai daugiausiai dirba statybose bei sveikatos apsaugos srityse, taigi pastebime, kad jie turi puikią kvalifikaciją.

Taip pat norėčiau paminėti, kad norvegų įmonės Lietuvoje sunkmečiu beveik nemažino savo darbuotojų algų. Lietuvoje turime daug didelių kompanijų, kaip ,,Statoil”, kurių pardavimai sumažėjo minimaliai. Manau, Norvegijos verslininkai supranta, kad norint geros kokybės produkto, reikia adekvačiai elgtis su savo darbuotojais.

O kokias didžiausias kliūtis investicijoms įžvelgiate?

Biurokratinių kliūčių, žinoma, yra, galima paminėti ir korupciją. Lietuvoje dirbu jau ketverius metus ir atsimenu tik porą atvejų, kai Norvegijos įmonės skundėsi ambasadai dėl korupcijos ir per lėto valdžios institucijų darbo. Taigi bendrai kalbant, problemų nėra daug.

Atrodo, kad Norvegija buvo viena valstybių, kurias nuosmukis paveikė mažiausiai. Su kokiomis problemomis susidūrėte?

Žinoma, sunkmetis palietė Norvegiją. Jautėme nuosmukį, kai kurių sričių veikla visai sustojo ir Vyriausybė turėjo jas remti. Esame priklausomi nuo eksporto. Laimei, turėjome savų resursų. Iš Valstybinio pensijų fondo gaunamų pajamų galėjome finansuoti netektis, didžiųjų įmonių nuostolius. Sunkmečiu naudojome daugiau fondo lėšų nei įprasta, tačiau dabar jis jau vėl grįžta į senas vėžes. Džiugu ir tai, kad sunkmetis nepareikalavo daug darbo vietų. Dabar nedarbas šalyje siekia 3–4 proc., todėl, palyginti su Lietuva, tai labai mažas skaičius. Gerai, kad gauname iš Lietuvos trūkstamos darbo jėgos, nes žmonės aktyviai emigruoja. Bet padėtis jūsų šalyje – išties sunki.

Straipsnio puslapiai:

- Ingrida Mačiulaitytė

Close

Estijos reforma iškėlė Gitanui Nausėdai klausimą: gal Estijos politikai tiesiog labiau myli savo šalį?

 Regionų atgaivinimas ne tik aktuali tema Lietuvai, bet ir Estijai. Skirtumas tas, kol Lietuvoje kalbama, Estijoje – daroma. Nuspręsta, kad Estijos vyriausybė iš Talino į regionus perkels apie 1000 gerai apmokamų darbo vietų. SEB ...

Kalėdų išlaidų tyrimas: kam lietuviai šiais metais atvers piniginę?

Šiais metais kalėdinėms dovanoms gyventojai nusiteikę išleisti daugiau nei pernai, tačiau švenčių išlaidoms nėra linkę taupyti iš anksto. „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atliktas tyrimas rodo, ...

Rūta Vainienė. O profsąjungos nori dar!

 Visai neseniai gyventojai, kurie paramai skyrė du procentus savo sumokėto gyventojų pajamų mokesčio, gavo Mokesčių inspekcijos pranešimus, kad parama jau pasiekė jos adresatus. Šiemet paramą galėjo gauti ne tik juridiniai ...

Rokas Grajauskas. Verslo nenoras investuoti kelia susirūpinimą

 Verslo lūkesčiai nuosekliai auga jau kelerius metus iš eilės, tačiau ketinančių investuoti į plėtrą skaičius šiemet susitraukė. Tarp priežasčių, stabdančių tolesnį vystymąsi, verslai įvardija tokias kaip biurokratinė ...

Nustatė, kurioje srityje dirbantys lietuviai labiausiai nepatenkinti

Apklausti Lietuvos gyventojai įvertino savo darbus bei gaunamus atlyginimus. Iš rezultatų matyti, kad labiausiai savo darbu nepatenkinti sveikatos apsaugos srityje dirbantieji, o atlyginimais nepatenkintųjų skaičius kasmet didėja nuo 2013 ...

Lietuvių kilmės Nobelio premijos laureatas: istorija tikrai kartojasi

 Lietuvoje lankęsis lietuvių kilmės amerikietis, vienas ryškiausių ekonomikos ir finansų pasaulio tyrinėtojų, Nobelio premijos laureatas Robertas J. Shilleris tv3.lt papasakojo, kokie šiuo metu pasaulį užklumpa didžiausi ...

Tyrimas: kiek kainuoja laidotuvės ir kurio miesto gyventojai išleidžia daugiausiai?

 Dar visai neseniai į paskutinę kelionę išlydintys artimąjį mūsų šalies gyventojai laidotuves organizuodavo labiau atsižvelgdami į tai, „ką žmonės pasakys“. Todėl ir stengdavosi, kad laidotuvės būtų kuo prabangesnės, ...

Atlyginimų statistika Lietuvoje atskleidė, kieno padėtis prasčiausia

 Vidutinio darbo užmokesčio augimas Lietuvoje sulėtėjo. Ankstesniais šių metų ketvirčiais siekęs beveik 9 proc., trečiąjį ketvirtį atlygio metinis augimas sudarė 7,2 proc. Tai daugiausia susiję su išnykusiu 2016 m. liepos mėn. ...

Lietuviai įvertino savo finansinę padėtį

 Antrus metus Baltijos šalyse SEB banko atliekamo gyventojų finansinio saugumo tyrimo rezultatai rodo, kad Lietuvoje ir Latvijoje yra dvigubai mažiau savo finansine padėtimi patenkintų gyventojų negu Estijoje. Teigiamai savo finansinę ...

Kas slypi už „prašau atleisti savo noru“

 Dažniausiai iš darbo savo iniciatyva išeinama į susirastą geresnį darbą ar keičiantis šeimyninėms bei kitoms aplinkybėms. Tačiau beveik trečdalis išėjusių savo noru tai padarė dėl ne tokių malonių priežasčių, ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas