S. Jakeliūnas: krizę lėmė švediškos „družbos“ efektas (2)

(Puslapis 1 iš 2)


Eltos nuotr.

Eglė Kijauskienė / Ekonomika.lt

2010-10-11 17:18

10 metų AB „Lietuvos draudimas“ investicijų ir finansų vadovu dirbęs, o dabar nepriklausomu finansų analitiku prisistatantis Stasys Jakeliūnas netrukus išleis pirmąją knygą „Lietuvos krizės anatomija“, kurioje žada išdėstyti priežastis, kodėl Lietuvos ekonomika dabar vegetuoja.

– Kokia Lietuvos krizės anatomijos esmė?

– Esmė – švediškos „družbos“ efektas. 2005–2008 metais į Lietuvą iš Švedijos kasmet tekėjo 10–12 mlrd. litų srautas. Šis švediškų pinigų perteklius patekdavo į Lietuvos gyventojų ir įmonių sąskaitas paskolų forma. Paskolos dėl bankų konkurencijos liejosi laisvai. Pinigų pertekliaus metu Lietuvoje veikiantys bankai 100 proc. finansuodavo paskolą. Jiems užteko, kad po kredito grąžinimo vienam šeimos nariui liktų 600–650 litų per mėnesį.

NT kainos Lietuvoje 2004–2007 metais kasmet augo po 30 proc. Didžioji dalis iš Švedijos „importuotų“ pinigų pateko į nekilnojamojo turto (NT) sektorių, 15 proc. – vartojimo paskoloms. Tai sukėlė sparčiai augantį vartojimą ir lūkesčius šalyje. Dėl padidėjusios NT vertės buvo išduota naujų paskolų už 4 mlrd. litų.

– Kada švediškos „družbos“ vamzdis buvo prisuktas?

– 2008 metais pasaulį ištiko dvigubas šokas, kai bankrutavo „Lehman Brothers“, Islandijos bankai. Be to, Lietuvos kaimynystėje griuvo „Parex“ bankas. Tuomet pagrindiniai Švedijos bankai ir jų akcininkai nusprendė sumažino kredito portfelį. Tarptautinis bankas, atidarydamas antrinį banką Lietuvoje jam duoda paskolą metams. Anksčiau paskolos terminas po metų būdavo pratęsiamas, o dabar – nebe. Sutartis nepratęsiama, pinigai, patekę Lietuvos rinką, turi būti grąžinti. Pratęsti paskolos termino neleidžia tarptautinė konjunktūra – dėl investuotojų spaudimo susitvarkyti nukristų akcijų kaina ir reitingai.

Prisukus švediškų pinigų vamzdį, Lietuvos statybų sektorius 2010 metų I pusmetį, palyginti su 2008 metų I pusmečiu, susitraukė 50 proc., o darbo vietų skaičius jame sumažėjo 50 tūkst. Per porą metų mažmeninės prekybos apyvarta nukrito 33 proc. Tai sumažino biudžeto pajamas. rito taip pat trečdaliu.

– Ar mes galėjom išvengti „burbulų“ susidarymo ir jų sprogimo?

– Lietuvos bankas galėjo imtis iniciatyvos ir pats įvesti griežtesnius paskolų išdavimo standartus bankams. Pavyzdžiui, leisti finansuoti ne 100 proc., o 80 proc. būsto vertės. Mažesnis paskolų srautas ir žemesnės NT kainos būtų padėjusios išvengti tokios skaudžios krizės, kokioje dabar esame.

– Kaip ilgai dar joje būsime?

– Tam būtini keturi žingsniai: nedarbo mažinimas per būsto renovacijos programą, stipresnė komercinių bankų kontrolė, šešėlinės ekonomikos tramdymas, paskolos mažesnėmis palūkanomis iš TVF, gal net ir Švedijos vyriausybės ar Japonijos finansų rinkų.

Straipsnio puslapiai:

- Eglė Kijauskienė

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas