S. Jakeliūnas: kur dingo 70 milijardų?

(Puslapis 1 iš 4)


Autoriaus nuotr.

Darius Pocevičius / Ekonomika.lt

2010-12-21 10:18

„Kitų knygų“ leidykla neseniai išleido nepriklausomo finansų eksperto Stasio Jakeliūno knygą „Lietuvos krizės anatomija“. Su jos autoriumi kalbame apie vis dar nesibaigiančios ekonominės krizės priežastis ir jų pašalinimo būdus.

Ši Jūsų knyga pavadinta gana pretenzingai ir tarytum pretenduoja į išsamią Lietuvos krizės analizę. Ar pavyko nuodugniai ištirti visas krizės priežastis?

Taip, sudedamųjų ekonomikos dalių yra daug. Tai ir finansai, ir žmonių elgesys, ir valdžios veiksmai, ir tarptautinės rinkos. Tačiau finansinės priežastys, dėl kurių mes šiandien patiriame krizę, pasireiškiančią ir nedarbu, ir smukusiu vartojimu, ir biudžeto pajamų sumažėjimu, šioje knygoje yra išnagrinėtos. Žinoma, yra ir kitų giluminių priežasčių, pavyzdžiui, politinė mūsų sistema. Būtų galima ilgai po ją knaisiotis, bet tam prireiktų kelių knygų.

Jei padėtume ant svarstyklių dvi Lietuvos ekonomikos krizės priežastis. Viena būtų pasaulinė ekonomikos krizė, kita – vietinė Lietuvos valdžios politika. Kuri iš jų nusvertų?

Ant „lietuviškos“ svarstyklių lėkštės greta vadžios politikos padėčiau ir visą mūsų finansų sistemą, kurios didžiąją dalį sudaro komerciniai bankai – juk ekonomikai ėtakos daro ne vien valdžia. Tada, be abejo, nusvertų vietiniai veiksniai. Ištyrus krizės priežastis, darosi aišku, kad Lietuvos valdžios, Lietuvos banko ir komercinių bankų veiksmai, kuriems aš skiriu daug dėmesio šioje knygoje, nusvėrė išorinius veiksnius.

Vienas iš įrodymų yra faktas, kad ir toliau jaučiame krizę, nors mūsų eksportas šiandien jau yra atsigavęs, grįžęs į 2008-ųjų lygį, kuomet jis buvo pats aukščiausias per visą Lietuvos istoriją. Vis dar išlikęs didžiulis nedarbas ir biudžeto deficitas įrodo, kad mūsų krizė yra kilusi iš vidaus. .

Ar išdrįstumėte teigti, kad krizė Lietuvoje būtų įvykusi net tada, jei pasaulinės krizės iš viso nebūtų?

Taip, vienokia ar kitokia forma ji vis tiek būtų įvykusi. Tą teigiu ne tik aš, bet ir Lietuvos bankininkai bei kai kurie užsienio analitikai. Pavyzdžiui, „Danske Bank“ analitikas Larsas Christensenas, dažnai lankęsis Lietuvoje, apie gresiančius iššūkius įspėjo dar 2007-ųjų pabaigoje. Galbūt krizė būtų buvusi švelnesnė, galbūt nebūtume patyrę tokio didelio nedarbo ir nuosmukio nekilnojamojo turto rinkoje, tačiau vienaip ar kitaip ji vis tiek būtų prasidėjusi. Komercinių bankų, kurių neprižiūrėjo valdžia, t.y. Lietuvos bankas, dirbtinai sukelti pernelyg intensyvaus skolinimo procesai privalėjo grįžti į normalias vėžes.

O gal krizė buvo užprogramuota daug anksčiau, pavyzdžiui, prieš 10 arba 20 metų? Juk šiandien Lietuvos BVP mažesnis nei 1990-aisiais?

Straipsnio puslapiai:

- Darius Pocevičius

Close

Ieva Valeškaitė. Progresinis tarifas. Negi dabar mokesčiai per maži?

Seime registruoti net keli siūlymai įvesti šalyje progresinį gyventojų pajamų mokestį (GPM), juos Seimas svarstys artėjančioje pavasario sesijoje. Šiuo metu mokame 15 procentų dydžio GPM. Jei būtų pritarta socialdemokratų pasiūlymui, ...

Nerijus Mačiulis. Kur „išmesti“ pinigus – nuomai ar būsto paskolai?

Beveik visi anksčiau ar vėliau turime priimti sprendimą – pirkti nuosavą būstą ar jį nuomotis. Toks sprendimas yra subjektyvus ir priklauso nuo asmeninių preferencijų bei aplinkybių, tačiau visgi yra argumentų, kurie gali padėti ...

Rokas Grajauskas. Lietuvos ekonomika: prieš 100 metų ir dabar

Nors šiandien, deja, ne visi gali pasakyti, kad Lietuvoje gyvenimas gerėja, istoriniai duomenys rodo, kad vidutinis pragyvenimo lygis mūsų šalyje niekada nebuvo aukštesnis. Tokią išvadą galima padaryti palyginus statistinius carinės Rusijos, ...

Nerijus Mačiulis. Kur veda akla meilė žemoms kainoms?

Kartą per pusmetį Europos Komisija visų Europos Sąjungos šalių gyventojams užduoda klausimą, kas juos labiausiai neramina. Šio „Eurobarometro“ duomenimis, lietuviai akivaizdžiai išsiskiria iš kitų ES šalių piliečių, nes pagrindinis ir didžiausią ...

Tadas Povilauskas. Lietuvos darbo rinkos dviprasmybės

 Lietuvoje vidutinis nedarbo lygis praėjusiais metais sumažėjo iki 7,1 proc., o paskutinį metų ketvirtį jis buvo 6,7 procento. Nedarbas šalyje mažėja, tačiau jis dar nėra toks mažas, koks buvo 2006–2008 metais, labiausiai dėl ...

Žilvinas Šilėnas. Progresinių mokesčių pasakos

 Progresiniai mokesčiai yra tikra pasaka. Jei jūs mėgstate aukštesnius mokesčius, progresiniai mokesčiai yra mokesčių didinimas. Jei norite mokesčius mažinti – progresiniai mokesčiai yra mokesčių mažinimas. Stebuklas! Progresiniai ...

„Sodros“ atstovė tikina: padidintas mokestis atneš daugiau naudos nei žalos

 Nuo šių metų įsigaliojo reikalavimas mokėti „Sodros“ įmokas, ne mažesnes negu nuo minimalios mėnesio algos (MMA), nors faktinis darbo užmokestis būtų ir mažesnis. Šį pakeitimą visuomenė priėmė ...

Paskaičiavo, kaip kišenes ištuštino šventinis bumas: kam lietuviai išleido daugiausiai?

 Praėjusių didžiųjų žiemos švenčių metu Lietuvos gyventojai dovanoms ir vaišėms vidutiniškai išleido apie 158 eurus, rodo „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atliktas visuomenės nuomonės tyrimas. ...

Džiugios prognozės: šiemet pralenksime Latviją ir Estiją

 Pernai sparčiai augęs Lietuvos ūkis įgautą pagreitį išlaikys ir šiais metais. Gerus rezultatus demonstruojant eksportui, nesustojant vidaus vartojimui bei augant investicijoms, ne tik išliksime tarp sparčiausiai augančių ...

Nerijus Mačiulis: pagal kainų augimą Lietuva ir toliau gali likti lydere Europoje

 Šiais metais tiek Lietuvai, tiek Lietuvos gyventojams prognozuojami geri metai. Emigracija mažės, ekonomika vis dar augs, žmonės įpirks daugiau, tačiau tvyro nežinia dėl to, kas gali nutikti pasaulyje apverčiant aukštyn kojomis ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas