S. Jakeliūnas: kur dingo 70 milijardų?

(Puslapis 1 iš 4)


Autoriaus nuotr.

Darius Pocevičius / Ekonomika.lt

2010-12-21 10:18

„Kitų knygų“ leidykla neseniai išleido nepriklausomo finansų eksperto Stasio Jakeliūno knygą „Lietuvos krizės anatomija“. Su jos autoriumi kalbame apie vis dar nesibaigiančios ekonominės krizės priežastis ir jų pašalinimo būdus.

Ši Jūsų knyga pavadinta gana pretenzingai ir tarytum pretenduoja į išsamią Lietuvos krizės analizę. Ar pavyko nuodugniai ištirti visas krizės priežastis?

Taip, sudedamųjų ekonomikos dalių yra daug. Tai ir finansai, ir žmonių elgesys, ir valdžios veiksmai, ir tarptautinės rinkos. Tačiau finansinės priežastys, dėl kurių mes šiandien patiriame krizę, pasireiškiančią ir nedarbu, ir smukusiu vartojimu, ir biudžeto pajamų sumažėjimu, šioje knygoje yra išnagrinėtos. Žinoma, yra ir kitų giluminių priežasčių, pavyzdžiui, politinė mūsų sistema. Būtų galima ilgai po ją knaisiotis, bet tam prireiktų kelių knygų.

Jei padėtume ant svarstyklių dvi Lietuvos ekonomikos krizės priežastis. Viena būtų pasaulinė ekonomikos krizė, kita – vietinė Lietuvos valdžios politika. Kuri iš jų nusvertų?

Ant „lietuviškos“ svarstyklių lėkštės greta vadžios politikos padėčiau ir visą mūsų finansų sistemą, kurios didžiąją dalį sudaro komerciniai bankai – juk ekonomikai ėtakos daro ne vien valdžia. Tada, be abejo, nusvertų vietiniai veiksniai. Ištyrus krizės priežastis, darosi aišku, kad Lietuvos valdžios, Lietuvos banko ir komercinių bankų veiksmai, kuriems aš skiriu daug dėmesio šioje knygoje, nusvėrė išorinius veiksnius.

Vienas iš įrodymų yra faktas, kad ir toliau jaučiame krizę, nors mūsų eksportas šiandien jau yra atsigavęs, grįžęs į 2008-ųjų lygį, kuomet jis buvo pats aukščiausias per visą Lietuvos istoriją. Vis dar išlikęs didžiulis nedarbas ir biudžeto deficitas įrodo, kad mūsų krizė yra kilusi iš vidaus. .

Ar išdrįstumėte teigti, kad krizė Lietuvoje būtų įvykusi net tada, jei pasaulinės krizės iš viso nebūtų?

Taip, vienokia ar kitokia forma ji vis tiek būtų įvykusi. Tą teigiu ne tik aš, bet ir Lietuvos bankininkai bei kai kurie užsienio analitikai. Pavyzdžiui, „Danske Bank“ analitikas Larsas Christensenas, dažnai lankęsis Lietuvoje, apie gresiančius iššūkius įspėjo dar 2007-ųjų pabaigoje. Galbūt krizė būtų buvusi švelnesnė, galbūt nebūtume patyrę tokio didelio nedarbo ir nuosmukio nekilnojamojo turto rinkoje, tačiau vienaip ar kitaip ji vis tiek būtų prasidėjusi. Komercinių bankų, kurių neprižiūrėjo valdžia, t.y. Lietuvos bankas, dirbtinai sukelti pernelyg intensyvaus skolinimo procesai privalėjo grįžti į normalias vėžes.

O gal krizė buvo užprogramuota daug anksčiau, pavyzdžiui, prieš 10 arba 20 metų? Juk šiandien Lietuvos BVP mažesnis nei 1990-aisiais?

Straipsnio puslapiai:

- Darius Pocevičius

Close

Estijos reforma iškėlė Gitanui Nausėdai klausimą: gal Estijos politikai tiesiog labiau myli savo šalį?

 Regionų atgaivinimas ne tik aktuali tema Lietuvai, bet ir Estijai. Skirtumas tas, kol Lietuvoje kalbama, Estijoje – daroma. Nuspręsta, kad Estijos vyriausybė iš Talino į regionus perkels apie 1000 gerai apmokamų darbo vietų. SEB ...

Kalėdų išlaidų tyrimas: kam lietuviai šiais metais atvers piniginę?

Šiais metais kalėdinėms dovanoms gyventojai nusiteikę išleisti daugiau nei pernai, tačiau švenčių išlaidoms nėra linkę taupyti iš anksto. „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atliktas tyrimas rodo, ...

Rūta Vainienė. O profsąjungos nori dar!

 Visai neseniai gyventojai, kurie paramai skyrė du procentus savo sumokėto gyventojų pajamų mokesčio, gavo Mokesčių inspekcijos pranešimus, kad parama jau pasiekė jos adresatus. Šiemet paramą galėjo gauti ne tik juridiniai ...

Rokas Grajauskas. Verslo nenoras investuoti kelia susirūpinimą

 Verslo lūkesčiai nuosekliai auga jau kelerius metus iš eilės, tačiau ketinančių investuoti į plėtrą skaičius šiemet susitraukė. Tarp priežasčių, stabdančių tolesnį vystymąsi, verslai įvardija tokias kaip biurokratinė ...

Nustatė, kurioje srityje dirbantys lietuviai labiausiai nepatenkinti

Apklausti Lietuvos gyventojai įvertino savo darbus bei gaunamus atlyginimus. Iš rezultatų matyti, kad labiausiai savo darbu nepatenkinti sveikatos apsaugos srityje dirbantieji, o atlyginimais nepatenkintųjų skaičius kasmet didėja nuo 2013 ...

Lietuvių kilmės Nobelio premijos laureatas: istorija tikrai kartojasi

 Lietuvoje lankęsis lietuvių kilmės amerikietis, vienas ryškiausių ekonomikos ir finansų pasaulio tyrinėtojų, Nobelio premijos laureatas Robertas J. Shilleris tv3.lt papasakojo, kokie šiuo metu pasaulį užklumpa didžiausi ...

Tyrimas: kiek kainuoja laidotuvės ir kurio miesto gyventojai išleidžia daugiausiai?

 Dar visai neseniai į paskutinę kelionę išlydintys artimąjį mūsų šalies gyventojai laidotuves organizuodavo labiau atsižvelgdami į tai, „ką žmonės pasakys“. Todėl ir stengdavosi, kad laidotuvės būtų kuo prabangesnės, ...

Atlyginimų statistika Lietuvoje atskleidė, kieno padėtis prasčiausia

 Vidutinio darbo užmokesčio augimas Lietuvoje sulėtėjo. Ankstesniais šių metų ketvirčiais siekęs beveik 9 proc., trečiąjį ketvirtį atlygio metinis augimas sudarė 7,2 proc. Tai daugiausia susiję su išnykusiu 2016 m. liepos mėn. ...

Lietuviai įvertino savo finansinę padėtį

 Antrus metus Baltijos šalyse SEB banko atliekamo gyventojų finansinio saugumo tyrimo rezultatai rodo, kad Lietuvoje ir Latvijoje yra dvigubai mažiau savo finansine padėtimi patenkintų gyventojų negu Estijoje. Teigiamai savo finansinę ...

Kas slypi už „prašau atleisti savo noru“

 Dažniausiai iš darbo savo iniciatyva išeinama į susirastą geresnį darbą ar keičiantis šeimyninėms bei kitoms aplinkybėms. Tačiau beveik trečdalis išėjusių savo noru tai padarė dėl ne tokių malonių priežasčių, ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas