S. Jakeliūnas: kur dingo 70 milijardų?

(Puslapis 1 iš 4)


Autoriaus nuotr.

Darius Pocevičius / Ekonomika.lt

2010-12-21 10:18

„Kitų knygų“ leidykla neseniai išleido nepriklausomo finansų eksperto Stasio Jakeliūno knygą „Lietuvos krizės anatomija“. Su jos autoriumi kalbame apie vis dar nesibaigiančios ekonominės krizės priežastis ir jų pašalinimo būdus.

Ši Jūsų knyga pavadinta gana pretenzingai ir tarytum pretenduoja į išsamią Lietuvos krizės analizę. Ar pavyko nuodugniai ištirti visas krizės priežastis?

Taip, sudedamųjų ekonomikos dalių yra daug. Tai ir finansai, ir žmonių elgesys, ir valdžios veiksmai, ir tarptautinės rinkos. Tačiau finansinės priežastys, dėl kurių mes šiandien patiriame krizę, pasireiškiančią ir nedarbu, ir smukusiu vartojimu, ir biudžeto pajamų sumažėjimu, šioje knygoje yra išnagrinėtos. Žinoma, yra ir kitų giluminių priežasčių, pavyzdžiui, politinė mūsų sistema. Būtų galima ilgai po ją knaisiotis, bet tam prireiktų kelių knygų.

Jei padėtume ant svarstyklių dvi Lietuvos ekonomikos krizės priežastis. Viena būtų pasaulinė ekonomikos krizė, kita – vietinė Lietuvos valdžios politika. Kuri iš jų nusvertų?

Ant „lietuviškos“ svarstyklių lėkštės greta vadžios politikos padėčiau ir visą mūsų finansų sistemą, kurios didžiąją dalį sudaro komerciniai bankai – juk ekonomikai ėtakos daro ne vien valdžia. Tada, be abejo, nusvertų vietiniai veiksniai. Ištyrus krizės priežastis, darosi aišku, kad Lietuvos valdžios, Lietuvos banko ir komercinių bankų veiksmai, kuriems aš skiriu daug dėmesio šioje knygoje, nusvėrė išorinius veiksnius.

Vienas iš įrodymų yra faktas, kad ir toliau jaučiame krizę, nors mūsų eksportas šiandien jau yra atsigavęs, grįžęs į 2008-ųjų lygį, kuomet jis buvo pats aukščiausias per visą Lietuvos istoriją. Vis dar išlikęs didžiulis nedarbas ir biudžeto deficitas įrodo, kad mūsų krizė yra kilusi iš vidaus. .

Ar išdrįstumėte teigti, kad krizė Lietuvoje būtų įvykusi net tada, jei pasaulinės krizės iš viso nebūtų?

Taip, vienokia ar kitokia forma ji vis tiek būtų įvykusi. Tą teigiu ne tik aš, bet ir Lietuvos bankininkai bei kai kurie užsienio analitikai. Pavyzdžiui, „Danske Bank“ analitikas Larsas Christensenas, dažnai lankęsis Lietuvoje, apie gresiančius iššūkius įspėjo dar 2007-ųjų pabaigoje. Galbūt krizė būtų buvusi švelnesnė, galbūt nebūtume patyrę tokio didelio nedarbo ir nuosmukio nekilnojamojo turto rinkoje, tačiau vienaip ar kitaip ji vis tiek būtų prasidėjusi. Komercinių bankų, kurių neprižiūrėjo valdžia, t.y. Lietuvos bankas, dirbtinai sukelti pernelyg intensyvaus skolinimo procesai privalėjo grįžti į normalias vėžes.

O gal krizė buvo užprogramuota daug anksčiau, pavyzdžiui, prieš 10 arba 20 metų? Juk šiandien Lietuvos BVP mažesnis nei 1990-aisiais?

Straipsnio puslapiai:

- Darius Pocevičius

Close

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

Nerijus Mačiulis. Neigiamos neigiamų palūkanų pasekmės

 Jau beveik dešimtmetį gyvename itin žemų palūkanų eroje – paskolos niekada istorijoje nebuvo tokios pigios. Kokios to priežastys ir pasekmės, ir kada tikėtina šios gadynės pabaiga? Teiginys, kad skolintis šiais ...

S. Jakeliūnas: pensijų reforma galėtų įsigalioti tik 2020 metais

Kitą savaitę į Seimą atkeliauja šešios struktūrinės reformos. Vyriausybės atstovai visuomenei teigia, kad 25 dienų Seimui pakaks patvirtinti 6 struktūrines reformas, tarp jų – mokesčių ir pensijų sistemos pakeitimus. Tačiau ...

Ieva Valeškaitė. Ekonomika auga, mokesčiai – nemažėja. Ko tikėtis kitąmet?

Gegužės 23-ąją minėjome Laisvės nuo mokesčių dieną – simbolinę dieną metuose, kai vidutinis šalies gyventojas nustoja dirbti, kad sumokėtų mokesčius, ir pradeda dirbti sau. Šiemet, kaip ir praėjusiais metais, mokesčiams dirbome ...

Gintarė Deržanauskienė. Savivaldybių nenoras atsisakyti verslų – priklausomybė ar pokyčių baimė?

Juokiasi puodas, kad katilas juodas, sako lietuvių liaudies patarlė. Valdžia vieną po kito kepa draudimus ir reguliavimus gyventojams, tačiau nemato, kas darosi jos pačios kieme. Patarlė lyg ir tiktų valdžios veiksmams apibūdinti, tik kad juokas ...

Indrė Genytė-Pikčienė. Reformoje liko skylių, bet kai kurios detalės vietoje

Viešoji erdvė net suprakaitavusi virškina savaitės pradžioje pristatytas viešojo sektoriaus reformos gaires ir vieną po kitos lendančias detales. O virškinti yra ką – naujovių kąsnis didelis ir riebus. Įspūdžiai ...

Indrė Genytė-Pikčienė. Atlyginimų lenktynės viešajame ir privačiame sektoriuje – 5:0 pastarojo naudai

Vidutinio darbo užmokesčio tendencijoms abejingų nėra. Tai vienas iš būdų „pasimatuoti“ savo finansinę būklę su kitais visuomenės nariais, o ekonomistams tai vienas kertinių rodiklių, padedančių įvertinti valstybės gyventojų ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas