S. Jakeliūnas: Lietuvoje – nuolatinė krizė (1)


Eltos nuotr.

Dina Sergijenko / Ekonomika.lt

2011-02-25 15:40

Ar Lietuvoje jau baigėsi krizė? Šis klausimas vis dažniau nuskamba viešoje erdvėje, tačiau atsakymo į jį pateikti nesiryžta niekas. Finansų analitikas Stasys Jakeliūnas tikina, kad Lietuvoje krizė nuolatinė ir daugialypė, todėl, kad ji baigiasi – tik iliuzija.

Knygoje „Lietuvos krizės anatomija“ finansų analitikas įdėmiau pažvelgė į reiškinius, lėmusius finansų krizę Baltijos šalyse ir visame pasaulyje. „Suskaičiavau, kad paskolų skaičius krenta lygiai 25 mėnesius, kai augimas nuo 2003 metų iki 2008 metų pabaigos buvo 40 proc., – pasakojo S. Jakeliūnas Laisvojo universiteto (LUNI) surengtoje paskaitoje. – Paskolų portfelis augo 5-6 kartus sparčiau nei ekonomika.“ Anot finansų analitiko, pavyzdžiui, Lenkijoje paskolų portfelis augo kur kas nuosaikiau, todėl ten tokios gilios krizės nejusti.

Aiškindamas, kas, jo nuomone, lėmė krizės pradžią Lietuvoje, S. Jakeliūnas negailėjo kritikos ir Lietuvos bankui. „Buvo remiamasi vienu parametru: paskolų portfelio santykiu su bendruoju vidaus produktu (BVP). Lietuvoje santykis buvo apie 60 proc., o visoje Europoje – apie 100-150 proc. Kaimynų estų ir latvių paskolų portfelio ir BVP santykis buvo virš 100 proc. Tačiau į paskolų portfelio augimo tempą niekas dėmesio nekreipė“, – pasakojo finansų analitikas.

Į spartų paskolų portfelių augimą, skolų didėjimą dėmesys buvo atkreiptas po Amerikos investicinio banko „Lehman Brothers“ griūties, po panašių įvykių Islandijoje, kai nesėkmes patyrė net keli šios šalies bankai, po „Parex“ griūties Latvijoje. „Tada buvo suprasta, kad prisiskolinta per daug, pernelyg rizikingai, o paskolos smarkiai atitrūkę nuo indėlių“, – aiškino S. Jakeliūnas.

Pasikeitus Lietuvoje esančių bankų finansavimui, paskolų portfelis ėmė mažėti. S. Jakeliūnas pastebėjo, kad 55 proc. paskolų buvo suplaukę į nekilnojamo turto (NT) rinką, kurioje iki krizės paskutinį kartą kainos šoktelėjo 30 proc. per metus.

„Problema tapo ne pinigų trūkumas, o pasikeitę standartai, o ekonomistai dar nuo 2004 metų kalbėjo apie Lietuvoje bręstantį NT kainų burbulą. Taigi, kitaip sakant, Lietuvoje sprogo privačios paskolos burbulas“, – sakė jis.

Nuo 2008 metų iki 2010 metų valdžios sektoriaus įsiskolinimas padidėjo nuo 18 mlrd. litų iki 36 mlrd. litų, tad dabar finansų analitiko skaičiavimais, kiekvienas šalies pilietis skolingas po maždaug 14 tūkst. litų. Anot S. Jakeliūno, priimtas sprendimas nesiskolinti iš Tarptautinio Valiutos Fondo buvo klaida, kadangi dabar tenka mokėti dideles palūkanas. „Vien palūkanos valdžios skolai sudaro apie 1,9 mlrd. litų – tai daugiau, nei lėšos, skirtos krašto apsaugai“, – pastebėjo jis.

Pasak S. Jakeliūno, jokia vyriausybė nėra pajėgi susidoroti su krize. „Krizė tęsiasi, atsigavo tik eksportas“, – apibendrino jis.

- Dina Sergijenko

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas