S. P. Wordenas: gali būti, kad mes visi esame marsiečiai

(Puslapis 1 iš 3)


REUTERS/SCANPIX nuotr.

Evelina Povilaitytė / Savaitraštis „Ekonomika.lt“

2011-09-29 19:31

Lietuvoje viešėjęs NASA „Ames“ tyrimų centro vadovas dr. Simonas Pete Wordenas išskirtiniame interviu savaitraščiui „Ekonomika.lt“ tvirtina, kad šiuo metu išgyvename naują kosmoso revoliuciją, mat per keliasdešimt artimiausių metų žmonės galės gyventi kitose planetose.

S. P. Wordenas su „Ekonomika.lt“ skaitytojais dalijasi įžvalgomis ir nuomone apie Lietuvos galimybes dalyvauti kuriant kosmines technologijas, naująją kosmoso revoliuciją ir dar neatrastas gyvybės formas, esančias kitose planetose.

Šiuo metu populiari nuomonė, kad kosmoso era baigėsi, mat pirmųjų kosmoso kadetų vizijos ir svajonės taip ir neišsipildė. Žinoma, naudos gavome daug: ir telekomunikacijos, navigacijos, meteorologijos, ir kitose srityse. Tačiau iš principo jau pasiekėme ribą, turint omenyje, kad ir šalių vyriausybės mažina dotacijas kosmoso tyrimams. Ką manote apie tai?

Tiesa, kad NASA turi susidoroti su iššūkiais turėdama mažesnį biudžetą nei anksčiau. Tačiau yra pora dalykų, į kuriuos mes atkreipėme dėmesį: pirmiausia krypstama į komerciją. Privačios kompanijos gali daug pigiau sukurti tam tikrus dalykus nei valstybė.

Kitas būdas – didinti tarptautinį bendradarbiavimą, kad visi galėtų dalyvauti ir prisidėti. Praeityje JAV dirbo tik su didžiosiomis kosmoso agentūromis, pavyzdžiui, Rusijos arba Europos. Dabar viena iš mūsų politinių krypčių – darbas su netradiciniais partneriais, šalimis, anksčiau nedirbusiomis kosmoso technologijų kūrimo srityje. Žinote, niekas neturi tokių pinigų, kad galėtume atrasti ir padaryti visus nuostabius dalykus kosmose, todėl esame suinteresuoti įgyvendinti šiuos planus už kur kas labiau prieinamą kainą.

Tačiau galiu pasakyti, kad šiuo metu vyksta nauja kosmoso revoliucija. Mums vis dar reikia didelių dalykų, tokių kaip palydovai. Tačiau pasaulyje sukuriama vis daugiau technologijų, padėsiančių kurti kur kas mažesnius palydovus. Galimas bendradarbiavimas šioje srityje mus ir domina.

Tai ir yra jūsų atvykimo į Lietuvą tikslas?

Lietuva turi daug technologinių pagrindų, kurie būtų idealūs mažiems palydovams kurti. Per keletą dienų, kurias praleidau čia, mačiau keletą tokių technologijų, pavyzdžiui, VU lazerių technologijos. Potencialą matome įvairiose šalyse, ypač tose, kurios kuria produktus konkrečiose kosmoso technologijų srityse, kuriuos panaudoję galėtume padaryti dalykus, kurių anksčiau negalėjome.

Tikimės numatyti konkretų bendradarbiavimą su Lietuva, kad galėtume kartu kurti mažus palydovus, kurie per artimiausius porą metų galėtų jau būti paleisti. Šis bendradarbiavimas būtų tęstinis, puiki galimybė. Jei tokie planai būtų sėkmingai įgyvendinti, per artimiausius kelerius metus mes pasirašytume sutartį su Lietuvos vyriausybe. Tai jau esame padarę su nemažai netradicinių partnerių, pavyzdžiui, su Izraeliu ar Saudo Arabija. Yra daugybė valstybių, kurios turi nemažą technologinį pajėgumą ir su jomis mes pasirašome sutartis.

Straipsnio puslapiai:

- Evelina Povilaitytė

Close

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

Nerijus Mačiulis. Neigiamos neigiamų palūkanų pasekmės

 Jau beveik dešimtmetį gyvename itin žemų palūkanų eroje – paskolos niekada istorijoje nebuvo tokios pigios. Kokios to priežastys ir pasekmės, ir kada tikėtina šios gadynės pabaiga? Teiginys, kad skolintis šiais ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas