Šalies pensininko litui teko 90 centų emigranto perlaidos (5)

(Puslapis 1 iš 2)


Roberto Dačkaus (Fotodiena) nuotr.

Gitanas Nausėda / Ekonomika.lt

2012-03-27 12:12

Neseniai paskelbta tarptautinės migracijos ir piniginių perlaidų iš užsienio statistika teikia daug peno apmąstymams. 2011 m. savo išvykimą iš Lietuvos deklaravo 53,9 tūkst. gyventojų, t.y. 29,3 tūkst. mažiau nei 2010 m. Į Lietuvą imigravo 15,7 tūkst. žmonių, arba 3 kartus daugiau nei 2010 m. Tiesa, imigrantų veidai dažniausiai buvo lietuviški, kadangi net 14 tūkst. arba 9 iš 10 įvažiuojančių į šalį žmonių buvo parvykstantys namolio anksčiau emigravę piliečiai. 2010 m. tokių žmonių buvo tik 4,1 tūkst. Praėjusiais metais iš Lietuvos emigravo 38,2 tūkst. gyventojų daugiau nei imigravo, tuo tarpu užpernai grynoji emigracija buvo 77,9 tūkst.

Mūsų nuomone, kol kas per anksti daryti apibendrinimus iš poros metų tendencijų. 2010 metai buvo ne itin reprezentatyvus laikotarpis, kuomet norui deklaruoti savo statusą smarkiai atsiliepė plačiajai visuomenei išaiškinta Privalomojo sveikatos draudimo tvarka. Kaip žinoma, tai lėmė ne tik emigracijos deklaracijų, bet ir užsiregistravusiųjų teritorinėse darbo biržose bedarbių pliūpsnį. Taigi oficialioji statistika atspindėjo ne tiek realų emigracijos srautą tais konkrečiais metais, kiek skaičių savo išvykimą deklaravusių asmenų, kurie paliko Tėvynę ne tik 2010 m., bet ir anksčiau.

Kad ir kaip bebūtų, praėjusiais metais priežasčių ir motyvų ieškoti geresnio pragyvenimo svetur netrūko. 2011 m. gegužės mėn. savo darbo rinką atvykėliams iš Vidurio ir Rytų Europos atvėrė Vokietija bei Austrija. Nedarbo lygis mūsų šalyje pernai buvo mažesnis nei 2010 m., tačiau vis dar viršijo 15 proc. Vidutinis darbo užmokestis ūgtelėjo tik 2,5 proc. ir absoliučiu dydžiu bei augimo tempais atsiliko nuo Latvijos ir Estijos, jau nekalbant apie Vakarų Europos šalis. Taigi ekonominės emigracijos šaknys išliko, be to, vis labiau pasireiškia vadinamasis „siurblio“ efektas, kuomet įsitvirtinusi užsienyje lietuvių bendruomenė kviečia atvykti savo pažįstamus ir giminaičius.

Emigracijos mastą netiesiogiai atspindi reguliariai skelbiama privačių asmenų perlaidų iš užsienio ir darbo pajamų statistika. Emigrantų piniginių perlaidų srautas sustiprėjo Lietuvai 2004 m. įstojus į Europos Sąjungą ir atsivėrus galimybei legaliai įsidarbinti senosiose jos narėse. Antai 2003 m. perlaidų forma mūsų šalį pasiekė 349 mln. Lt, 2004 m. – 900 mln. Lt, 2007 m. – 3591 mln. Lt, 2009 m. – 2879 mln. Lt, 2010 m. – 4115 mln. Lt, 2011 m. – 4842 mln. Lt.

Teoriniu požiūriu būtų nekorektiška ieškoti tiesioginių pastarojo rodiklio sąsajų su grynuoju emigracijos srautu, kadangi pinigines perlaidas siunčia ne tik konkrečiais metais išvykusieji, bet visi užsienyje gyvenantieji Lietuvos žmonės. Statistika patvirtina, kad piniginių perlaidų srautas subliuško globalinei finansų krizei pasiekus apogėjų 2009 m., tačiau jau 2010 m. jis ūgtelėjo net 43 proc. Praėjusiais metais emigrantų perlaidų suma padidėjo kur kas nuosaikiau – maždaug 18 proc. Tai iš dalies koreliuoja su tuo pat metu užfiksuotu emigracijos tempų lėtėjimu.

Straipsnio puslapiai:

- Gitanas Nausėda

Jūsų paieškos: perlaidos į užsienį

Close
Naujausi komentarai
Kestutis, 2012-04-19 14:51

kam siunciu pinigus i LT ??? Pagrinde dengiu paskolas ir remiu tevus, baigsis paskolos tevus atsivesiu pas save, baigsis pavedimai i LT, manau tokiu daug.

Kalbininkas, 2012-04-01 16:36

Gitanas-lietuviškai-čigonas. Ar esate matę dirbantį čigoną?

nu, 2012-04-01 01:31

nesigincikit su mesijum, gitanas sako, gitanas zino,,, varguoliai...

Trumparegiui Gitanui, 2012-03-28 09:54

Emigrantu perlaidu sumos nuosaikesnis didejimas koreliuoja ne su emigracijos tempu letejimu, o su evakuacijos "siurblio principu" greitejimu. :) Paprasciausiai evakuojasi ir tie, kuriems siusdavo perlaidas. Greitai perlaidu ims mazeti, o visai gali buti, kad ir visai sustos. Kas gi nores remti likusius seimo narius ir Gitana? :)

vt, 2012-03-27 15:05

gal Gitanas galetu paaiskinti is kur lieyuvoje toks zemas darbo nasumas, ar kodel sukuriama pridetine verte tokia maza pinigine israiska.

Jūsų komentaras

Vardas*

El. paštas (nerodomas)

Komentaras*

Rūta Vainienė: pensija, kaip miražas

Pagal patvirtintą naująjį socialinį modelį, nuo 2018 metų keisis senatvės pensijų skaičiavimo ir mokėjimo tvarka. Naujasis Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymas ne tik perkėlė bazinės pensijos mokėjimą iš Sodros į Valstybės ...

Rokas Grajauskas. Lietuvos konkurencingumas: vienas žingsnis į priekį, du atgal?

Pasaulio ekonomikos forumo sudarytame konkurencingumo reitinge Lietuva pakilo iki rekordiškai aukštos – 35-os – vietos ir sparčiais tempais artėja prie 30-oje pozicijoje jau kelerius metus įsitaisiusios Estijos. Lietuvoje ...

A. Jonaitytė-Karalienė: darbuotojo kompetencijų portfelis – jo paties reikalas?

Turbūt daugelis esate skaitę ar girdėję citatą iš vienos įmonės vadovo ir tos pačios įmonės finansų vadovo pokalbio. Pastarasis klausia, kokia nauda investuoti į darbuotojų ugdymą, jeigu jie vis tiek anksčiau ar vėliau paliks organizaciją. Į ...

Giedrė Gečiauskienė. Realybės šou: ką atneš JAV prezidento rinkimų debatai?

Laukia įdomi savaitė: pirmadienį JAV prasideda prezidento rinkimų debatų sesija, o vėliau laukiama Alžyre vyksiančio OPEC šalių susitikimo dėl naftos kainų. Kaip klostysis šie du įvykiai? Kaip į juos sureaguos finansų ...

Rokas Grajauskas: Gyventojų galimybės įsigyti būstą – rekordiškai aukštos, išsinuomoti – žemos

Būsto kainos Lietuvoje ir toliau auga, tačiau augimas išlieka nuosaikus, o kalbėti apie burbulą nėra jokio pagrindo. Statistikos departamento duomenimis, pirmoje šių metų pusėje būsto kainos augo 3,4 proc., o tai yra gerokai mažiau ...

Giedrė Gečiauskienė. Centrinių bankų savaitė. Kaip kalbos paveiks finansų rinkas?

Svarbiausia šios savaitės naujiena bus trečiadienį vyksiantis Federalinės rezervų sistemos (FED) posėdis, kurio metu išgirsime tiek sprendimą dėl JAV dolerio bazinių palūkanų, tiek ir FED vadovės Janet Yellen komentarą dėl FED ...

Rūta Vainienė: nepaprasti, nestabilūs, neaiškūs ir dideli. Kas?

Finansų ministrė Ecofin susitikime paaiškino, kad investicijas padeda pritraukti paprasti, stabilūs ir aiškūs mokesčiai. Tikra tiesa, galinti tapti Finansų ministerijos ir Mokesčių inspekcijos moto. Dar investicijas padėtų pritraukti ...

Jekaterina Rojaka: spartesnė infliacija Lietuvai kol kas nenaudinga

Kainų paradoksas tęsiasi: statistika fiksuoja kainų smukimą, bet išlaidos kasdienėms prekėms ir paslaugoms auga kaip „ant mielių“. Tiesa, sparčiausias Baltijos šalyse vidutinio bruto darbo užmokesčio augimas ir pamažu ...

Rokas Grajauskas: politikų žaidimai su ugnimi

Kiekvienoje šalyje egzistuoja politikų nuolat demonizuojančių verslą. Lietuva nėra išimtis. Tačiau kai tai pradeda daryti aukščiausi šalies vadovai, daugelis turėtų, kaip pasakytų britai, kilstelėti antakius. Šią ...

Giedrė Gečiauskienė: rinkose – rudeninė korekcija. Kas toliau?

Regis, tikrai atėjo ruduo. Visą vasarą beveik beatodairiškai nekreipdamos dėmesio į tokius svarbius įvykius kaip „Brexit“, centrinių bankų komunikacija ar geopolitiniai įvykiai, akcijų rinkos išlaikė kilimo tendenciją. Jau ...



 

 


Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas