Šalies pensininko litui teko 90 centų emigranto perlaidos (5)

(Puslapis 1 iš 2)


Roberto Dačkaus (Fotodiena) nuotr.

Gitanas Nausėda / Ekonomika.lt

2012-03-27 12:12

Neseniai paskelbta tarptautinės migracijos ir piniginių perlaidų iš užsienio statistika teikia daug peno apmąstymams. 2011 m. savo išvykimą iš Lietuvos deklaravo 53,9 tūkst. gyventojų, t.y. 29,3 tūkst. mažiau nei 2010 m. Į Lietuvą imigravo 15,7 tūkst. žmonių, arba 3 kartus daugiau nei 2010 m. Tiesa, imigrantų veidai dažniausiai buvo lietuviški, kadangi net 14 tūkst. arba 9 iš 10 įvažiuojančių į šalį žmonių buvo parvykstantys namolio anksčiau emigravę piliečiai. 2010 m. tokių žmonių buvo tik 4,1 tūkst. Praėjusiais metais iš Lietuvos emigravo 38,2 tūkst. gyventojų daugiau nei imigravo, tuo tarpu užpernai grynoji emigracija buvo 77,9 tūkst.

Mūsų nuomone, kol kas per anksti daryti apibendrinimus iš poros metų tendencijų. 2010 metai buvo ne itin reprezentatyvus laikotarpis, kuomet norui deklaruoti savo statusą smarkiai atsiliepė plačiajai visuomenei išaiškinta Privalomojo sveikatos draudimo tvarka. Kaip žinoma, tai lėmė ne tik emigracijos deklaracijų, bet ir užsiregistravusiųjų teritorinėse darbo biržose bedarbių pliūpsnį. Taigi oficialioji statistika atspindėjo ne tiek realų emigracijos srautą tais konkrečiais metais, kiek skaičių savo išvykimą deklaravusių asmenų, kurie paliko Tėvynę ne tik 2010 m., bet ir anksčiau.

Kad ir kaip bebūtų, praėjusiais metais priežasčių ir motyvų ieškoti geresnio pragyvenimo svetur netrūko. 2011 m. gegužės mėn. savo darbo rinką atvykėliams iš Vidurio ir Rytų Europos atvėrė Vokietija bei Austrija. Nedarbo lygis mūsų šalyje pernai buvo mažesnis nei 2010 m., tačiau vis dar viršijo 15 proc. Vidutinis darbo užmokestis ūgtelėjo tik 2,5 proc. ir absoliučiu dydžiu bei augimo tempais atsiliko nuo Latvijos ir Estijos, jau nekalbant apie Vakarų Europos šalis. Taigi ekonominės emigracijos šaknys išliko, be to, vis labiau pasireiškia vadinamasis „siurblio“ efektas, kuomet įsitvirtinusi užsienyje lietuvių bendruomenė kviečia atvykti savo pažįstamus ir giminaičius.

Emigracijos mastą netiesiogiai atspindi reguliariai skelbiama privačių asmenų perlaidų iš užsienio ir darbo pajamų statistika. Emigrantų piniginių perlaidų srautas sustiprėjo Lietuvai 2004 m. įstojus į Europos Sąjungą ir atsivėrus galimybei legaliai įsidarbinti senosiose jos narėse. Antai 2003 m. perlaidų forma mūsų šalį pasiekė 349 mln. Lt, 2004 m. – 900 mln. Lt, 2007 m. – 3591 mln. Lt, 2009 m. – 2879 mln. Lt, 2010 m. – 4115 mln. Lt, 2011 m. – 4842 mln. Lt.

Teoriniu požiūriu būtų nekorektiška ieškoti tiesioginių pastarojo rodiklio sąsajų su grynuoju emigracijos srautu, kadangi pinigines perlaidas siunčia ne tik konkrečiais metais išvykusieji, bet visi užsienyje gyvenantieji Lietuvos žmonės. Statistika patvirtina, kad piniginių perlaidų srautas subliuško globalinei finansų krizei pasiekus apogėjų 2009 m., tačiau jau 2010 m. jis ūgtelėjo net 43 proc. Praėjusiais metais emigrantų perlaidų suma padidėjo kur kas nuosaikiau – maždaug 18 proc. Tai iš dalies koreliuoja su tuo pat metu užfiksuotu emigracijos tempų lėtėjimu.

Straipsnio puslapiai:

- Gitanas Nausėda

Jūsų paieškos: perlaidos į užsienį

Close
Naujausi komentarai
Kestutis, 2012-04-19 14:51

kam siunciu pinigus i LT ??? Pagrinde dengiu paskolas ir remiu tevus, baigsis paskolos tevus atsivesiu pas save, baigsis pavedimai i LT, manau tokiu daug.

Kalbininkas, 2012-04-01 16:36

Gitanas-lietuviškai-čigonas. Ar esate matę dirbantį čigoną?

nu, 2012-04-01 01:31

nesigincikit su mesijum, gitanas sako, gitanas zino,,, varguoliai...

Trumparegiui Gitanui, 2012-03-28 09:54

Emigrantu perlaidu sumos nuosaikesnis didejimas koreliuoja ne su emigracijos tempu letejimu, o su evakuacijos "siurblio principu" greitejimu. :) Paprasciausiai evakuojasi ir tie, kuriems siusdavo perlaidas. Greitai perlaidu ims mazeti, o visai gali buti, kad ir visai sustos. Kas gi nores remti likusius seimo narius ir Gitana? :)

vt, 2012-03-27 15:05

gal Gitanas galetu paaiskinti is kur lieyuvoje toks zemas darbo nasumas, ar kodel sukuriama pridetine verte tokia maza pinigine israiska.

Jūsų komentaras

Vardas*

El. paštas (nerodomas)

Komentaras*


Povilas Stankevičius: ECB politika verčia įmones skolintis

Norėdami išjudinti euro zonos ekonomiką iš letargo, Europos centrinio banko vadovai nutarė dar labiau išplėsti pinigų politikos apimtis, superkant įmonių obligacijas. ECB jau pelnė „mago“ statusą, eilinį kartą ...

Odeta Bložienė: senatvei netaupome, nes... tikime stebuklais? (1)

„Taupo tik tie, kurie turi pinigų, o aš jų neturiu“, „vis tiek pensijos nesulauksiu, tai kam taupyti“, „vos suduriu galą su galu šiandien, apie ateitį nėra net ko galvoti“. Girdėtos frazės, tiesa? ...

Dainius Vilčinskas: Lietuvoje steigiasi finansavimo alternatyvos, kokios jos?

Tokioje mažoje ir bręstančioje finansų rinkoje kaip Lietuva, šiuo metu veikia net kelios tarpusavio skolinimo platformos. Jos populiarėja ir tarp norinčiųjų pasiskolinti, ir tarp ieškančiųjų papildomų investavimo būdų. Tarpusavio ...

Apklausa parodė, kur lietuviai panaudotų padidėjusias pajamas

Savo šeimos finansus kas antras namų ūkis vertina palankiai, tiek pat namų ūkių pavyksta sutaupyti. Tačiau netekę pagrindinio pajamų šaltinio, iš santaupų daugelis išgyventų tik iki mėnesio ar net trumpiau, rodo ...

Jekaterina Rojaka. Darbo rinka: kai burės tampa inkaru

Darbo rinka Lietuvoje plečiasi nepaisant prastos demografinės situacijos ir emigracijos. Tačiau struktūriniai pokyčiai, o tiksliau jų nebuvimas, gali greitai pakeisti situaciją. Tuomet darbo rinka ūkio augimo bures pavers ekonominiu ...

Laura Galdikienė: Lietuvos demografinės žaizdos gilios, bet pagydomos

Nuo Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo pagyvenusių žmonių dalis visuomenėje išaugo dukart ir dabar siekia beveik 19 procentų. Tikėtina, jog iki 2040 metų kas trečias Lietuvos gyventojas bus vyresnis nei 65 metų amžiaus, o vidutinis gyventojų ...

Nerijus Mačiulis: kiekvienam Lietuvos piliečiui – po 200 eurų per mėnesį

Kiekvienam Lietuvos piliečiui – po 200 eurų per mėnesį. Skamba kaip lėkšta politinė reklama? Ne, tokios šiuo metu yra Lietuvos galimybės sukurti „bazinių pajamų“ modelį, kuris pakeistų dabar egzistuojančią painią ir ...

Giedrė Gečiauskienė: ar įmanoma, kad Europa subyrėtų?

Ne pirmą mėnesį Europoje skamba tokie trumpiniai kaip „Brexit“, „Grexit“, kuriuos lydi pačios įvairiausios emocijos nuo pritarimo šūksnių iki nuogąstavimų dėl Europos ateities. Panašu, kad regionas patiria ...

Rūta Vainienė: vožk laiškininkui iš peties (8)

Yra toks posakis lotynų kalboje, reiškiantis „nenužudyk to, kuris tau atnešė blogą žinią“. Pasirodo visais laikais žmonės buvo linkę per daug nesigilindami į esmę apkaltinti tuos, kurie galbūt yra tik nemalonios žinios ...

Rokas Grajauskas: mokesčių konkurencija verčia didinti PVM

Nors Europos plėtros ir bendradarbiavimo organizacijos (EPBO) šalyse pastaraisiais metais nuosekliai didėja PVM tarifas, Lietuvoje diskusijos pasisuko priešinga kryptimi ir valdantieji jį panoro mažinti. Kodėl turėtų didėti ar mažėti ...



 

 


Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas