Savivaldybes skandina biudžeto sudarymo tvarka


Autoriaus nuotr.

Roma Žakaitienė / Ekonomika.lt

2014-10-23 10:46

 Neūkiškumas ir napoleoniški planai – tokius priekaištus dažnai pažeria kritikai, komentuodami savivaldybių įsiskolinimo klausimą. Tačiau toks požiūris – perdėm vienpusiškas ir paviršutiniškas situacijos supaprastinimas. Į skolas savivaldybes tebestumia ir krizės metais pakeista jų biudžetų sudarymo tvarka, pavertusi savivaldybes pašalpų gavėjomis. Nesuteikus joms daugiau finansinio savarankiškumo, greitu laiku, ko gero, išgirsime ir daugiau „beveik bankrutavusių“ miestų istorijų.

Susidariusią nemokumo situaciją savivaldybėse geriausiai atskleidžia pradelsti įsiskolinimai verslo įmonėms už atliktus darbus, suteiktas paslaugas ir įsigytas prekes. Krizės metais šie įsiskolinimai šoko į viršų ir per penkerius metus išaugo beveik triskart, perkopdami 400 mln. litų. Nors krizė jau praeityje, o šalies ekonomika auga neįtikėtinais tempais ir gerėjančio gyvenimo ženklus jaučia tiek gyventojai, tiek verslas, tačiau savivaldybių biudžeto eilutėse jų nematyti. Jos toliau grimzta į skolas.

Kodėl auga savivaldos skolos? Savivaldybės priverstos skolintis ne vien, kaip dažnai manoma, tam, kad galėtų (privaloma tvarka) prisidėti prie pažangą regione užtikrinančių ES struktūrinių fondų projektų finansavimo. Skolintis savivaldybes verčia ir kasmet nuosekliai mažėjančios jų pajamos, reikalingos savarankiškoms savivaldybės funkcijoms atlikti.

Tokią situaciją užprogramavo krizės metais pakeista biudžeto formavimo tvarka, kurios įkaitėmis šiandien iš esmės yra tapusios visos 60 šalies savivaldybių. Pakeitus tvarką, sumažėjo savivaldybėms tenkantis gyventojų pajamų mokesčio procentas. O pritrūkus šių savarankiškų pajamų funkcijoms atlikti, savivaldybė „sušelpiama“ vadinamąja bendrosios dotacijos kompensacija, skiriama iš valstybės biudžeto.

Kompromisinis sprendimas, turėjęs padėti mūsų šaliai išgyventi krizės laikus, dabar veikia savivaldybių nenaudai. Tiesa, Seimas šiuo metu kaip tik svarsto Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo pataisas, kurias priėmus savivaldybėms turėtų likti daugiau surinkto gyventojų pajamų mokesčio. Tačiau naujoji tvarka „pašalpų“ sistemos greitai nepanaikins, todėl situacija pagerės tik tose savivaldybėse, kurios negauna bendrosios dotacijos kompensacijos. Tokių šiemet tėra septynios, kitąmet jų bus keturiolika.

Būtent „pašalpos“ ir yra didžiausias esamos tvarkos trūkumas – jos nemotyvuoja savivaldybes siekti surinkti daugiau gyventojų pajamų mokesčio, t. y. skatinti verslumą regione, kurti naujas darbo vietas ir pritraukti naujų investicijų. Situacija iš esmės keistųsi, jei būtų atsisakyta kintamo dydžio minėtos dotacijos ir savivaldybėms suteikta daugiau finansinio savarankiškumo. Savivaldybės yra pasirengusios prisiimti didesnę atsakomybę už finansinę situaciją savo regione ir laukia galimybės tai įrodyti ne tik žodžiais, bet ir realiais darbais.

Roma Žakaitienė yra Lietuvos savivaldybių asociacijos direktorė

- Roma Žakaitienė

Close

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

Nerijus Mačiulis. Neigiamos neigiamų palūkanų pasekmės

 Jau beveik dešimtmetį gyvename itin žemų palūkanų eroje – paskolos niekada istorijoje nebuvo tokios pigios. Kokios to priežastys ir pasekmės, ir kada tikėtina šios gadynės pabaiga? Teiginys, kad skolintis šiais ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas