Savivaldybes skandina biudžeto sudarymo tvarka


Autoriaus nuotr.

Roma Žakaitienė / Ekonomika.lt

2014-10-23 10:46

 Neūkiškumas ir napoleoniški planai – tokius priekaištus dažnai pažeria kritikai, komentuodami savivaldybių įsiskolinimo klausimą. Tačiau toks požiūris – perdėm vienpusiškas ir paviršutiniškas situacijos supaprastinimas. Į skolas savivaldybes tebestumia ir krizės metais pakeista jų biudžetų sudarymo tvarka, pavertusi savivaldybes pašalpų gavėjomis. Nesuteikus joms daugiau finansinio savarankiškumo, greitu laiku, ko gero, išgirsime ir daugiau „beveik bankrutavusių“ miestų istorijų.

Susidariusią nemokumo situaciją savivaldybėse geriausiai atskleidžia pradelsti įsiskolinimai verslo įmonėms už atliktus darbus, suteiktas paslaugas ir įsigytas prekes. Krizės metais šie įsiskolinimai šoko į viršų ir per penkerius metus išaugo beveik triskart, perkopdami 400 mln. litų. Nors krizė jau praeityje, o šalies ekonomika auga neįtikėtinais tempais ir gerėjančio gyvenimo ženklus jaučia tiek gyventojai, tiek verslas, tačiau savivaldybių biudžeto eilutėse jų nematyti. Jos toliau grimzta į skolas.

Kodėl auga savivaldos skolos? Savivaldybės priverstos skolintis ne vien, kaip dažnai manoma, tam, kad galėtų (privaloma tvarka) prisidėti prie pažangą regione užtikrinančių ES struktūrinių fondų projektų finansavimo. Skolintis savivaldybes verčia ir kasmet nuosekliai mažėjančios jų pajamos, reikalingos savarankiškoms savivaldybės funkcijoms atlikti.

Tokią situaciją užprogramavo krizės metais pakeista biudžeto formavimo tvarka, kurios įkaitėmis šiandien iš esmės yra tapusios visos 60 šalies savivaldybių. Pakeitus tvarką, sumažėjo savivaldybėms tenkantis gyventojų pajamų mokesčio procentas. O pritrūkus šių savarankiškų pajamų funkcijoms atlikti, savivaldybė „sušelpiama“ vadinamąja bendrosios dotacijos kompensacija, skiriama iš valstybės biudžeto.

Kompromisinis sprendimas, turėjęs padėti mūsų šaliai išgyventi krizės laikus, dabar veikia savivaldybių nenaudai. Tiesa, Seimas šiuo metu kaip tik svarsto Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo pataisas, kurias priėmus savivaldybėms turėtų likti daugiau surinkto gyventojų pajamų mokesčio. Tačiau naujoji tvarka „pašalpų“ sistemos greitai nepanaikins, todėl situacija pagerės tik tose savivaldybėse, kurios negauna bendrosios dotacijos kompensacijos. Tokių šiemet tėra septynios, kitąmet jų bus keturiolika.

Būtent „pašalpos“ ir yra didžiausias esamos tvarkos trūkumas – jos nemotyvuoja savivaldybes siekti surinkti daugiau gyventojų pajamų mokesčio, t. y. skatinti verslumą regione, kurti naujas darbo vietas ir pritraukti naujų investicijų. Situacija iš esmės keistųsi, jei būtų atsisakyta kintamo dydžio minėtos dotacijos ir savivaldybėms suteikta daugiau finansinio savarankiškumo. Savivaldybės yra pasirengusios prisiimti didesnę atsakomybę už finansinę situaciją savo regione ir laukia galimybės tai įrodyti ne tik žodžiais, bet ir realiais darbais.

Roma Žakaitienė yra Lietuvos savivaldybių asociacijos direktorė

- Roma Žakaitienė

Close

Estijos reforma iškėlė Gitanui Nausėdai klausimą: gal Estijos politikai tiesiog labiau myli savo šalį?

 Regionų atgaivinimas ne tik aktuali tema Lietuvai, bet ir Estijai. Skirtumas tas, kol Lietuvoje kalbama, Estijoje – daroma. Nuspręsta, kad Estijos vyriausybė iš Talino į regionus perkels apie 1000 gerai apmokamų darbo vietų. SEB ...

Kalėdų išlaidų tyrimas: kam lietuviai šiais metais atvers piniginę?

Šiais metais kalėdinėms dovanoms gyventojai nusiteikę išleisti daugiau nei pernai, tačiau švenčių išlaidoms nėra linkę taupyti iš anksto. „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atliktas tyrimas rodo, ...

Rūta Vainienė. O profsąjungos nori dar!

 Visai neseniai gyventojai, kurie paramai skyrė du procentus savo sumokėto gyventojų pajamų mokesčio, gavo Mokesčių inspekcijos pranešimus, kad parama jau pasiekė jos adresatus. Šiemet paramą galėjo gauti ne tik juridiniai ...

Rokas Grajauskas. Verslo nenoras investuoti kelia susirūpinimą

 Verslo lūkesčiai nuosekliai auga jau kelerius metus iš eilės, tačiau ketinančių investuoti į plėtrą skaičius šiemet susitraukė. Tarp priežasčių, stabdančių tolesnį vystymąsi, verslai įvardija tokias kaip biurokratinė ...

Nustatė, kurioje srityje dirbantys lietuviai labiausiai nepatenkinti

Apklausti Lietuvos gyventojai įvertino savo darbus bei gaunamus atlyginimus. Iš rezultatų matyti, kad labiausiai savo darbu nepatenkinti sveikatos apsaugos srityje dirbantieji, o atlyginimais nepatenkintųjų skaičius kasmet didėja nuo 2013 ...

Lietuvių kilmės Nobelio premijos laureatas: istorija tikrai kartojasi

 Lietuvoje lankęsis lietuvių kilmės amerikietis, vienas ryškiausių ekonomikos ir finansų pasaulio tyrinėtojų, Nobelio premijos laureatas Robertas J. Shilleris tv3.lt papasakojo, kokie šiuo metu pasaulį užklumpa didžiausi ...

Tyrimas: kiek kainuoja laidotuvės ir kurio miesto gyventojai išleidžia daugiausiai?

 Dar visai neseniai į paskutinę kelionę išlydintys artimąjį mūsų šalies gyventojai laidotuves organizuodavo labiau atsižvelgdami į tai, „ką žmonės pasakys“. Todėl ir stengdavosi, kad laidotuvės būtų kuo prabangesnės, ...

Atlyginimų statistika Lietuvoje atskleidė, kieno padėtis prasčiausia

 Vidutinio darbo užmokesčio augimas Lietuvoje sulėtėjo. Ankstesniais šių metų ketvirčiais siekęs beveik 9 proc., trečiąjį ketvirtį atlygio metinis augimas sudarė 7,2 proc. Tai daugiausia susiję su išnykusiu 2016 m. liepos mėn. ...

Lietuviai įvertino savo finansinę padėtį

 Antrus metus Baltijos šalyse SEB banko atliekamo gyventojų finansinio saugumo tyrimo rezultatai rodo, kad Lietuvoje ir Latvijoje yra dvigubai mažiau savo finansine padėtimi patenkintų gyventojų negu Estijoje. Teigiamai savo finansinę ...

Kas slypi už „prašau atleisti savo noru“

 Dažniausiai iš darbo savo iniciatyva išeinama į susirastą geresnį darbą ar keičiantis šeimyninėms bei kitoms aplinkybėms. Tačiau beveik trečdalis išėjusių savo noru tai padarė dėl ne tokių malonių priežasčių, ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas