Savivaldybėse tarifai už komunalines paslaugas skiriasi dvigubai

(Puslapis 1 iš 3)


Roberto Riabovo (Fotodiena) nuotr.

Ekonomika.lt

2011-02-17 10:10

Už tokį pat centralizuotai tiekiamos šilumos ir vandens kiekį vieniems Lietuvos gyventojams gali tekti sumokėti gerokai didesnę sumą, nei kitiems. Šių komunalinių paslaugų tarifai kai kuriose šalies savivaldybėse skiriasi daugiau nei du kartus. „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto ekspertai sako, kad didžiausią įtaką šiems skirtumams turi naudojamo kuro rūšis, sistemų būklė, aptarnaujamų namų ūkių skaičius bei tiekėjų prisiimti finansiniai įsipareigojimai, ir primena, kad įtakos sąskaitų dydžiui turi ir patys vartotojai.

Šiluma brangiausia Neringoje

„Centralizuotai tiekiamos šilumos bei šalto ir karšto vandens tarifai sudaro stambią visos Lietuvos namų ūkių atsiskaitymų už komunalines paslaugas dalį. Nors galutinė gaunama paslauga visur yra tokia pati, šie tarifai, priešingai nei taikomi dujoms ir elektros energijai, įvairiose Lietuvos savivaldybėse gana smarkiai skiriasi“, – sako Odeta Bložienė, „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto vadovė Lietuvoje.

Šilumos tarifai Lietuvoje svyruoja nuo 18,6 ct/kwh iki 39,24 ct/kwh. Pigiausiai būstų šildymas kainuoja Tauragės, Utenos, Ignalinos ir Molėtų rajonų savivaldybėse, brangiausiai moka Neringos ir Prienų, Pakruojo bei Kazlų Rūdos rajonų gyventojai.

O. Bložienė išskiria bent keturis veiksnius, darančius didžiausią įtaką tokių skirtumų susiformavimui. „Visų pirma tai priklauso nuo naudojamų energetinių išteklių rūšies. Išteklių kaina nepavaldi šilumos ir karšto vandens tiekėjams, tačiau kita sudedamoji tarifų dalis – amortizacinės išlaidos, darančios įtaką per sistemų būklę, gali būti reguliuojama. Be to, įtakos tarifams dėl masto ekonomijos turi tiekėjo įmonės dydis, kitaip tariant, aptarnaujamų namų ūkių skaičius. Ne mažiau svarbu ir tiekėjų sukaupti ar prisiimti finansiniai įsipareigojimai, kurių padengimą įmonės perkelia vartotojams arba su jais dalijasi“, - vardija ekspertė.

Naudojamų energetinių išteklių kaina sudaro net iki 70 proc. galutinio tarifo. Valstybinės kainų ir energetikos komisijos duomenimis, biokurą ir gamtines dujas naudojančių įmonių taikomi tarifai gali skirtis net iki dviejų kartų. Tai patvirtina gana žemi tarifai Tauragėje, Molėtuose, Ignalinoje, Šilalėje, kur daugiausiai naudojamas biokuras. Tuo tarpu tose vietovėse, kur šildymui naudojamos gamtinės dujos (pavyzdžiui, Prienuose, Akmenėje, Pakruojyje, Joniškyje) gyventojai moka daugiau.

O. Bložienė atkreipia dėmesį, kad savivaldybėse, kuriose dalis investicinių lėšų šilumos ūkių modernizavimui yra gautos iš Europos Sąjungos fondų, kainos yra žemesnės nei tose, kur investuotos skolintos lėšos. Tuo pačiu pažymėtina, kad didesnę įtaką tarifo mažėjimui turėjo investicijos į naudojamo kuro pakeitimą, nei į tiekimo tinklo atnaujinimą. Vadinasi, tarifų dydis priklauso ir nuo pasirinktos modernizavimo strategijos. Praktine pirmosios strategijos nauda jau gali džiaugtis Utenos, Tauragės ir Ignalinos gyventojai. Tuo tarpu, pavyzdžiui, Trakų ir Prienų, kuriuose investuota į šilumos trasų atnaujinimą, gyventojai tokių ryškių pokyčių nejaučia.

Straipsnio puslapiai:

Close

Brangsta degalai: kainos neketina stabilizuotis

Dar vasarą ėmę brangti degalai ir toliau plonina vairuotojų pinigines. Degalų kainos toliau didėjo ir šį mėnesį. O štai dyzelinui per mėnesį pabrangus net šešiais procentais, jo kaina beveik susilygino su ...

Didesnė minimali alga Lietuvoje: kiek žmonės gaus „į rankas“

Nuo kitų metų Lietuvoje kylantis minimalus atlyginimas po mokesčių reformos vers lietuvius didžiuotis – bent teoriškai išsiskirsime iš Baltijos šalių kaimynių ir pirmausime pagal minimalų užmokestį. Tačiau ...

Daržovių kainos šoko aukštyn: rado naują kaltininką

Pernai praūžusios liūtys, o šiemet derlių nustekenusios sausros gerokai išaugino populiariausių lietuviškų daržovių kainas. Tačiau pasirodo, kad dėl kainų šuolio kaltos ne tik nepalankios oro sąlygos, bet ir prekybos ...

Kaip išsirinkti kiemui tinkamiausius vartus?

Siekiant aptverti privatų žemės sklypą tvora, dar vienu svarbiu elementu tampa tinkamai parinkti kiemo vartai. Vartai gali būti įvairaus dizaino, tačiau specialistai pataria juos derinti prie tvoros tam, kad bendras vaizdas žemės sklype būtų ...

Stebina ne vieną: nealkoholinis „džinas“ už 30 eurų

Nuo šių metų sugriežtinus prekybą alkoholiu bei uždraudus bet kokią alkoholio reklamą, prekybininkai ieško naujų būdų reklamuoti savo produkciją bei patraukti pirkėjų. Vienas būdų apeiti reklamos draudimus – nealkoholinių gėrimų ...

Ekonomistų verdiktas: pastarasis dešimtmetis lietuvių gyvenimui bus lemtingas

Trečiadienį pristatytame Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgyvendinamų šešių struktūrinių reformų – mokesčių, sveikatos apsaugos, švietimo, inovacijų, pensijų ir šešėlio mažinimo srityse – ekonominėje ...

ES apkarpys išmokas Lietuvai: ragina ruoštis jau dabar

Naujasis Europos Sąjungos (ES) investicijų laikotarpis Lietuvai ir šalies verslininkams pažers iššūkių, kuriems ruoštis verslo organizacijų ir Finansų ministerijos atstovai siūlo pradėti jau dabar. Pagerėjus Lietuvos ...

Į Lietuvą žengia nauja turizmo bendrovė: siūlys keliones pamėgtomis kryptimis

Šių metų rugsėjo 27 dieną Latvijoje įsteigta įmonė „TT Baltics“ pradeda tarptautinio kelionių prekės ženklo TUI pardavimus Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. „TT Baltics“ veikia didžiausio pasaulyje kelionių ...

Krizės pamokos Lietuvai: 20 metų atsiliekame nuo to, kas jau buvo padaryta

Šiemet pasaulyje galima „švęsti“ dvigubą, nors ir nemalonų, jubiliejų – lygiai prieš 20 metų ekonominė krizė paralyžiavo Rusiją, o lygiai prieš dešimtmetį bankrutavo JAV bankas milžinas ...

Bankų statistika: kortelės tapo įpročiu – jomis atsiskaitoma vis dažniau

Banko kortelėmis už prekes ir paslaugas atsiskaitoma vis dažniau, auga ir bendra operacijų kortelėmis apyvarta, rodo Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenys. Specialistų vertinimu, negrynieji pinigai tampa vis labiau įprasti, o prie augimo ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas