Savivaldybių reitingai: daugiausiai uždirbančios, vyriausios ir kitka

(Puslapis 1 iš 3)


Fotodienos nuotr.

manofinansai.lt

2013-02-16 12:50

Įsivaizduokime, kad dailiausių moterų, patikimiausių automobilių ar gražiausių sodybų rinkimus papildo ir šalies savivaldybių varžytuvės. Kokie galėtų būti vertinimo kriterijai, favoritai ir autsaideriai?

Pabūkime savivaldybių rinkimų vertinimo komisijos nariais ir sužinokime, kurios iš jų laimėtų „daugiausiai uždirbančios", „vyriausios", „labiausiai socialiai remtinos", „daugiausiai už komunalines paslaugas mokančios", „geriausiai su nedarbu kovojančios", „sėkmingiausiai emigrantus susigrąžinančios", „pradelstų mokėjimų lyderės" ir kitus titulus.

Trečioji „Swedbank" Asmeninių finansų instituto atlikta Lietuvos savivaldybių lyginamoji analizė surikiavo dalyves pagal daugelį aktualių nominacijų ir atskleidė šviežiausias namų ūkių ekonomines bei socialines tendencijas.

Emigrantai sugrįžta

Gyventojų skaičius šalyje nuolat mažėja: išankstiniais 2013 m. duomenimis, per metus - beveik 2 proc., o per 12-ka metų (nuo 2001-ųjų) - beveik 15 proc. Tačiau šis pokytis šalyje pasiskirstė netolygiai. Beveik trečdaliu mažiau gyventojų nei 2001-aisiais šių metų pradžioje užfiksuota Visagino savivaldybėje (tikėtina, dėl Ignalinos atominės elektrinės veiklos sustabdymo), daugiau nei ketvirtadaliu - Radviliškio, Akmenės ir Kelmės rajonuose.

Tarp keturių savivaldybių, kuriose gyventojų skaičius per dvylika metų padidėjo - trys didžiųjų miestų - Klaipėdos, Vilniaus ir Kauno - rajonai. Tai rodo, jog miestams plečiantis, vis daugiau gyventojų renkasi gyvenamąjį būstą užmiestyje, kur gali atitrūkti nuo miesto šurmulio ir pailsėti. O pagal gyventojų skaičiaus augimą jau ne pirmus metus pirmauja Neringos savivaldybė, kurioje gyventojų prieaugis per metus siekia daugiau nei 3 proc., o nuo 2001-ųjų iki 2013-ųjų - beveik 14 proc. Naujų priežasčių, paaiškinančių tokius pokyčius rasti sudėtinga, tad, panašu, kad Neringos „naujakurius", kuriems būstas Neringoje dažnai yra antrasis, vis dar vilioja nuolaidos perkėlai šiltuoju metų laiku. Jos paklausios ir tarp fiktyviai besiregistruojančių dėl „šešėlinės" veiklos su Kaliningrado sritimi galimybių.

Didelę įtaką gyventojų skaičiaus pokyčiams daro emigracijos tendencijos. 2011 m. duomenimis, labiausiai skubėjo išvykti Visagino, Šiaulių, Šilutės ir Palangos gyventojai - čia 1000-iui gyventojų teko daugiau nei 25 emigrantai. Tokia pačia eile šis ketvirtukas rikiavosi ir 2010-aisiais. Tačiau pernai buvo pastebėta, kad besikraunančių lagaminus gretos išretėjo - emigruojančiųjų srautai per metus sumažėjo daugiau nei trečdaliu.

Vis dažniau girdime kalbas apie grįžtančius emigrantus. Faktą, jog tos kalbos nėra iš piršto laužtos, patvirtina ir statistiniai duomenys - lyginant 2011 ir 2010 m., imigrantų skaičius Lietuvoje išaugo dvigubai. Daugiausia atvykusiųjų - Visagino, Palangos, Klaipėdos, Šiaulių savivaldybėse. Žinoma, nėra galimybės atskirti kitų šalių piliečių ir grįžtančių tėvynainių, tačiau faktas, jog sutampa savivaldybės, iš kurių daugiausia išvykstama ir į kurias daugiausia imigruojama, leidžia daryti prielaidą, jog dažniausiai tai - grįžtantys lietuviai. Be to, svetimšaliai, ko gero, pirmiausiai rinktųsi šalies didmiesčius ar bent mažiau kaimiškas vietoves nei Akmenės, Šilutės ar Mažeikių rajonų savivaldybės. Šios savivaldybės taip pat patenka tarp tų, kuriose 1000-iui gyventojų tenka daugiausia emigrantų.

Tendencijos sutampa vertinant ir ilguoju laikotarpiu. Per dešimtmetį (2001-2011 m.) daugiausia imigrantų, skaičiuojant 1000-iui, neteko Kauno, Alytaus, Klaipėdos, Šiaulių, Palangos ir Visagino miestų savivaldybės, labiausiai pasipildė - Šiauliai, Klaipėda, Palanga ir Visaginas.

Emigrantų ir imigrantų Lietuvoje dinamika 2001 - 2011 m.

Šaltinis: Statistikos departamentas

Jauniausi - žemaičiai, vyriausi - aukštaičiai

Jau eilę metų Lietuva ne tik nuosekliai netenka gyventojų, bet ir „sensta". Vidutinis gyventojų amžius, 2012 m. pradžioje siekęs 40.9 metų, per metus padidėjo 6 mėnesiais, o per septynerius metus (2005 - 2012 m.) - beveik trim metais. Labiausiai, lyginant 2011 ir 2012, metus „paseno" Panevėžio, Šiaulių, Skuodo ir Vilniaus rajonų savivaldybės. Atjaunėjo - tik viena - Neringos savivaldybė, kurią tikėtina, kasmet jaunina įsiliejantys „nauji gyventojai" iš didmiesčių. Tiesa, net ir tai nepadėjo Neringai patekti tarp penkių „jauniausių" savivaldybių šalyje. Penketuką sudaro Mažeikių, Šilutės, Pagėgių, Klaipėdos ir Vilniaus rajonų savivaldybės, o šių savivaldybių gyventojų vidutinis amžius neviršija 38-erių metų.

Seniausių šalies savivaldybių - Anykščių, Zarasų, Varėnos ir Rokiškio rajonų - vidutinis gyventojų amžius viršija 44 metus, o Ignalinos r. savivaldybėje beveik siekia 46 metus. Deja, būtent „vyriausios" savivaldybės dažniausiai apibūdinamos kaip skurdžiausios ir problematiškiausios. Taip yra todėl, kad šiose savivaldybėse viena problema daro įtaką kitai ir savivaldybės atsiduria tarsi užburtame rate. Visuomenei senstant, potencialūs investuotojai linkę mažiau investuoti ir kurti naujas, su aukštosiomis technologijomis susijusias ar automatizuotas darbo vietas. Kita vertus, didesnis nei kitose savivaldybėse nedarbas ir mažesni atlyginimai neskatina savivaldybėse pasilikti jaunų ir kvalifikuotų specialistų.

Vilniečiai vis tolsta

Vidutinis darbo užmokestis, lyginant 2012 m. ir 2011 m. III ketvirčius, Lietuvoje išaugo 2.4 proc. Labiausiai vidutinis atlyginimas augo Panevėžio r. (6.6 proc.), Kauno r. (5.2 proc.) ir Kretingos (5.1) savivaldybėse. Tačiau nepaisant bendro šalies ūkio augimo, 15-oje savivaldybių vidutinis darbo užmokestis smuko. Ryškiausias neigiamas pokytis užfiksuotas Pagėgių ir Ignalinos savivaldybėse - čia vidutinis atlyginimas sumažėjo atitinkamai 5.5 ir 4.5 proc.

Kaip ir praėjusiais metais, didžiausią vidutinį atlyginimą - 1931 litų „į rankas" - gavo vilniečiai. Tuo tarpu mažiausiai uždirbo Šalčininkų r. savivaldybės gyventojai, kurių vidutinis darbo užmokestis 2012 m. III ketv. vos viršijo 1200 Lt. Nors skirtumas tarp didžiausiais ir mažiausiais vidutiniais darbo užmokesčiais pasižyminčių savivaldybių išliko beveik toks pats - 711 litų/mėn. - net keturiasdešimt penkiose šalies savivaldybėse vidutinio darbo užmokesčio atotrūkis, palyginus su Vilniaus gyventojais, per metus išaugo. O 55-iose iš 60 savivaldybių vidutinis darbo užmokestis 2012 m. pabaigoje buvo mažesnis nei šalies vidurkis.

Straipsnio puslapiai:

manofinansai.lt

Close

Socdarbiečių fiasko: opozicija užkirto kelią atsiriekti dalį biudžeto

Lietuvos socialdemokratų darbo partija nepasiekė savo – skubos tvarka bandant pritarti naujai partijų finansavimo tvarkai, opozicija balsavime nedalyvavo, todėl neužteko parlamentarų balsų. Tokį pat scenarijų opozicija pritaikė ir dėl ...

Silpnos mokyklos įžiebė ginčą: ministerija joms pumpuos pinigus, bet Seimas nori pokyčių

Lietuvos moksleivių pasiekimams nežibant, o vyresnių klasių moksleivių pasiekimams keliant nerimą, Švietimo ir mokslo ministerija silpnąsias šalies mokyklas skatins pinigais, skirdama joms vadinamuosius kokybės krepšelius. ...

Patvirtinta pensijų reforma: kaupimas keisis

Seime kelią prasiskynė tiek mokesčių, tiek pensijų reforma. Priėmus Pensijų kaupimo įstatymą, visi gyventojai automatiškai bus įtraukiami į pensijų kaupimą, su galimybe atsisakyti. Žmogus turės 3 proc. nuo savo atlyginimo atsidėti ateičiai ...

Seimas apsisprendė: keisis gyventojų mokami mokesčiai

Seime skubos tvarka priimta mokesčių reforma, kuri, prezidentei patvirtinus, įsigaliotų jau nuo 2019 metų sausio 1 dienos. Pokyčiai palies kiekvieną šalies darbuotoją. Seimo rytiniame posėdyje nuspręsta sujungti darbuotojo ir darbdavio ...

Seimas narsto pensijų reformą: linkstama link automatinio įtraukimo

Seime antradienį pradėta svarstyti Vyriausybės inicijuota pensijų kaupimo sistemos reforma. Po diskusijų parlamentarai pritarė automatiniam įtraukimui į II pensijų pakopą. Reformai pritarta komitetuose – praėjusią savaitę jai pritarė Seimo ...

Mokesčių reformos buldozeris važiuoja: pritarta nepaisant milijardinių praradimų biudžete

 Seimas antradienį po svarstymo pritarė parlamente suderintai kompromisinei trejų metų trukmės mokesčių sistemos reformai. Tiesa, svarstymo metu netrūko aštrių pasisakymų apie tai, kas laukia Lietuvos, priėmus tokius brangiai biudžetui ...

Nekilnojamojo turto mokestis stringa: kodėl gyvenantis Akmenėje turėtų mokėti, o Vilniuje – ne?

Vyriausybė siekia papildomai apmokestinti antrą ir tolimesnį būstą, tačiau konservatoriai pasigenda socialinio teisingumo, mat regionuose žmonės gali likti daug labiau nuskriausti. Vyriausybės pasiūlymą 0,3 proc. tarifu apmokestinti antrąjį, ...

Su rūkymu parlamentarai pasiryžę kovoti kainomis

Siūlymas branginti rūkymą sulaukia vis daugiau parlamentarų palaikymo ir gana lengvai kelią skinasi link galutinio svarstymo Seime. Finansų ministras Vilius Šapoka pristatė, kad siūloma nustatyti trejų metų akcizų didinimo planą tabako ...

Pažėrė kritikos mokesčių ir pensijų reformoms: nelygybė nemažės, iš kur bus finansų – nežinia

Ne visi į Seimą pakviesti specialistai pakalbėti apie mokesčių reformą suskubo liaupsinti Vyriausybės paruoštas reformas. Pabrėžta, kad kentės socialinė sritis – ateityje gali būti keblu finansuoti pensijas bei išmokas. O taip ...

9-oji D. Grybauskaitės metinė kalba išdavė: baigėsi galvų kapojimas

Jei politikai prezidentės Dalios Grybauskaitės metiniame pranešime pasigenda griežtumo, tai politologai – kritikos sau ir Vyriausybei. Metinė šalies vadovės kalba išsiskyrė alegorijų gausa, neatidus klausytojas galėjo ir ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas