SEB banko analitikai: ekonomikos plėtra Lietuvoje ilgesnį laiką vargiai įmanoma

(Puslapis 1 iš 2)


Fotolia.com nuotr. Darbuotojai

2017-08-29 16:21

Pastaruoju metu pasaulio išsivysčiusiose ekonomikose stebimi pokyčiai sudaro prielaidas teigti, kad ekonomikos įžengė į ciklo vėlyvojo augimą stadiją, kai ūkio plėtra dažniausiai būna sparti. Kiek ilgai ekonomika augs, priklauso ne tik nuo pasiūlos veiksnių, tokių kaip investicijos, bet ir nuo netikėtų geopolitinių įvykių.

SEB banko grupės ekonomistai mano, kad ateinančiais metais euro zonos ūkis dėl eksporto ir investicijų didėjimo augs dar greičiau negu šiemet – 2,2 procento. Baltijos šalys turėtų sėkmingai išnaudoti ne tik euro zonos, bet ir kitų pagrindinių eksporto rinkų sparčią plėtrą, todėl tikėtina, kad kitąmet Lietuvos ir Estijos ekonomika augs 3,2 proc., o Latvijos 3,7 procento. Tai atskleidė antradienį Stokholme paskelbta pasaulio ekonomikos apžvalga „Nordic Outlook“.

Po E. Macrono pergalės Prancūzijos prezidento rinkimuose euro zonoje politinis neapibrėžtumas gerokai sumenko, o mažesnė įtampa politinėje erdvėje įprastai yra palanki ekonomikai. Beveik dingo intriga ir dėl artėjančių parlamento rinkimų Vokietijoje nugalėtojo, todėl šių metų pabaigoje daugiau dėmesio viešojoje erdvėje sulauks ne atskirų euro zonos šalių reikalai, o valstybių vadovų susitikimai, kuriuose bus ieškoma sprendimų, kaip skatinti Europos Sąjungos (ES) integraciją. Tikėtina, kad dviejų didžiausių valstybių – Vokietijos ir Prancūzijos – vadovai pasisakys už „dviejų greičių“ ES taip dar labiau stiprindami euro zonos šalių galią ES.

Darbo jėgos įsitraukimas – didesnis negu prieš 2008 metų krizę

Euro zonos vartotojų pasitikėjimo rodiklis yra arti didžiausio per 30 metų pasiekto lygio. Visgi namų ūkių vartojimo mastas neauga itin sparčiai – tam įtaką daro gana lėtai didėjantis darbo užmokestis, nors nedarbas mažėja. SEB grupės analitikai sutinka, kad pastaruoju metu nedarbo lygio ir darbo užmokesčio priklausomybė daugelyje išsivysčiusių šalių susilpnėjo ir Filipso kreivė tapo nuožulnesnė, tačiau tiki, kad darbo užmokestis toliau mažėjant nedarbui ims augti sparčiau.

Svarbu tai, kad nedarbas euro zonoje mažėja dėl verslo kuriamų naujų darbo vietų, o darbo jėgos įsitraukimas jau yra didesnis negu prieš 2008 metų krizę.

Auganti regiono ekonomika ir teigiami ateities lūkesčiai turėtų skatinti Europos Centrinį Banką (ECB) imtis aktyvesnių veiksmų nutraukiant ekonomikos skatinimo programą, todėl rudenį turėtume sulaukti pranešimo apie iki 2018 metų vidurio pratęsiamą obligacijų pirkimo mažesnį mastą – iki 40 mlrd. eurų per mėnesį, o baigus pirkimus kitų metų viduryje palūkanų norma už komercinių bankų laikomus indėlius Centriniame Banke turėtų būti padidinta nuo -0,4 iki -0,25 procento. Tikėtina, kad bazinė palūkanų norma pirmą kartą nuo 2011 metų gali būti padidinta maždaug 2019 metų pirmą pusmetį. Jeigu pasiteisintų šie lūkesčiai, euras 2018 metais turėtų stiprėti JAV dolerio atžvilgiu.

Straipsnio puslapiai:

Close

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

Nerijus Mačiulis. Neigiamos neigiamų palūkanų pasekmės

 Jau beveik dešimtmetį gyvename itin žemų palūkanų eroje – paskolos niekada istorijoje nebuvo tokios pigios. Kokios to priežastys ir pasekmės, ir kada tikėtina šios gadynės pabaiga? Teiginys, kad skolintis šiais ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas