SEB banko analitikai: ekonomikos plėtra Lietuvoje ilgesnį laiką vargiai įmanoma

(Puslapis 1 iš 2)


Fotolia.com nuotr. Darbuotojai

2017-08-29 16:21

Pastaruoju metu pasaulio išsivysčiusiose ekonomikose stebimi pokyčiai sudaro prielaidas teigti, kad ekonomikos įžengė į ciklo vėlyvojo augimą stadiją, kai ūkio plėtra dažniausiai būna sparti. Kiek ilgai ekonomika augs, priklauso ne tik nuo pasiūlos veiksnių, tokių kaip investicijos, bet ir nuo netikėtų geopolitinių įvykių.

SEB banko grupės ekonomistai mano, kad ateinančiais metais euro zonos ūkis dėl eksporto ir investicijų didėjimo augs dar greičiau negu šiemet – 2,2 procento. Baltijos šalys turėtų sėkmingai išnaudoti ne tik euro zonos, bet ir kitų pagrindinių eksporto rinkų sparčią plėtrą, todėl tikėtina, kad kitąmet Lietuvos ir Estijos ekonomika augs 3,2 proc., o Latvijos 3,7 procento. Tai atskleidė antradienį Stokholme paskelbta pasaulio ekonomikos apžvalga „Nordic Outlook“.

Po E. Macrono pergalės Prancūzijos prezidento rinkimuose euro zonoje politinis neapibrėžtumas gerokai sumenko, o mažesnė įtampa politinėje erdvėje įprastai yra palanki ekonomikai. Beveik dingo intriga ir dėl artėjančių parlamento rinkimų Vokietijoje nugalėtojo, todėl šių metų pabaigoje daugiau dėmesio viešojoje erdvėje sulauks ne atskirų euro zonos šalių reikalai, o valstybių vadovų susitikimai, kuriuose bus ieškoma sprendimų, kaip skatinti Europos Sąjungos (ES) integraciją. Tikėtina, kad dviejų didžiausių valstybių – Vokietijos ir Prancūzijos – vadovai pasisakys už „dviejų greičių“ ES taip dar labiau stiprindami euro zonos šalių galią ES.

Darbo jėgos įsitraukimas – didesnis negu prieš 2008 metų krizę

Euro zonos vartotojų pasitikėjimo rodiklis yra arti didžiausio per 30 metų pasiekto lygio. Visgi namų ūkių vartojimo mastas neauga itin sparčiai – tam įtaką daro gana lėtai didėjantis darbo užmokestis, nors nedarbas mažėja. SEB grupės analitikai sutinka, kad pastaruoju metu nedarbo lygio ir darbo užmokesčio priklausomybė daugelyje išsivysčiusių šalių susilpnėjo ir Filipso kreivė tapo nuožulnesnė, tačiau tiki, kad darbo užmokestis toliau mažėjant nedarbui ims augti sparčiau.

Svarbu tai, kad nedarbas euro zonoje mažėja dėl verslo kuriamų naujų darbo vietų, o darbo jėgos įsitraukimas jau yra didesnis negu prieš 2008 metų krizę.

Auganti regiono ekonomika ir teigiami ateities lūkesčiai turėtų skatinti Europos Centrinį Banką (ECB) imtis aktyvesnių veiksmų nutraukiant ekonomikos skatinimo programą, todėl rudenį turėtume sulaukti pranešimo apie iki 2018 metų vidurio pratęsiamą obligacijų pirkimo mažesnį mastą – iki 40 mlrd. eurų per mėnesį, o baigus pirkimus kitų metų viduryje palūkanų norma už komercinių bankų laikomus indėlius Centriniame Banke turėtų būti padidinta nuo -0,4 iki -0,25 procento. Tikėtina, kad bazinė palūkanų norma pirmą kartą nuo 2011 metų gali būti padidinta maždaug 2019 metų pirmą pusmetį. Jeigu pasiteisintų šie lūkesčiai, euras 2018 metais turėtų stiprėti JAV dolerio atžvilgiu.

Straipsnio puslapiai:

Close

Ieva Valeškaitė. Progresinis tarifas. Negi dabar mokesčiai per maži?

Seime registruoti net keli siūlymai įvesti šalyje progresinį gyventojų pajamų mokestį (GPM), juos Seimas svarstys artėjančioje pavasario sesijoje. Šiuo metu mokame 15 procentų dydžio GPM. Jei būtų pritarta socialdemokratų pasiūlymui, ...

Nerijus Mačiulis. Kur „išmesti“ pinigus – nuomai ar būsto paskolai?

Beveik visi anksčiau ar vėliau turime priimti sprendimą – pirkti nuosavą būstą ar jį nuomotis. Toks sprendimas yra subjektyvus ir priklauso nuo asmeninių preferencijų bei aplinkybių, tačiau visgi yra argumentų, kurie gali padėti ...

Rokas Grajauskas. Lietuvos ekonomika: prieš 100 metų ir dabar

Nors šiandien, deja, ne visi gali pasakyti, kad Lietuvoje gyvenimas gerėja, istoriniai duomenys rodo, kad vidutinis pragyvenimo lygis mūsų šalyje niekada nebuvo aukštesnis. Tokią išvadą galima padaryti palyginus statistinius carinės Rusijos, ...

Nerijus Mačiulis. Kur veda akla meilė žemoms kainoms?

Kartą per pusmetį Europos Komisija visų Europos Sąjungos šalių gyventojams užduoda klausimą, kas juos labiausiai neramina. Šio „Eurobarometro“ duomenimis, lietuviai akivaizdžiai išsiskiria iš kitų ES šalių piliečių, nes pagrindinis ir didžiausią ...

Tadas Povilauskas. Lietuvos darbo rinkos dviprasmybės

 Lietuvoje vidutinis nedarbo lygis praėjusiais metais sumažėjo iki 7,1 proc., o paskutinį metų ketvirtį jis buvo 6,7 procento. Nedarbas šalyje mažėja, tačiau jis dar nėra toks mažas, koks buvo 2006–2008 metais, labiausiai dėl ...

Žilvinas Šilėnas. Progresinių mokesčių pasakos

 Progresiniai mokesčiai yra tikra pasaka. Jei jūs mėgstate aukštesnius mokesčius, progresiniai mokesčiai yra mokesčių didinimas. Jei norite mokesčius mažinti – progresiniai mokesčiai yra mokesčių mažinimas. Stebuklas! Progresiniai ...

„Sodros“ atstovė tikina: padidintas mokestis atneš daugiau naudos nei žalos

 Nuo šių metų įsigaliojo reikalavimas mokėti „Sodros“ įmokas, ne mažesnes negu nuo minimalios mėnesio algos (MMA), nors faktinis darbo užmokestis būtų ir mažesnis. Šį pakeitimą visuomenė priėmė ...

Paskaičiavo, kaip kišenes ištuštino šventinis bumas: kam lietuviai išleido daugiausiai?

 Praėjusių didžiųjų žiemos švenčių metu Lietuvos gyventojai dovanoms ir vaišėms vidutiniškai išleido apie 158 eurus, rodo „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atliktas visuomenės nuomonės tyrimas. ...

Džiugios prognozės: šiemet pralenksime Latviją ir Estiją

 Pernai sparčiai augęs Lietuvos ūkis įgautą pagreitį išlaikys ir šiais metais. Gerus rezultatus demonstruojant eksportui, nesustojant vidaus vartojimui bei augant investicijoms, ne tik išliksime tarp sparčiausiai augančių ...

Nerijus Mačiulis: pagal kainų augimą Lietuva ir toliau gali likti lydere Europoje

 Šiais metais tiek Lietuvai, tiek Lietuvos gyventojams prognozuojami geri metai. Emigracija mažės, ekonomika vis dar augs, žmonės įpirks daugiau, tačiau tvyro nežinia dėl to, kas gali nutikti pasaulyje apverčiant aukštyn kojomis ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas