SEB banko analitikai: ekonomikos plėtra Lietuvoje ilgesnį laiką vargiai įmanoma

(Puslapis 1 iš 2)


Fotolia.com nuotr. Darbuotojai

2017-08-29 16:21

Pastaruoju metu pasaulio išsivysčiusiose ekonomikose stebimi pokyčiai sudaro prielaidas teigti, kad ekonomikos įžengė į ciklo vėlyvojo augimą stadiją, kai ūkio plėtra dažniausiai būna sparti. Kiek ilgai ekonomika augs, priklauso ne tik nuo pasiūlos veiksnių, tokių kaip investicijos, bet ir nuo netikėtų geopolitinių įvykių.

SEB banko grupės ekonomistai mano, kad ateinančiais metais euro zonos ūkis dėl eksporto ir investicijų didėjimo augs dar greičiau negu šiemet – 2,2 procento. Baltijos šalys turėtų sėkmingai išnaudoti ne tik euro zonos, bet ir kitų pagrindinių eksporto rinkų sparčią plėtrą, todėl tikėtina, kad kitąmet Lietuvos ir Estijos ekonomika augs 3,2 proc., o Latvijos 3,7 procento. Tai atskleidė antradienį Stokholme paskelbta pasaulio ekonomikos apžvalga „Nordic Outlook“.

Po E. Macrono pergalės Prancūzijos prezidento rinkimuose euro zonoje politinis neapibrėžtumas gerokai sumenko, o mažesnė įtampa politinėje erdvėje įprastai yra palanki ekonomikai. Beveik dingo intriga ir dėl artėjančių parlamento rinkimų Vokietijoje nugalėtojo, todėl šių metų pabaigoje daugiau dėmesio viešojoje erdvėje sulauks ne atskirų euro zonos šalių reikalai, o valstybių vadovų susitikimai, kuriuose bus ieškoma sprendimų, kaip skatinti Europos Sąjungos (ES) integraciją. Tikėtina, kad dviejų didžiausių valstybių – Vokietijos ir Prancūzijos – vadovai pasisakys už „dviejų greičių“ ES taip dar labiau stiprindami euro zonos šalių galią ES.

Darbo jėgos įsitraukimas – didesnis negu prieš 2008 metų krizę

Euro zonos vartotojų pasitikėjimo rodiklis yra arti didžiausio per 30 metų pasiekto lygio. Visgi namų ūkių vartojimo mastas neauga itin sparčiai – tam įtaką daro gana lėtai didėjantis darbo užmokestis, nors nedarbas mažėja. SEB grupės analitikai sutinka, kad pastaruoju metu nedarbo lygio ir darbo užmokesčio priklausomybė daugelyje išsivysčiusių šalių susilpnėjo ir Filipso kreivė tapo nuožulnesnė, tačiau tiki, kad darbo užmokestis toliau mažėjant nedarbui ims augti sparčiau.

Svarbu tai, kad nedarbas euro zonoje mažėja dėl verslo kuriamų naujų darbo vietų, o darbo jėgos įsitraukimas jau yra didesnis negu prieš 2008 metų krizę.

Auganti regiono ekonomika ir teigiami ateities lūkesčiai turėtų skatinti Europos Centrinį Banką (ECB) imtis aktyvesnių veiksmų nutraukiant ekonomikos skatinimo programą, todėl rudenį turėtume sulaukti pranešimo apie iki 2018 metų vidurio pratęsiamą obligacijų pirkimo mažesnį mastą – iki 40 mlrd. eurų per mėnesį, o baigus pirkimus kitų metų viduryje palūkanų norma už komercinių bankų laikomus indėlius Centriniame Banke turėtų būti padidinta nuo -0,4 iki -0,25 procento. Tikėtina, kad bazinė palūkanų norma pirmą kartą nuo 2011 metų gali būti padidinta maždaug 2019 metų pirmą pusmetį. Jeigu pasiteisintų šie lūkesčiai, euras 2018 metais turėtų stiprėti JAV dolerio atžvilgiu.

Straipsnio puslapiai:

Close

S. Jakeliūnas: pensijų reforma galėtų įsigalioti tik 2020 metais

Kitą savaitę į Seimą atkeliauja šešios struktūrinės reformos. Vyriausybės atstovai visuomenei teigia, kad 25 dienų Seimui pakaks patvirtinti 6 struktūrines reformas, tarp jų – mokesčių ir pensijų sistemos pakeitimus. Tačiau ...

Ieva Valeškaitė. Ekonomika auga, mokesčiai – nemažėja. Ko tikėtis kitąmet?

Gegužės 23-ąją minėjome Laisvės nuo mokesčių dieną – simbolinę dieną metuose, kai vidutinis šalies gyventojas nustoja dirbti, kad sumokėtų mokesčius, ir pradeda dirbti sau. Šiemet, kaip ir praėjusiais metais, mokesčiams dirbome ...

Gintarė Deržanauskienė. Savivaldybių nenoras atsisakyti verslų – priklausomybė ar pokyčių baimė?

Juokiasi puodas, kad katilas juodas, sako lietuvių liaudies patarlė. Valdžia vieną po kito kepa draudimus ir reguliavimus gyventojams, tačiau nemato, kas darosi jos pačios kieme. Patarlė lyg ir tiktų valdžios veiksmams apibūdinti, tik kad juokas ...

Indrė Genytė-Pikčienė. Reformoje liko skylių, bet kai kurios detalės vietoje

Viešoji erdvė net suprakaitavusi virškina savaitės pradžioje pristatytas viešojo sektoriaus reformos gaires ir vieną po kitos lendančias detales. O virškinti yra ką – naujovių kąsnis didelis ir riebus. Įspūdžiai ...

Indrė Genytė-Pikčienė. Atlyginimų lenktynės viešajame ir privačiame sektoriuje – 5:0 pastarojo naudai

Vidutinio darbo užmokesčio tendencijoms abejingų nėra. Tai vienas iš būdų „pasimatuoti“ savo finansinę būklę su kitais visuomenės nariais, o ekonomistams tai vienas kertinių rodiklių, padedančių įvertinti valstybės gyventojų ...

Tadas Povilauskas. Mažiau vilniečių tikisi, kad būstas brangs

Kaip ir tikėtasi, šių metų pirmą ketvirtį gyventojų lūkesčiai dėl būsto kainų pokyčių tapo truputį kuklesni. SEB banko užsakymu kovą atlikta apklausa parodė, kad 54 proc. apklaustųjų šalyje mano, kad būstas per artimiausius dvylika ...

„Revolut“ Mobiliųjų technologijų vadovas: kaip kinta kriptovaliutų svyravimai?

Kripovaliutų vertėms nuolat svyruojant, o bitkoinui nebeperlipant 9000 JAV dolerių ribos imama svarstyti, ar geriausi laikai jau praeityje. Edward Cooper, „Revolut“ Mobiliųjų technologijų vadovas, reaguodamas į pasaulines naujienas ...

Dūrė pirštu į socialinių tinklų burbulą – vartojat, ką jums įkiša

Lietuvos metų ekonomikos konferencijoje, kurią organizuoja žurnalas „Valstybė“, verslo, ekonomikos ir žiniasklaidos lyderiai diskutavo kaip 4-oji pramonės revoliucija pakeis verslo potencialą. Pranešimą konferencijoje skaičiusi ...

Gitanas Nausėda: anksčiau ar vėliau krizė ateis. Ar esame pasiruošę?

Pasaulyje vis dar vyraujant neapibrėžtumui, baiminantis prekybos karų kalbama apie galimą naująją krizę. Tačiau tikinama, kad šį kartą pasaulis, įskaitant Lietuvą, bus daug geriau pasiruošęs. Žurnalo „Valstybė“ ...

Nerijus Mačiulis: krizė jau prasidėjo

Kol vieni ekonomistai ramina, kad krizės užuomazgų dar nėra ir nežinia, kada ji prasidės, „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis rėžė: krizė prasidėjo jau pernai ar net dar anksčiau. Žurnalo „Valstybė“ ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas