SEB: gyventojai kainas dar skaičiuoja klaidingai

(Puslapis 1 iš 2)


Fotodienos nuotr.

Ekonomika.lt

2015-01-28 16:28

 Likus porai savaičių iki euro įvedimo, SEB banko užsakymu buvo atliktas tyrimas norint išsiaiškinti, kaip Lietuvos gyventojai perskaičiuoja prekių ir paslaugų kainas iš litų į eurus. Tyrimo rezultatai parodė, kad, perskaičiuodami kainas iš litų į eurus, Lietuvos gyventojai vidutiniškai apsirinka maždaug dešimčia procentų. Šiek tiek dažniau ir daugiau (atsižvelgiant į kainos dydį) klystama perskaičiuojant dažniau perkamų mažos vertės prekių kainas. Skaičiuodami eurais, Lietuvos gyventojai labiausiai „pabrangino“ bulves, batoną ir savaitraštį su TV programa, bei kitas palyginti mažesnės vertės prekes ar paslaugas. Dėl didesnės vertės rečiau perkamų prekių ar paslaugų gyventojai klydo mažiau. Nurodydami kainas eurais, mažiau klydo turtingesni, aukštesnį išsilavinimą įgiję vidutinio amžiaus gyventojai.

Gyventojai apsiriko nedaug

Pasak SEB banko šeimos finansų ekspertės, perskaičiuodami kainas, gyventojai klydo nedaug. Palyginus tyrimo dalyvių nurodytą prekės ar paslaugos kainą litais ir eurais, paaiškėjo, kad nurodytos kainos nesutampa maždaug dešimtadaliu (nurodytą kainą eurais perskaičiavus į litus nustatytu kursu). Dažniau perkamų mažos vertės prekių kainos litais ir eurais nesutapo šiek tiek labiau (9–10 proc.), rečiau perkamų ir didesnės vertės – 7–8 procentais. Daugiausia skiriasi bulvių (vidutiniškai 20 proc.), batono ir savaitraščio su TV programa (vidutiniškai po 12 proc.), kainos, nurodytos litais ir eurais, mažiausiai – automobilio plovimo savitarnos paslaugų (1 proc.), vaikiškos kuprinės ir elektrinio virdulio (po 7 proc.) kainos litais ir eurais. „Apskritai kainų litais ir eurais nesutapimas nėra didelis. Jis galėjo atsirasti dėl kainos litais apvalinimo, dėl perskaičiavimo kurso apvalinimo, kad būtų patogiau skaičiuoti, arba kainos eurais apvalinimo iki akiai patrauklios kainos. Nors apsirinkame nedaug, vis dėlto, kol dar nepripratome prie naujos valiutos, daugiau atidumo perkant kasdieninius nedidelės vertės pirkinius nepakenktų“, - sako J. Varanauskienė.

Mažos vertės prekės perskaičiuojant dažniau „pabrangsta“, didesnės vertės – „atpinga“

Kaip rodo tyrimo rezultatai, perskaičiuodami iš litų į eurus, gyventojai linkę mažos vertės prekių kainas padidinti, o didesnės vertės – sumažinti. Pasak J. Varanauskienės, mažesnės vertės prekių „pabranginimas“ mintyse perskaičiuojant kainą į eurus, sudaro prielaidų nepastebimai išleisti tokioms prekėms daugiau negu tada, kai atsiskaitydavome litais. Tuo tarpu parduotuvėje pamačius brangių daiktų kainas didesnes, negu tikėjomės, tai galėtų apsaugoti nuo pigumo iliuzijos. „Kol dar nepripratome prie naujos valiutos, svarbu kontroliuoti išlaidas mažavertėms prekėms, kurių kainos atrodo nereikšmingos. Dėl polinkio padidinti mažavertes kainas galime apsirikti nepasiimdami grąžos ar palikdami per daug arbatpinigių“, - teigia J. Varanauskienė.

Straipsnio puslapiai:

Close

Brangsta degalai: kainos neketina stabilizuotis

Dar vasarą ėmę brangti degalai ir toliau plonina vairuotojų pinigines. Degalų kainos toliau didėjo ir šį mėnesį. O štai dyzelinui per mėnesį pabrangus net šešiais procentais, jo kaina beveik susilygino su ...

Didesnė minimali alga Lietuvoje: kiek žmonės gaus „į rankas“

Nuo kitų metų Lietuvoje kylantis minimalus atlyginimas po mokesčių reformos vers lietuvius didžiuotis – bent teoriškai išsiskirsime iš Baltijos šalių kaimynių ir pirmausime pagal minimalų užmokestį. Tačiau ...

Daržovių kainos šoko aukštyn: rado naują kaltininką

Pernai praūžusios liūtys, o šiemet derlių nustekenusios sausros gerokai išaugino populiariausių lietuviškų daržovių kainas. Tačiau pasirodo, kad dėl kainų šuolio kaltos ne tik nepalankios oro sąlygos, bet ir prekybos ...

Kaip išsirinkti kiemui tinkamiausius vartus?

Siekiant aptverti privatų žemės sklypą tvora, dar vienu svarbiu elementu tampa tinkamai parinkti kiemo vartai. Vartai gali būti įvairaus dizaino, tačiau specialistai pataria juos derinti prie tvoros tam, kad bendras vaizdas žemės sklype būtų ...

Stebina ne vieną: nealkoholinis „džinas“ už 30 eurų

Nuo šių metų sugriežtinus prekybą alkoholiu bei uždraudus bet kokią alkoholio reklamą, prekybininkai ieško naujų būdų reklamuoti savo produkciją bei patraukti pirkėjų. Vienas būdų apeiti reklamos draudimus – nealkoholinių gėrimų ...

Ekonomistų verdiktas: pastarasis dešimtmetis lietuvių gyvenimui bus lemtingas

Trečiadienį pristatytame Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgyvendinamų šešių struktūrinių reformų – mokesčių, sveikatos apsaugos, švietimo, inovacijų, pensijų ir šešėlio mažinimo srityse – ekonominėje ...

ES apkarpys išmokas Lietuvai: ragina ruoštis jau dabar

Naujasis Europos Sąjungos (ES) investicijų laikotarpis Lietuvai ir šalies verslininkams pažers iššūkių, kuriems ruoštis verslo organizacijų ir Finansų ministerijos atstovai siūlo pradėti jau dabar. Pagerėjus Lietuvos ...

Į Lietuvą žengia nauja turizmo bendrovė: siūlys keliones pamėgtomis kryptimis

Šių metų rugsėjo 27 dieną Latvijoje įsteigta įmonė „TT Baltics“ pradeda tarptautinio kelionių prekės ženklo TUI pardavimus Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. „TT Baltics“ veikia didžiausio pasaulyje kelionių ...

Krizės pamokos Lietuvai: 20 metų atsiliekame nuo to, kas jau buvo padaryta

Šiemet pasaulyje galima „švęsti“ dvigubą, nors ir nemalonų, jubiliejų – lygiai prieš 20 metų ekonominė krizė paralyžiavo Rusiją, o lygiai prieš dešimtmetį bankrutavo JAV bankas milžinas ...

Bankų statistika: kortelės tapo įpročiu – jomis atsiskaitoma vis dažniau

Banko kortelėmis už prekes ir paslaugas atsiskaitoma vis dažniau, auga ir bendra operacijų kortelėmis apyvarta, rodo Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenys. Specialistų vertinimu, negrynieji pinigai tampa vis labiau įprasti, o prie augimo ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas