Seime nesutarimai: kodėl didėja atlyginimai, o pašalpos ne? (3)

(Puslapis 1 iš 2)


Fotolia.com nuotr. Finansai

Viktorija Chockevičiūtė

2016-08-25 16:34

Nors nuo krizės laikų šalyje didėjo ir minimalus mėnesio atlyginimas (MMA), ir pensijos, valstybės remiamų pajamų dydis (VRP), skirtas skurdžiai gyvenantiems asmenims liko toks pat. Tuo nepatenkinti politikai kreipėsi į Socialinės apsaugos ir darbo ministrę Algimantą Pabedinskienę prašydami paaiškinimo. Bijant didesnio skaičiaus žmonių gyvenančių iš pašalpų, norima jas didinti nebent minimaliai.

Šiuo metu VRP dydis, taikomas skaičiuojant piniginę socialinę paramą skurdžiai gyvenantiems asmenims, siekia 102 eurus. Seimo frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ nariai norėtų šią sumą padidinti iki 120 mln. eurų. Tačiau ministrė padaugėtų žmonių gyvenančių tik iš pašalpų.

„Pakeitimus visada nustato vyriausybė, kodėl jos iki šiol tiek metų to nedarė, tų vyriausybių ir reikia klausti. VRP kažkiek reikėtų padidinti, bet tas didinimas neturėtų būti labai didelis. Tai klausimas visiems politikams viešai diskusijai, kokią visuomenę mes norime turėti: ar tą, kuri gyvena oriai ir pati sugeba ir užsidirba, ar norime turėti tiesiog išlaikytinius, kurie gyvena iš pašalpų“, – komentuoja ministrės patarėjas ryšiams su visuomene Gintautas Dulskas.

Tuo tarpu „Tvarkos ir teisingumo“ narys Kęstas Komskis įsitikinęs, jog nenormalu, kad nuo 2008 metų MMA didėjo vos ne dvigubai, o VRP iš vis ne.

„Prieš rugsėjo primą kiek vaikų negali pasinaudoti nemokamu maitinimu, ir šildymo sezonas ateina ir visi puikiai žinom, kad eurą įsivedus daug kas pabrango. Dėl to tikrai nemanau, kad puls visi nedirbti“, – teigia jis.

Pinigus reikėtų paimti iš savivaldybių

„Tvarkiečiai“ tikina, kad reikalingus pinigus VRP padidinimui būtų galima paimti iš savivaldybių, kurios sutaupė 126 mln. Eur iš kompensacijų ir socialinių išmokų, kurios turėjo pasiekti skurdžiausiai gyvenančius asmenis, tačiau savivaldybės šiuos pinigus išleido pirkti naujiems automobiliams ar kitoms reikmėms.

„Žmonės nori geriau gyventi, bet tos nustatytos lubos leidžia piktnaudžiauti pačioms savivaldybėms. Čia nereikia jokių didelių reformų. Mūsų siūlymas Koalicinėje taryboje bus didinti VRP dydį iki 120 Eur, tam reikės 60 mln. Eur. Pusė sumos tada galėtų savivaldybės naudotis, pusė žmonės“, – teigia K. Komskis.

Pasak jo, tik 9 savivaldybės pajamas socialiniam sektoriui panaudoja tinkamai, kitos 59 ne.

„Manau, kad jei vyriausybė imsis savo funkcijų ir labiau kontroliuos savo pinigus, blogiau nuo to nebus. Tik žmonėms geriau ir valstybei. Kaip bebūtų iniciatyva turi ateiti iš Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nes tai jos sritis ir tikrai ne kažkieno kito“, – sako Seimo narys.

Straipsnio puslapiai:

- Viktorija Chockevičiūtė

Close

Nekilnojamojo turto mokestis stringa: kodėl gyvenantis Akmenėje turėtų mokėti, o Vilniuje – ne?

Vyriausybė siekia papildomai apmokestinti antrą ir tolimesnį būstą, tačiau konservatoriai pasigenda socialinio teisingumo, mat regionuose žmonės gali likti daug labiau nuskriausti. Vyriausybės pasiūlymą 0,3 proc. tarifu apmokestinti antrąjį, ...

Su rūkymu parlamentarai pasiryžę kovoti kainomis

Siūlymas branginti rūkymą sulaukia vis daugiau parlamentarų palaikymo ir gana lengvai kelią skinasi link galutinio svarstymo Seime. Finansų ministras Vilius Šapoka pristatė, kad siūloma nustatyti trejų metų akcizų didinimo planą tabako ...

Pažėrė kritikos mokesčių ir pensijų reformoms: nelygybė nemažės, iš kur bus finansų – nežinia

Ne visi į Seimą pakviesti specialistai pakalbėti apie mokesčių reformą suskubo liaupsinti Vyriausybės paruoštas reformas. Pabrėžta, kad kentės socialinė sritis – ateityje gali būti keblu finansuoti pensijas bei išmokas. O taip ...

9-oji D. Grybauskaitės metinė kalba išdavė: baigėsi galvų kapojimas

Jei politikai prezidentės Dalios Grybauskaitės metiniame pranešime pasigenda griežtumo, tai politologai – kritikos sau ir Vyriausybei. Metinė šalies vadovės kalba išsiskyrė alegorijų gausa, neatidus klausytojas galėjo ir ...

Prieš mokesčių aptarimą opozicija paliko Seimo salę

Seime po metinės LR prezidentės Dalios Grybauskaitės toliau turėjo vykti diskusija dėl mokesčių ir pensijų sistemų. Tačiau opozicija tarp pranešėjų pasigedo Lietuvos banko bent vieno atstovo, kuris pateiktų skirtingą nuomonę nei nori ...

Prezidentės D. Grybauskaitės metinis pranešimas: jeigu norime ką nors pakeisti – keiskime dabar

Savo priešpaskutiniame metiniame pranešime šalies prezidentė Dalia Grybauskaitė nemažą dėmesį skyrė tam, ko Lietuva iki savo nepriklausomybės išmoko ir to, kokia dabar tapo. Kaip sakė šalies vadovė, šiuo ...

Parlamentarai abejoja dėl mokesčių reformos: nukentės gyvenantys regione

Seimas uždegė žalią šviesą mokesčių ir pensijų reformoms, tačiau dabar laukia nemažai diskusijų, kaip reikėtų viską keisti. Seimo nariams daugiausia nerimo kelia tai, kad užsibrėžti ambicingi tikslai paveiks viešuosius finansus, tai ...

Seime kelią prasiskynė mokesčių ir pensijų reforma

Vyriausybės paruošta mokesčių ir pensijų reforma valsčių, socialdarbiečių bei Lenkų rinkimų akcijos dėka prasiskynė kelią Seime ir keliauja į komitetus. Tiesa, koks bus galutinis rezultatas dar nežinia, nes diskusijų sukėlė ne vienas ...

„Arvi“ įkūrėjas V. Kučinskas po NSGK išvadų: nieko neprotegavau

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) išvadose apie verslo poveikį Lietuvos politikams sušmėžavo ne viena verslo įmonė. Tarp bandančių daryti įtaką minima ir „Arvi“ įmonė bei tuometinis jos vadovas ...

Atskleista, kokiomis schemomis verslai tūkstančiais finansavo politikus

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) šiuo metu ruošia išvadas apie verslų įtaką Lietuvos politinėms partijoms. Paviešintame juodraštyje nurodytos schemos, kaip net 2012 metais įsigaliojus ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas