Seime nesutarimai: kodėl didėja atlyginimai, o pašalpos ne? (3)

(Puslapis 1 iš 2)


Fotolia.com nuotr. Finansai

Viktorija Chockevičiūtė

2016-08-25 16:34

Nors nuo krizės laikų šalyje didėjo ir minimalus mėnesio atlyginimas (MMA), ir pensijos, valstybės remiamų pajamų dydis (VRP), skirtas skurdžiai gyvenantiems asmenims liko toks pat. Tuo nepatenkinti politikai kreipėsi į Socialinės apsaugos ir darbo ministrę Algimantą Pabedinskienę prašydami paaiškinimo. Bijant didesnio skaičiaus žmonių gyvenančių iš pašalpų, norima jas didinti nebent minimaliai.

Šiuo metu VRP dydis, taikomas skaičiuojant piniginę socialinę paramą skurdžiai gyvenantiems asmenims, siekia 102 eurus. Seimo frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ nariai norėtų šią sumą padidinti iki 120 mln. eurų. Tačiau ministrė padaugėtų žmonių gyvenančių tik iš pašalpų.

„Pakeitimus visada nustato vyriausybė, kodėl jos iki šiol tiek metų to nedarė, tų vyriausybių ir reikia klausti. VRP kažkiek reikėtų padidinti, bet tas didinimas neturėtų būti labai didelis. Tai klausimas visiems politikams viešai diskusijai, kokią visuomenę mes norime turėti: ar tą, kuri gyvena oriai ir pati sugeba ir užsidirba, ar norime turėti tiesiog išlaikytinius, kurie gyvena iš pašalpų“, – komentuoja ministrės patarėjas ryšiams su visuomene Gintautas Dulskas.

Tuo tarpu „Tvarkos ir teisingumo“ narys Kęstas Komskis įsitikinęs, jog nenormalu, kad nuo 2008 metų MMA didėjo vos ne dvigubai, o VRP iš vis ne.

„Prieš rugsėjo primą kiek vaikų negali pasinaudoti nemokamu maitinimu, ir šildymo sezonas ateina ir visi puikiai žinom, kad eurą įsivedus daug kas pabrango. Dėl to tikrai nemanau, kad puls visi nedirbti“, – teigia jis.

Pinigus reikėtų paimti iš savivaldybių

„Tvarkiečiai“ tikina, kad reikalingus pinigus VRP padidinimui būtų galima paimti iš savivaldybių, kurios sutaupė 126 mln. Eur iš kompensacijų ir socialinių išmokų, kurios turėjo pasiekti skurdžiausiai gyvenančius asmenis, tačiau savivaldybės šiuos pinigus išleido pirkti naujiems automobiliams ar kitoms reikmėms.

„Žmonės nori geriau gyventi, bet tos nustatytos lubos leidžia piktnaudžiauti pačioms savivaldybėms. Čia nereikia jokių didelių reformų. Mūsų siūlymas Koalicinėje taryboje bus didinti VRP dydį iki 120 Eur, tam reikės 60 mln. Eur. Pusė sumos tada galėtų savivaldybės naudotis, pusė žmonės“, – teigia K. Komskis.

Pasak jo, tik 9 savivaldybės pajamas socialiniam sektoriui panaudoja tinkamai, kitos 59 ne.

„Manau, kad jei vyriausybė imsis savo funkcijų ir labiau kontroliuos savo pinigus, blogiau nuo to nebus. Tik žmonėms geriau ir valstybei. Kaip bebūtų iniciatyva turi ateiti iš Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nes tai jos sritis ir tikrai ne kažkieno kito“, – sako Seimo narys.

Straipsnio puslapiai:

- Viktorija Chockevičiūtė

Close

Premjeras: tikiuosi, kad ši Vyriausybė išliks pokyčių Vyriausybe

Kovo 1–oji – alaus pramonės bankroto dalis, šmaikščiai kalbą pradėjo ministras pirmininkas Saulius Skvernelis kasmetinėje Lietuvos ekonomikos konferencijoje. Tačiau tonui surimtėjus, paminėtos prioritetinės sritys bei ...

Neoficialiame susitikime su Vyriausybe ekonomistai liko apgauti

Nors pristatyti oficialų Vyriausybės projektą buvo žadama vakar, viskas liko diskusijose už uždarų dujų. Tiesa, žiniasklaidoje pradėjo rodytis projekto programos nuotrupos, kurios byloja apie naujus mokesčius. Tai nustebino neoficialiame susitikime ...

Savivaldybės reikalauja savarankiškumo, sprendžiant regionų atskirties problemą

Konsultacijas su Vyriausybės nariais inicijavusi Lietuvos savivaldybių asociacija centrinę valdžią ragina imtis realių pokyčių sprendžiant didėjančią šalies regionų socialinę ir ekonominę atskirtį. Asociacijos teigimu, regionų bendruomenės ...

Įvertinta Vyriausybės programa: viename punkte rašoma viena, kitame jau kita?

Vos tik naujajai Vyriausybei pateikus programą, visi puolė ją skaityti ir analizuoti. Tiesa, konkrečių darbų – sunku rasti. Naujoji valdžia linkusi apsiriboti žodeliais, jog sieks, skatins, užtikrins, stiprins. Tokia programa vertinama ...

Kitų metų biudžetas problemų nesprendžia: mokesčiai ateityje didės (2)

Šalies biudžetas kitais metais ir vėl bus deficitinis – išlaidos pajamas viršys beveik 600 mln. eurų. Pagrindiniai ilgalaikiai valstybės finansiniai iššūkiai - deficitas, skola ir prastėjanti demografinė ...

„Valstiečiams“ pakvipo šilta vieta: ką jie siųs į Seimą?

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą (LVŽS) Seime atstovaus net 19 žmonių, dauguma jų – politikos naujokai. Pagal Vyriausiosios rinkimų komisijos skelbiamus Seimo rinkimų duomenis, pirmumo balsai perdėliojo partijos narių sąrašai. ...

Partijų programų ekonominis suderinamumas: kalbėjo abstrakčiai, kad galėtų eiti su bet kuo?

Svarstant įvairius koalicijų scenarijus žvilgsnis krypsta į partijų programose įrašytus pažadus. Ne paslaptis, kad koalicijoje partijoms tenka viena kitai nusileisti ir dažnai ne visi punktai gali likti įgyvendinti. Visgi žvelgiant į ...

Valdančiųjų krachas – per antrąjį turą laukia sutriuškinimas

Po pirmojo Seimo rinkimų turo valdančiuosius turi kamuoti pagirios. Rinkėjai aiškiai pareiškė savo nuomonę – už tris valdančiąsias partijas balsavo tik ketvirtadalis rinkėjų. Tačiau tai tik pradžia. Politologai prognozuoja, kad ...

Darbdaviai įvertino keturių metų Vyriausybės darbą

Koalicinės Vyriausybės kadencijai baigiantis, Lietuvos verslo atstovai įvertino pagrindinius jos nuveiktus darbus – kas buvo žadėta ir kas įvykdyta. Kaip svarbiausi įvardyti – euro įvedimas, valdžios sektoriaus deficito sumažinimas, ...

Partijoms piniginių aukų negaili nei kandidatai, nei jų šeimos nariai ir verslininkai

Stipriai politinei kampanijai reikalingos lėšos, kurių partijos gauna ne tik iš savų biudžetų, bet ir Lietuvos gyventojų aukų. Jų deklaruotose aukose Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) matyti, kad kandidatai dosniai apdovanoja ir ...


 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas