Sėkmingomis derybomis nelabai tiki

(Puslapis 1 iš 3)


Juliaus Kielaičio (Fotodiena) nuotr.

Daiva Savickienė / Panevėžio balsas

2011-06-13 10:21

Pamažu artėja laikas, kai Europa tikriausiai vėl sės prie derybų stalo ir bandys ieškoti kompromiso dėl žemės ūkio politikos. Lietuvos ūkininkai abejoja, ar pavyks visiems Europos Sąjungos ūkininkams suvienodinti išmokas už žemę.

Iki šiol skirtingose Europos Sąjungos šalyse gyvenantys ūkininkai gauna skirtingo dydžio tiesiogines išmokas už dirbamą žemę. Lietuvių gaunamos išmokos yra vienos mažiausių Europoje, kiek mažiau gauna tik latviai ir estai.

 

Seimo nariai sujudo

Lenkai, nors ir gaudami kone dvigubai didesnes išmokas, nėra patenkinti. Neseniai jie buvo surengę piketą prie Europos Komisijos būstinės.

Kai kurie mūsų parlamentarai dėl tokios padėties susirūpino. Seime jau užregistruotas rezoliucijos projektas „Dėl tiesioginių išmokų už dirbamą žemę Europos Sąjungos valstybėse narėse suvienodinimo“. Projekte minimos pagrindinės tiesioginių išmokų mokėjimo problemos ir siūloma Vyriausybei imtis iniciatyvos, kad Lietuvai mokamos tiesioginės išmokos būtų suvienodintos su mokamomis kitų ES šalių ūkininkams. Mat tokia padėtis kenkia šalies žemdirbiams, gerokai sumažina jų konkurencingumą rinkoje. Jei dauguma parlamentarų pritartų siūlomai rezoliucijai, tikimasi, kad Vyriausybė atsižvelgs į ją ir imsis priemonių reikalavimams įgyvendinti.

Konkurencija neįmanoma?

„Kaip galima konkuruoti?“– piktinosi Lietuvos ūkininkų sąjungos Panevėžio skyriaus vadovas Kęstutis Deveikis.

Jo teigimu, kainos kone vienodos visoje Europoje, o tiesioginės išmokos ūkininkams – ne. Yra šalių, jo teigimu, kur gaunama ir per 1 000 litų, o Lietuvoje tiesioginės išmokos už hektarą nesiekia ir 400 litų. Tai atsiliepia visoms žemės ūkio sritims – pienininkystei, augalininkystei ir kt.

„Kiek ilgai mes taip galime išsilaikyti, jei gauname tris kartus mažiau nei kiti? Be to, kai kuriose šalyse dar mokamos ir valstybinės išmokos, tad realiai už hektarą jie gauna ir 1 600–1 800 litų“, – aiškino K. Deveikis.

Jo teigimu, danai, švedai Lietuvoje įsigyja didžiulius žemės plotus, o lietuviams jų šalyse įsigyti žemės – jokių šansų. K. Deveikis teigė nežinantis, kiek valdžia turės noro derėtis dėl didesnių išmokų, tačiau neabejojo, kad jei bus deramasi – derybos bus labai rimtos.

Ne vienus metus dirbęs Žemės ūkio rūmų organizatoriumi savivaldai Panevėžio krašte ir Lietuvos ūkininkų sąjungos Panevėžio skyriaus pirmininku, dabartinis Miežiškių seniūnas Albinas Jacevičius sakė sunkiai galintis pasakyti, kiek tokia sistema pakenkė šalies ūkininkams. Vis dėlto mano, kad lietuvių balsas visada bus mažesnis nei prancūzų ar vokiečių. Tuo labiau kad lietuvių politikai anksčiau nesugebėjo išsiderėti ūkininkams palankesnių sąlygų. O ir dvi buvusios vyriausybės, pasak A. Jacevičiaus, nevykdė savo pažadų – mokėjo mažiau nei buvo įsipareigojusios.

Straipsnio puslapiai:

- Daiva Savickienė

Panevėžio balsas

Close

Brangsta degalai: kainos neketina stabilizuotis

Dar vasarą ėmę brangti degalai ir toliau plonina vairuotojų pinigines. Degalų kainos toliau didėjo ir šį mėnesį. O štai dyzelinui per mėnesį pabrangus net šešiais procentais, jo kaina beveik susilygino su ...

Didesnė minimali alga Lietuvoje: kiek žmonės gaus „į rankas“

Nuo kitų metų Lietuvoje kylantis minimalus atlyginimas po mokesčių reformos vers lietuvius didžiuotis – bent teoriškai išsiskirsime iš Baltijos šalių kaimynių ir pirmausime pagal minimalų užmokestį. Tačiau ...

Daržovių kainos šoko aukštyn: rado naują kaltininką

Pernai praūžusios liūtys, o šiemet derlių nustekenusios sausros gerokai išaugino populiariausių lietuviškų daržovių kainas. Tačiau pasirodo, kad dėl kainų šuolio kaltos ne tik nepalankios oro sąlygos, bet ir prekybos ...

Kaip išsirinkti kiemui tinkamiausius vartus?

Siekiant aptverti privatų žemės sklypą tvora, dar vienu svarbiu elementu tampa tinkamai parinkti kiemo vartai. Vartai gali būti įvairaus dizaino, tačiau specialistai pataria juos derinti prie tvoros tam, kad bendras vaizdas žemės sklype būtų ...

Stebina ne vieną: nealkoholinis „džinas“ už 30 eurų

Nuo šių metų sugriežtinus prekybą alkoholiu bei uždraudus bet kokią alkoholio reklamą, prekybininkai ieško naujų būdų reklamuoti savo produkciją bei patraukti pirkėjų. Vienas būdų apeiti reklamos draudimus – nealkoholinių gėrimų ...

Ekonomistų verdiktas: pastarasis dešimtmetis lietuvių gyvenimui bus lemtingas

Trečiadienį pristatytame Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgyvendinamų šešių struktūrinių reformų – mokesčių, sveikatos apsaugos, švietimo, inovacijų, pensijų ir šešėlio mažinimo srityse – ekonominėje ...

ES apkarpys išmokas Lietuvai: ragina ruoštis jau dabar

Naujasis Europos Sąjungos (ES) investicijų laikotarpis Lietuvai ir šalies verslininkams pažers iššūkių, kuriems ruoštis verslo organizacijų ir Finansų ministerijos atstovai siūlo pradėti jau dabar. Pagerėjus Lietuvos ...

Į Lietuvą žengia nauja turizmo bendrovė: siūlys keliones pamėgtomis kryptimis

Šių metų rugsėjo 27 dieną Latvijoje įsteigta įmonė „TT Baltics“ pradeda tarptautinio kelionių prekės ženklo TUI pardavimus Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. „TT Baltics“ veikia didžiausio pasaulyje kelionių ...

Krizės pamokos Lietuvai: 20 metų atsiliekame nuo to, kas jau buvo padaryta

Šiemet pasaulyje galima „švęsti“ dvigubą, nors ir nemalonų, jubiliejų – lygiai prieš 20 metų ekonominė krizė paralyžiavo Rusiją, o lygiai prieš dešimtmetį bankrutavo JAV bankas milžinas ...

Bankų statistika: kortelės tapo įpročiu – jomis atsiskaitoma vis dažniau

Banko kortelėmis už prekes ir paslaugas atsiskaitoma vis dažniau, auga ir bendra operacijų kortelėmis apyvarta, rodo Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenys. Specialistų vertinimu, negrynieji pinigai tampa vis labiau įprasti, o prie augimo ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas