Senovės idiotai ir mūsų šiandienos laimė

(Puslapis 1 iš 3)


Ruslano Kondratjevo nuotr.

Robertas Dargis / Ekonomika.lt

2015-07-29 16:01

 Žodis „idiotas“, šiandien vartojamas nemandagiai apibūdinti kvailus žmones, senovės Graikijoje buvo naudojamas įvardinti valstybės reikalams abejingus, tik savimi susidomėjusios asmenis.

Demokratijos esmė nuo senovės Atėnų laikų išliko nepakitusi, - bendruomenė akumuliuoja savo galimybes didžiausiai gerovei pasiekti. Ir ta gerovė priklauso nuo pastangų ir galimybių sumos.

Daug kartų girdėtoje lietuviškoje dainoje sakoma – „Laimė mūsų rankose, niekas mūs nenugalės“. Taip gyvena senosios demokratijos, pilietinės visuomenės tradicijas turinčios ne vieną šimtą metų, valstybės klestėjimą delegavusios į piliečių rankas.

Prieš 25 metus iškovota mūsų laisvė atvėrė daug kelių valstybės plėtrai ir raidai, tačiau ją pasitikom nežinodami jokių aiškių taisyklių, kaip išsiugdyti gyvybingus demokratinius instinktus, veiksnią pilietinę visuomenę, išmokti atsisakyti populizmo ir pataikavimo rinkėjams vardan tvarių ilgalaikių tikslų. Pasitikome laisvę nežinodami, kad net zilijonas ministrų ir Seimo narių mūsų gerove nepasirūpins tiek, kad nereikėtų ja rūpintis patiems.

Nežinojome, kaip atskirti kelius nuo šunkelių, išmokti pasitikėti vieni kitais taip, kaip mokėjome iki visuotiniu sekimu paženklinto sovietmečio ir kaip sugyventi draugėje matant ir įsiklausant į visos bendruomenės norus ir baimes.

Nepriklausomybės pradžioje viešas žiniasklaidos, inteligentijos, politikų, mokytojų, net teisėsaugininkų fokusas buvo nukreiptas į valstybingumo sutvirtinimą – turėjome sukurti viską, kas buvo reikalinga savarankiškai gyventi – įgalinti ekonomiką, pažaboti nusikaltamas grupuotes, kurios grasino net ir laisvai spaudai, išmokti kurti verslą, tapti darbuotoju ir darbdaviu laisvoje rinkoje ir daugybę kitų dalykų. Varžėmės ideologijomis, idėjomis ir principais.

Tačiau ilgainiui šitas užsidegimas nunyko. Apslopus išgyvenimo instinktui ir įsitinklinus į globalią ekonomiką, kurios inercijos užteko mūsų ūkiui augti bei sklandžiai prisijungus prie europinių pinigų tiekimo, nuo artikuliuotos diskusijos dėl valstybės ateities atsitraukė beveik visos visuomenės grupės. Vienos pajuto praradusios turėtą pagarbą ir įtaką, kitos labiau susirūpino savo asmenine ekonomine gerove.

Įdomu būtų pasvarstyti, kodėl dar neturime mentalinių prielaidų stipriam valstybingumui. Viduramžiais savo laiku supratome būtinybę priimti imigrantus - pirklius, amatininkus, dvasininkus tam, kad Lietuva pasivytų Vakarų pasaulį ir klestėtų. Šiandien eilinio rinkėjo taikiklyje išskirtinai asmeninė jo komforto zona, o ne bendruomenės ar valstybės ilgalaikiai tikslai.

Iš politikos dingo lyderystė

Tradicijų kurti savo būvį patiems nebuvimas, sumišęs su koncentracija į asmeninę gerovę pastaraisiais metais lėmė kelis dalykus – nuo privalomo dalyvavimo valstybės ateities kūrime atleidome vieni kitus ir taip sukūrėme apolitiškus, tačiau savo mase įtakingus rinkėjus, kurie įgavę įtakos politinėms partijoms iš viešosios erdvės išstūmė rimtus ir sąmoningus samprotavimus.

Straipsnio puslapiai:

- Robertas Dargis

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas