Septynios naujos darbo vietos už vieną sulaužytą darbdavio pirštą

(Puslapis 1 iš 4)


Bendrovės nuotr.

Milda Dargužaitė / Ekonomika.lt

2013-09-26 09:22

Paskutiniame LR trišalės tarybos posėdyje nebuvo išvengta nostalgijos seniems laikams. Pasirodo, Tarybų Sąjungos centrinio planavimo komitetai labai aiškiai nustatydavo, kiek darbuotojas turi įmūryti plytų per valandą. Kilo arši diskusija: kodėl ir dabar ekspertai negalėtų nustatyti, kiek kvadratinių metrų valytojos turi išvalyti per valandą, ar su chronometru išmatuoti, kiek sagų gali įsiūti siuvėjos. Neva, tik tokiu būdu būtų galima sukontroliuoti „vergvaldžius“ darbdavius, kurie verčia savo darbuotojus valyti per didelius plotus ar per daug siūti.

Dalyvavau šiame posėdyje, nes tikėjomės Trišalės tarybos pritarimo keliems Darbo kodekso pataisų pasiūlymams, mažinantiems administracinę naštą verslui – kalbame apie privalomo atsiskaitymo lapelių išdavimo atsisakymą, darbo grafikų skelbimo supaprastinimą ir kitus, darbuotojo padėties nekeičiančius, pakeitimus. Diskusijos šiame į absurdo teatrą panašiame posėdyje nukrypo ne tik į nostalgiškus senus laikus. Čia taip pat konstatuota, kad Darbo kodeksas puikiai veikia jau 10 metų. Po kaltinimų demagogija ir išvadinimo „makaronų kabintoja“ buvo tiesiog išjungtas mano mikrofonas. Štai tokiu būdu yra svarstomi ir priimami mums visiems, darbuotojams ir darbdaviams, aktualūs sprendimai. Nenuostabu, kad pagal darbo rinkos efektyvumą Lietuva pasaulyje užima „garbingą“ 69-tą vietą, o pagal galimybę prisitraukti talentus – net 135-tą iš 148-ių pasaulio valstybių, vertinamų reitinge (2013 m. Pasaulio konkurencingumo indeksas).

Šiame posėdyje pritarta tik vieninteliam simboliniam pakeitimui – keisti terminą „atsiskaitymo lapeliai“. Dabar jį vadinsime „darbuotojo informavimu apie darbo užmokestį ir darbo laiką“, tačiau darbdaviai ir toliau turės rengti „nebūtinai lapelius“ net ir tiems darbuotojams, kuriems tai nėra aktualu. Trišalės tarybos posėdyje pasigedau racionalių sprendimų – ten nėra konstruktyvios diskusijos, trūksta realiais faktais pagrįstų argumentų. Tačiau labiausiai man pritrūko dalyvavusių narių supratimo, kokią problemą jie iš tikrųjų sprendžia ir nuoširdaus „įsijautimo“ į darbuotojų ar darbdavių situaciją.

Kas „skauda“ darbuotojams?

Po mano straipsnio dėl Lietuvos Darbo kodekso nelankstumo ir žemų Lietuvos konkurencingumo reitingų sulaukiau nemažai komentarų iš skaitytojų bei ekspertų. Didžiausias šios diskusijos kontekste nuskambėjęs „skaudulys“ – Lietuvoje itin žemi atlyginimai, iš kurių nemažai daliai žmonių yra labai sunku pragyventi. Be to, dažnai atlyginimai net nėra išmokami laiku, o už juos kai kuriems darbuotojams tenka dirbti itin brutaliomis sąlygomis.

Statistika tai patvirtina: „Eurostat“ duomenimis, 33,4 proc. Lietuvos gyventojų 2011 metais gyveno ties skurdo riba, ir tai buvo vienas žemiausių rodiklių Europoje. Lietuvoje skurdo riba yra 749 Lt, o minimalus atlyginimas „į rankas“ yra vos daugiau nei 824 Lt. Taip pat ir vidutinis atlyginimas Lietuvoje yra vienas iš žemiausių Europoje – aukštesnis tik už Bulgarijoje ir Rumunijoje mokamus atlyginimus. Be to, nedarbo lygis Lietuvoje vis dar 10,4 proc., o darbo neradę, ar už mažus atlyginimus nenorintys dirbti, vis dar masiškai emigruoja laimės ieškoti svetur.

Straipsnio puslapiai:

- Milda Dargužaitė

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas