Septynmyliais žingsniais atgal

(Puslapis 1 iš 2)


Fotodienos nuotr.

Sekundė

2011-09-18 10:01

Panevėžyje gyvenimas per metus nusirito iki šokiruojamai žemo lygio. Pernai savivaldybių reitingų lentelėje buvusi aštunta, šįmet Aukštaitijos sostinė nukrito per 30 pozicijų. „Sekundė“ domėjosi, kodėl apskrities centre negera gyventi net miesto merui.

Panevėžyje gyvenimas per metus nusirito iki šokiruojamai žemo lygio. Pagal Lietuvos statistikos departamento, Darbo biržos, Finansų, Vidaus reikalų, Švietimo ir Sveikatos ministerijų, kitų šalies institucijų pateiktus duomenis žurnalo „Veidas“ sudarytame reitinge Panevėžys iš 60-ies savivaldybių liko 38-as.

Praėjusiais metais, remiantis tais pačiais kriterijais, Aukštaitijos sostinė buvo atsidūrusi tarp dešimties geriausiai gyvenančių savivaldybių. Taip žemai miesto reitingas krito dėl aukšto nedarbo lygio, didžiausio sergamumo, sustojusios švietimo įstaigų renovacijos bei menkai panaudojamos Europos Sąjungos paramos.

Dar prieš metus didžiavęsis, kad geriau nei panevėžiečiai gyvena tik septynios šalies savivaldybės, didmiesčio statusą turintis Panevėžys šįmet priverstas pripažinti žengiantis ne pirmyn, bet atgal.

Artimiausia kaimynė – rajono Savivaldybė, atvirkščiai, kyla aukštyn. Pernai buvęs 48-as šįmet reitingo lentelėje rajonas šoktelėjo į 20-ą poziciją.

Gyvenimo kokybės Lietuvos miestuose bei rajonuose tyrimas atskleidė paradoksą: nors tik keturiose savivaldybėse gydytojų 10 tūkst. gyventojų tenka daugiau nei Panevėžyje, tačiau Aukštaitijos sostinės gyventojai labiausiai pasiligoję.

Pagal gydymo įstaigų pateiktus duomenis, 1000 gyventojų tenka 5977,4 susirgimo, tai yra per metus vienas panevėžietis dėl sveikatos sutrikimų į medikus kreipiasi beveik šešis kartus.

10 tūkst. miesto gyventojų gydo 40 medikų, 9 odontologai, 95 slaugytojos ir akušerės.

Didesniu medikų būriu gali pasigirti tik Kauno, Vilniaus, Klaipėdos ir Šiaulių savivaldybės.

Panevėžio rajone gydytojų gretos kur kas retesnės – 10 tūkst. gyventojų aptarnauja tik 13 gydytojų, 5 odontologai ir 34 slaugytojos. Tačiau kaimo žmonės gydymo įstaigų slenksčius mina rečiau nei miestiečiai – vienas gyventojas per metus serga vidutiniškai penkis kartus.

Gyvenimo kokybė savivaldybėse vertinta ir pagal gyventojams vieną aktualiausių kriterijų – komunalinių paslaugų įkainius.

Panevėžio miesto ir rajono gyventojams būstų šildymas atsieina po 24,1 ct už kWh. Pigiausiai už šilumą moka Elektrėnai (17,5 ct už kWh, Molėtai (18,5 ct už kWh), gerokai mažiau nei panevėžiečiams šildymo sezonas kišenes paplonina ir kaimynams radviliškiečiams. Jiems šiluma kainuoja 20,1 ct už kWh.

Artėjant žiemai Panevėžio gyventojams belieka kaip tikriems lietuviams guostis, kad yra, kam dar sunkiau – Prienų rajone šiluma atsieina net 36,5 ct už kWh.

Straipsnio puslapiai:

Sekundė

Close

Mokesčių reforma vėžlio greičiu juda link Seimo S. Skvernelis ir V. Šapoka ramina

Visuomenei pristatyta mokesčių reforma viešojoje erdvėje jau išdiskutuota iš visų pusių, tačiau dar ne Seimo salėje. Tačiau tiek premjeras, tiek finansų ministras tikisi, kad reformai pavasario sesijoje bus pritarta. Iki jos ...

Į pensijų kaupimą įtrauks automatiškai: kaip tai pakeis pajamas?

Kartu su mokesčių reforma pateikta ir pensijų reforma, kuria iš esmės pertvarkoma II pensijų pakopa. Maža to, nuo šiol visi automatiškai bus įtraukti į pensijų kaupimą, tačiau sumanę gauti daugiau dabar, galės to ...

Inovacijų reforma: mokslininkai bus skatinami padėti verslui kurti inovatyvius produktus

Inovacijų reformą vykdanti Ūkio ministerija perims eksperimentinės plėtros reguliavimą ir bus atsakinga už naujo produkto veiklų skatinimą nuo idėjos iki to produkto pateikimo rinkai. Tai iš esmės pakeis mokslo ir verslo bendradarbiavimo ...

Finansų ministras paaiškino, kaip pasikeis žmonių pajamos

Finansų ministerija šiandien išsamiau nusprendė pristatyti, prie kokių pasikeitusių mokesčių turės priprasti žmonės ir, kaip pasikeistų jų pajamos įgyvendinus mokesčių ir pensijų reformą. Išplėtus neapmokestinamojo pajamų ...

Ilgai laukta mokesčių reforma sukėlė pasipiktinimą: pyragas turčiams, botagas skurdžiams

Su nelygybe ir skurdu kovoti užsimojusi Vyriausybė pristatė mokesčių reformą, kuri, panašu, pagelbės ne tiek skurstantiesiems, kiek turtingiesiems. Keičiant mokesčių tarifus, automatiškai šiek tiek paaugs ir daugiau ...

Mokesčių reforma pasitikta dviprasmiškai: tam duos, ir tam duos, o iš ko atims?

Daug kalbėta ir pagaliau imtasi. Taip būtų galima įvertinti kalbas apie darbuotojo ir darbdavio „Sodros“ įmokų apjungimą. Tačiau kartu su šiuo pokyčiu numatyti ir mokesčių tarifų pasikeitimai. Kai kurie analitikai įžvelgia čia ...

Pensijų reformą analitikai pasitiko nusivylę: chaosas, žmonės pensijų nekaups

Vyriausybei pristačius planuojamą mokestinė ir pensijų reformą analitikus apniko dviprasmiškos mintys. Nors mokesčių srityje ir pastebėta teigiamų postūmių, pensijų reforma nuvylė. Analitikai pastebėjo, kad valdžia neskatina kaupti pensijos ...

Vilnius ryžosi savarankiškai padidinti medikų atlyginimus

Vilnius pirmasis mietas Lietuvoje, kuris ėmėsi skatinti medikus pasilikti ir neišvykti svetur – skyrė papildomų savivaldybės biudžeto lėšų Vilniuje dirbančių šeimos gydytojų, pediatrų, terapeutų ir kartu su jais dirbančių ...

Siekiama paviešinti politikų pajamų deklaracijas: ar išlįs paslaptys?

Vienintelis būdas sužinoti Seimo narių pajamas – palaukti rinkimų meto, kuomet viešinamos pajamų deklaracijos. Tačiau šiuo metu siekiama, kad šie duomenys būtų prieinami kasmet. Tiesa, vyrauja ir nuomonė, kad nesutvarkius ...

Seimas patvirtino 2018 m. valstybės biudžetą

Seimas patvirtino 2018 m. valstybės biudžetą, kuriame pagrindinis dėmesys skiriamas skurdo mažinimui, šalies saugumo užtikrinimui, verslumo ir produktyvių investicijų skatinimui bei savivaldybių biudžetų finansinio savarankiškumo ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas