Šešėlinė ekonomika: priežastys – aiškios, kova – nesėkminga

(Puslapis 1 iš 4)


Asmeninio archyvo nuotr.

Vytautas Žukauskas / LLRI

2011-04-11 11:10

Kiek šešėlio turime Lietuvoje ir Europoje?

Gyvename šešėlinės ekonomikos apsuptyje, jos augimą rodo daugelis tyrimų ir vertinimų. Pavyzdžiui., 2010 m. vasario mėnesį LLRI atlikto Lietuvos ekonomikos tyrimo duomenimis, šešėlinės ekonomikos dalis BVP sparčiai augo nuo 2008 metų ir 2010-aisiais sudarė 28 proc. šalies BVP. Šešėline ekonomika tradiciškai vadinama pagamintų prekių ir suteiktų paslaugų, oficialiai nedeklaruojamų dėl mokesčių ar reguliavimų, vertė. Tyrime prognozuojama, jog 2011 m. šešėlio dalis BVP išliks panaši. Bent dalį savo veiklos 2011 m. šešėlyje vykdo 4 iš 10 ūkio vienetų.

Statistikos departamentas, skaičiuodamas šalies bendrąjį vidaus produktą, taip pat vertina šešėlį, tik turi kitokį jo apibrėžimą - oficialiai neapskaitoma ekonomika. Pagrindinis skirtumas - oficialiai apskaityta ekonomika apima ir tas veiklas, kurios nėra susijusios su įstatymu nesilaikymu (pvz., neprivalomų registruoti ūkio subjektų veikla, netiriamos įmonės, neištirtos ūkio subjektų šalutinės veikos ir kt.).

Naujausi Statistikos departamento oficialiai pateikiami 2008 m. duomenys. Tuomet oficialiai neapskaityta ekonomika sudarė apie 13 proc. BVP. Pristatydami 2010 metų ekonominės statistikos rezultatus Statistikos departamento atstovai prasitarė, kad pernai į BVP rodiklį buvo įtraukta apie 20 proc. oficialiai neapskaitytos ekonomikos. Taigi ryškus šešėlinės ekonomikos augimas fiksuojamas ir oficialioje statistikoje. Šiais metais Statistikos departamentas rengiasi į BVP skaičiavimus įtraukti ir prekybą narkotikais, cigarečių, alkoholio kontrabandą bei prostituciją, tad įvertinto šešėlio dalis BVP dar išaugs.

Dar vieną šešėlinės ekonomikos Lietuvoje ir kitose Europos šalyse vertinimą pateikė šešėlinės ekonomikos „guru“ Friedrichas Schneideris. Jo teigimu, šešėlinės ekonomikos dalis BVP Lietuvoje 2010 m. buvo apie 30 proc. Visi minėti šešėlio tyrimai, nors atliekami naudojant skirtingus vertinimo būdus, parodo panašią kryptį - šešėlinė ekonomika Lietuvoje pastaraisiais metais sparčiai augo.

 

F. Schneiderio tyrimo duomenimis, Lietuva 2010 m. buvo 4 vietoje iš 31 Europos valstybės pagal šešėlinės ekonomikos dalį BVP, po Bulgarijos, Kroatijos ir Rumunijos. Netoli nuo Lietuvos yra ir Estija su Latvija, kuriose šešėlinė ekonomika sudaro atitinkamai 30 ir 27 proc. BVP. Skaidriausiomis Europoje valstybėmis paskelbtos Šveicarija ir Austrija su atitinkamai 8 ir 9 proc. šešėlio dalimi BVP. Europos vidurkis - 20 proc.

Straipsnio puslapiai:

- Vytautas Žukauskas

LLRI

Close

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

Nerijus Mačiulis. Neigiamos neigiamų palūkanų pasekmės

 Jau beveik dešimtmetį gyvename itin žemų palūkanų eroje – paskolos niekada istorijoje nebuvo tokios pigios. Kokios to priežastys ir pasekmės, ir kada tikėtina šios gadynės pabaiga? Teiginys, kad skolintis šiais ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas