Šiaudinis kalbos barjeras


Roberto Dačkaus (Fotodiena) nuotr.

Emilis Ruželė / LLRI blog'as

2012-09-09 09:00

 Keliauti po pasaulį darosi vis paprasčiau ir pigiau, vis daugiau žmonių keliauja darbo ir laisvalaikio tikslais. Nors anglų kalba gelbsti daugelyje situacijų, atsitinka taip, jog esant svetimoje šalyje prieš akis iškyla kalbos barjeras. Dažnai jis - šiaudinis, butaforinis ir netrukdo susišnekėti, pasiekti tikslo, tačiau kartais - mūrinis, sukuriantis tikrai rimtų problemų. Kalbos barjero tvirtumas labai stipriai priklauso ir nuo ekonominio konteksto. Ką turiu omenyje?

Kukli asmeninė keliavimo patirtis rodo, jog tose situacijose, kai svečioje šalyje tenka dalyvauti savanoriškuose mainuose, kalbos barjeras yra beveik neegzistuojanti problema. Ar tai būtų nakvynės paieška, ar pietūs kavinėje, ar suvenyro pirkimas, problemų susišnekėti beveik nebūna. Taip yra todėl, kad ir keliaujantis, ir paslaugos teikėjas yra suinteresuoti, jog mainai įvyktų, ir abi pusės gautų naudos. Tingėjimas bendrauti su užsieniečiais, nemokančiais vietinės kalbos ilgainiui tampa tuštesnėmis kišenėmis dienos pabaigoje. Tas pats principas galioja ir tuomet, kai kalbame ir ne apie įprastas prekes ir paslaugas, tai veikia ir tuomet, kai Vietiniai nori su jumis nusifotografuoti, apžiūrėti jūsų daiktus, paspausti ranką ir todėl mielai nurodo kelionės kryptį ar duoda atsigerti vandens. Vėlgi, tai - abipusė nauda, nors ir nebūtinai materiali.

Situacija apsisuka aukštyn kojom, kai tenka susidurti su biurokratu, pareigūnu ar valstybinės įmonės darbuotoju. Kalbos barjeras tokiose situacijose labai dažnai tampa neperlipamas. Tai, nors ir nemalonu, tačiau suprantama, nes naudos gavėjas būna tik keliautojas, o kitai pusei nei šilta, nei šalta, mat jų gerovei tai neturi įtakos. Dažnas keliautojas sutiks, jog ši tendencija dažnai pasitvirtina perkant traukinio bilietus valstybinių geležinkelių kasose, siekiant gauti leidimą arba ką nors išsiaiškinti valstybinėse įstaigose. Kitaip tariant, nėra abipusės naudos, nėra ir kalbos.

Be abejo, pasaulyje pilna įvairių žmonių: paslaugių biurokratų ir nemandagių verslininkų. Konkreti situacija gali būti visiškai kitokia, nei aprašyta, tačiau patirtis byloja apie gan akivaizdų skirtumą tarp to, kaip sunku susišnekėti su pardavėju gatvėje ir valstybinio banko klerku. Išvada gan paprasta – savanoriški mainai ne tik daro mus visus turtingesniais, bet ir griauna kalbos barjerus visame pasaulyje.

- Emilis Ruželė

LLRI blog'as

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas