Šiauliuose gyvenantis šveicaras: lie­tu­vis tik­rai la­bai darbš­tus, kai dir­ba sau (18)

(Puslapis 1 iš 3)


Audriaus Bagdono (Fotodiena) nuotr.

Benas Jankauskas / Šiauliai plius

2013-04-06 20:34

„Labas rytas!“ – vos į kavinę įėjęs visiems čia sėdintiems ištaria jau septynerius metus Šiauliuose gyvenantis šveicaras Čarlis Štygeris (Charles Stieger). „Tai mano kraujyje. Mes negalime nebendrauti su žmonėmis, nepasisveikinti, vienas kitam neatidaryti durų. Nemandagumas mane tiesiog erzina“, – paaiškina Čarlis. Nemažai su miesto jaunimu bendraujantis vyras pastebi po truputį besikeičiantį jo elgesį, laisvesnį bendravimą, platesnį matymą. Kita vertus, Lietuva Čarliui – visai kitas pasaulis, palyginti su jo gimtąja Šveicarija.

Ryškus sovietinis randas

Išėjęs į pensiją, Čarlis pradėjo galvoti, ką toliau veikti gyvenime. „Labai norėjau atrasti naujus kraštus, todėl maždaug 1990 m. atvykau į Rusiją, tačiau po dvejų trejų metų pamačiau, kad ši šalis man per didelė“, – pasakoja Čarlis. Vėliau pažįstamų rate vis atsirasdavo tai viena, tai kita lietuvė, kuri pasiūlydavo aplankyti Lietuvą. „Mane pakvietė čia, į Šiaulius. Buvo labai įdomu. Antrą sykį į Šiaulius atvykau 2005 m., čia apsigyvenau ir nuo tada pradėjau studijuoti postkomunistinių šalių istoriją, kuri mums, šveicarams, yra labai įdomi. Čia buvo visiškai kitoks pasaulis“, – prisimena Čarlis.

„Labai sudėtinga kritikuoti šias šalis, nes čia žmonių įsitikinimai yra visai kitokie, jų mąstymas vis dar yra persmelktas komunistine dvasia ir tokį mąstymą išgyvendinti gyventojams iš galvų yra labai sudėtinga, – savo patirtimi dalijasi šveicaras. – Dar 1990 m. iš savo draugų lietuvių girdėjau, kad štai tuoj pat tapsime tokie kaip Šveicarija, bet aš visus raminau ragindamas dar palaukti ir neskubėti. Šiandien manau, kad iki tikros vakarietiškos valstybės Lietuvoje turi pasikeisti dar trys-keturios kartos.“

Čarlio nuomone, sovietinis mąstymas labiausiai pasireiškia darbo santykiuose. „Čia visi dirba tik pagal nurodymus, o jeigu ko nors prireikia, visuomet visko prašoma iš valstybės: darbo vietos, buto, vietos kapinėse ar socialinės pašalpos. Visi laukia valdžios „saldumynų“. Socialinė sistema šiuo metu yra katastrofiška. Žmonės nebenori dirbti, ir dirbti nebereikia, nes „saldumynų“ yra tiek daug, kad ir nedirbdamas gali gyventi“, – stebėdamasis pasakojo Čarlis.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Nerijaus Lileikio (Šiauliai plius) nuotr.

„Antras dalykas – kelioniniuose giduose visur rašoma, kad lietuvis yra labai darbštus žmogus. Aš pastebėjau, kad lietuvis tikrai yra labai darbštus žmogus, tačiau tik tada, kai dirba sau. Kai dirba samdytas darbuotojas, atsiranda visai kitoks požiūris. Kam man dirbti, kai mano šefas gali pasipelnyti? Automatiškai visi pradeda dirbti nenuoširdžiai. Taip ekonomika nejuda į priekį, pradeda trūkti darbo našumo. Kai visa tai bus sutvarkyta, tada bus galima pradėti šnekėti apie minimalų atlyginimą, – Šveicarijos ir Lietuvos skirtumus vardija Čarlis. – Vokietijoje jau metų metus diskutuojama dėl minimalaus atlyginimo nustatymo, o liberalai visuomet pabrėžia, kad tai labai blogas dalykas, nes žmogus, gaudamas minimumą, nebeturi stengtis, nes nei daugiau, nei mažiau negaus.“

Viršininkas – kiekvieno darbuotojo draugas

Anot Čarlio, Lietuvos valdžioje yra sukurtas labai didelis biurokratinis burbulas, kuris neduoda jokios naudos nei valstybei, nei žmonėms. Kuo didesnis šalies biurokratinis aparatas, tuo mažesnis yra tų žmonių darbingumas. Žmonės ateina į darbą ir iš karto laukia, kada bėgs namo. Niekas nebesiima atsakomybės ant savo pečių.

„Valdžia dar neišaiškino gyventojams, kad jeigu šalyje norima pagerinti gyvenimo sąlygas, žmonės turėtų dirbti iš širdies. Visos įmonės gyvena iš darbuotojų, tai – svarbiausias kapitalas“, – pasakoja Čarlis. Paklaustas, kas turi žengti pirmą žingsnį iš užburto rato, kai darbuotojai nemėgsta vadovo, nes jis kraunasi turtus, o vadovas – darbuotojų, nes jie nedirba nuoširdžiai, vyras greitai randa atsakymą.

„Prastas vadovas yra tas, kuris tik skiria užduotis ir jų atlikimo terminus. Tikras vadovas turėtų būtų kaip tėvelis. Čia po truputį trūksta tiek viršuje, tiek apačioje: viršininkai nežino, kaip elgtis su darbuotojais, o darbuotojams trūksta atsakomybės, – nedvejodamas teigia Čarlis. – Pirmas žingsnis visuomet turėtų būti žengiamas vadovo, nes juk jis samdo darbuotojus į savo įmonę, jis ieško tinkamo darbuotojo. Jeigu vadovas yra empatiškas žmogus, jis greitai gali pajusti, kad rado tinkamą žmogų, arba kažkuriam pasakyti, kad, deja, jis darbui netinka. Beveik visą gyvenimą aš buvau viršininkas ir vadovavau dviem šimtams žmonių.“

Straipsnio puslapiai:

- Benas Jankauskas

Close

Trijų valstybės įmonių iniciatyva steigiamas Transporto inovacijų centras

 2019 m. vasario 15-ąją Susisiekimo ministerijoje buvo pasirašyta sutartis ir memorandumas dėl Transporto inovacijų centro steigimo. Inovacijų centrą steigia 3 valstybės įmonės: „Lietuvos geležinkeliai“, „Kelių ...

Kaip pasirinkti pardavimų mokymų tiekėją?

Ne paslaptis, jog pardavėjų komanda generuoja didžiausias pajamas, išlaikančias visą organizaciją, todėl itin svarbu prisidėti prie šių žmonių žinių bagažo ir įgūdžių tobulinimo. Vienas iš veiksmingų būdų tai padaryti – investuoti į pardavimų komandos mokymus. Vis dėlto, ne visi pardavimų mokymai yra verti investicijų. Besirenkant mokymus ypatingai svarbu atkreipti dėmesį ne tik į jų turinį, ...

Planuojantiems pirkti būstą - paskola nekilnojamam turtui įsigyti

Nuosavo būsto, sodo namelio ar žemės sklypo įsigijimas kiekvienai šeimai suteikia ne tik džiaugsmo, bet ir nedidelio galvos skausmo, kadangi nekilnojamo turto pirkimas pareikalauja nemenkai atverti piniginę. Paskolų banko specialistų teigimu, dauguma žmonių, norinčių įsigyti nuosavą būstą, kreipiasi dėl finansavimo ir pildo paskolos gavimo paraišką internetu

Y karta: kuo skiriasi gimę devintajame ir dešimtajame dešimtmetyje?

Y kartos atstovai daro didelę įtaką darbo rinkai jau beveik 20 metų. Dabartiniai jauni suaugusieji atnešė daug naujovių į darbo procesų sritį ir neretai yra didelė mįslė darbdaviams ir žmogiškųjų išteklių specialistams. ...

Skandinavijoje madingas akcentas populiarėja ir Lietuvoje

Sostinėje, ant gyvenvietės „Lighthouse“ daugiabučių stogų, baigtos įrengti dvi aukščiausios Lietuvoje žaliuojančios terasos. Architektūros ekspertai sutaria, kad žaliuojančių stogų tendencija tiek ant horizontalių, tiek ant ...

Keliautojas Makalius: Naujuosius planuojantys užsienyje jau beveik pavėlavo

Artėjant didžiosioms metų šventėms klausimas „Kur švęsti Naujuosius?“ tampa ne vieno pokalbio tema. Keliautojas Rimvydas Širvinskas-Makalius teigia, kad nors lietuviai pradeda suprasti, jog geriausius pasiūlymus ...

9 patarimai, kaip žiemą komunaliniams mokesčiams išleisti mažiau

Norite sutaupyti vandens? Duše prauskitės su antrąja puse. Ne, tai ne pokštas – specialistai teigia, kad toks santykius gerinantis prausimosi būdas gali sutaupyti iki 50 proc. vandens. O kaip sunaudoti kuo mažiau elektros ...

Kaip per dieną atidaryti elektroninę parduotuvę?

Atidaryti elektroninę parduotuvę tampa vis paprasčiau: nebereikia ilgų ir sudėtingų procesų, samdyti brangiai kainuojančių programuotojų ar derėtis su bankais dėl apmokėjimo būdų. Visa tai galima atlikti vos per dieną. Pasakysite, kad tai ...

„Lidl“ pristato tarptautinį Kalėdų tyrimą: lietuviai norėtų šventę sutikti kaip popiežius

 Dienos trumpėja, oras darosi vis šaltesnis ir palengva pradedame jausti Kalėdų dvasią. Drauge su Kalėdų nuotaikomis artinasi ir galybė pasirengimo didžiausiai metų šventei darbų: organizavimas, apsipirkimas, dekoravimas, dovanų ...

Ar šiuolaikinėje lyderystėje yra vietos jausmams?

Pasauliui minint Boso dieną, pakalbėkime apie šių dienų lyderystę. Kokius reikalavimus keliame vadovams šiandien? Jie turi būti organizuoti, komunikabilūs, lankstūs, atviri naujovėms... Visa tai neginčijama tiesa, tačiau neretai į ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas