Šiaurietiška M. Monti svajonė

(Puslapis 1 iš 2)


REUTERS/SCANPIX nuotr.

Fabrizio Tassinari / Project-syndicate.org

2012-06-14 06:52

Mario Monti, Italijos premjeras, Italijos ekonomistų apibūdinamas kaip apsišaukėlis vokietis. Kaip pagrindinis Europos Sąjungos konkurencingumo pareigūnas, prieš dešimtmetį jis buvo laikomas anglosaksiško būdo reguliuotoju. Šiandien jis – šiauriausias premjeras, kokį kada nors yra turėjusi Italija.

Prieš pusmetį savo pirmininkavimo pradžioje M. Monti pasiskelbė esąs viso, kas daniška – visuomenės, ekonomikos ir mandagumo, – gerbėjas. Jo įvestos priemonės, nuo pensijų reformų iki kovos su mokesčių vengimu, atspindi griežtumą ir skaidrumą, kurie siejami su Europos Šiaurės šalimis.

Taip pat M. Monti nuolatos kartoja, kad jį įkvepia Skandinavijos darbo rinkos ir socialinės apsaugos suderinimas. Švedijos baldų milžinės „Ikea“ nesenas pareiškimas, kad ji atidarys dvi naujas gamyklas Italijoje rodo, jog ir skandinavai pastebėjo M. Monti žavėjimąsi Šiaure.

Tačiau M. Monti nedvejodamas sutiktų, kad Italijoje nėra Šiaurės Europos visuomenės. Skambindamas nelygybės varpais Italijos bankas skaičiuoja, kad bendras dešimties turtingiausių italų lobis lygus trijų milijonų skurdžiausių šalies gyventojų turtui. Be to, kaltinimų korupcija banga krato Italiją mastu, neregėtu nuo Mani Pulite („Švarių rankų“) tyrimo, kuris prieš dvidešimt metų palaužė šalies politines įstaigas. Sutrikusi teisėsaugos sistema ir biurokratinės džiunglės yra amžinas investuotojų prakeiksmas. Kaip neseniai rašė šalies dienraštis „La Repubblica“: „Perimti Danijos modelį Italijai bus nelengva.“

Tai ypač galioja užkalkėjusios darbo rinkos taisyklių reformai. Tebetrunkančios derybos dėl reformos patvirtina, kad Italija išlieka politinės poliarizacijos kalinė. Verslo lyderiai tiki, kad vyriausybės siūloma lengvesnė atleidimo tvarka nėra pakankamai drąsi, o profesinėms sąjungoms reformos atrodo neužtektinai finansuojamos. Esant tokiam nesutarimui finansų rinkos iš naujo didina spaudimą Italijos skolinimosi kainai.

Tenka pripažinti, kad Italija neturi tokio kultūros konsensuso, kuris būdingas Europos Šiaurei. Tačiau pagrindinė Šiaurės Europos savybė atspindi vieną iš pagrindinių M. Monti problemų: pasitikėjimą. Laukiniai Silvio Berlusconi valdymo užmojai pablogino Italijos ilgalaikę nenuspėjamumo reputaciją. M. Monti nori pokyčio, kuris pakeistų italų, kaip jis sako, „mentalitetą“ – tai milžiniška užduotis, tačiau kartu ir politinė galimybė, kurią jis vis dar turi panaudoti.

Santykiai tarp M. Monti, buvusio universiteto profesoriaus, ir Italijos politikų bei politinės kultūros yra sudėtinga afera. Nors jo technokratų vyriausybės patikimumas remiasi nešališkumu, visos politikos priemonės yra iš prigimties politinės tuo atžvilgiu, kad jos atspindi visuomenės organizavimo viziją. Būti ir neutraliu ir teisiu politikoje yra logiškai neįmanoma.

Straipsnio puslapiai:

- Fabrizio Tassinari

Project-syndicate.org

Close

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

Nerijus Mačiulis. Neigiamos neigiamų palūkanų pasekmės

 Jau beveik dešimtmetį gyvename itin žemų palūkanų eroje – paskolos niekada istorijoje nebuvo tokios pigios. Kokios to priežastys ir pasekmės, ir kada tikėtina šios gadynės pabaiga? Teiginys, kad skolintis šiais ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas