Šildymo alternatyvos: patogu, bet brangu (1)

(Puslapis 1 iš 3)


Shutterstock

Paulius Grinkevičius / Savaitraštis „Ekonomika.lt“

2012-10-31 07:02

„Iš kamino dūmai rūksta, o šilumos trūksta“, – ši patarlė kylant energetinių išteklių kainoms tampa vis aktualesnė nuosavų namų gyventojams. Norintiems sutaupyti ir gyventi komfortiškai ekspertai turi ko pasiūlyti, tačiau gali tekti investuoti ir dešimtis tūkstančių litų.

Tam, kad palygintume, kokiu būdu šildyti būstą ir vandenį individualiuose namuose pigiausia, pasirinkome 150 kv. metrų ploto nenaujos statybos namą ir darėme prielaidą, kad jis sunaudoja 20,5 tūkst. kilovatvalandžių energijos – apytiksliai tiek reikia norint apšildyti vidutinį nenaujos statybos namą. Padedant specialistams aptarėme populiarėjančius ateities šildymo būdus, kurie leistų ne tik sutaupyti, bet ir būtų komfortiškesni negu kūrenti malkomis.

Brangiausiai įrengti kainuojantis, tačiau komfortiškas ir mažas sąnaudas už šildymą bei karštą vandenį garantuojantis būdas – geoterminis šildymas. Jo veikimo principas – pasitelkiant šilumos siurblius naudojama žemės paviršiuje susikaupusi saulės energija.

Bendrovės „Geoterminis šildymas“ direktorė Jolita Šilerienė prisiminė, kad susidomėjimas šiuo šildymo būdu Lietuvoje buvo pastebėtas dar prieš sunkmetį, tačiau atėjus krizei ir gerokai sumažėjus nuosavų namų statyboms išblėso. Vis dėlto J. Šilerienė įsitikinusi, kad šildytis naudojant šilumos siurblius ateityje bus populiaru ne tik nuosavuose namuose, bet ir daugiabučiuose.

„Geoterminio šildymo įrengimas atsiperka per 7–10 metų, bet į tai nereikia žiūrėti vien kaip į investiciją, pirmiausia tai yra komfortas namuose, – pasakojo pašnekovė. – O jei apie geoterminį šildymą pagalvosite prieš namą projektuojant, jis gali atsipirkti ir per trejus metus – jums jau nereikės statyti katilinės ar malkinės, nes geoterminio šildymo įrangai nereikia didelės specialios patalpos.“

Pašnekovė skaičiuoja, kad pasirinktam 150 kvadratinių metrų namui, kuris per metus sunaudoja 20,5 tūkst. kilovatvalandžių energijos, įrengti geoterminį šildymą su dažniausiai naudojamu grunto – vandens šilumos tipo siurbliu reikėtų 35–40 tūkst. litų.

Tiesa, tai dar ne visos išlaidos – į šią kainą dar neįeina radiatoriai ar konvektoriai, kurie, pasak J. Šilerienės, kainuoja nuo 80 iki 100 litų už kvadratinį metrą šildomo ploto. Todėl prie bendros sumos dar tektų sumokėti 9–12 tūkst. litų.

Tačiau geoterminis šildymas naudoja maždaug keturis kartus mažiau šilumos energijos negu elektrinis ir pasirinktų parametrų namui apšildyti per sezoną sumokėtumėte mažiausiai iš visų būdų – apytiksliai 2 050 litų (žr. lentelę).

Renkasi kuro granules

Brangstant tradiciniam šildymui vis dažniau atsigręžiama ir į kietąjį kurą. Juo prekiaujančios bendrovės „Vedrana“ vadovas Aleksandras Zaleščevskis sako, kad dar prieš maždaug penkerius metus gyventojų mėgtos malkos ir anglys kasmet tampa vis mažiau paklausios, gyventojai pradeda rinktis kitus šildymo būdus. Vienas populiarėjančių Lietuvoje – šildymasis kuro granulėmis, kuriam reikalingas specialus granulinis katilas.

„Dar pernai labai daug granulių eksportuodavome, nes Lietuvoje nebuvo paklausos, o šiemet ir lietuviai pradėjo jas pirkti masiškai, – pasakojo pašnekovas. – Šis būdas labai komfortiškas, nes granuliniai katilai yra automatizuoti, turi akumuliacinę talpą ir prie katilo galite neprieiti beveik mėnesį.“

Granulinio katilo kainos prasideda nuo dešimties tūkstančių litų, bet gali kainuoti ir dvigubai daugiau, priklausomai nuo to, kiek jis automatizuotas, o kuro granulių kaina svyruoja maždaug 450–550 litų už toną. Žiemą šildantis kuro granulėmis su šio tipo katilu, mūsų skaičiavimais, reikėtų sumokėti apie 2 140 litų.

Ne tokia komfortiška, tačiau gana pigi kietojo kuro rūšis – briketai. Populiariausieji šiuo metu esą yra trijų rūšių: durpių, pjuvenų ir saulėgrąžų. Pigiausieji – durpių briketai kainuoja nuo 320 iki 340 litų už toną, tačiau jų trūkumas tas, kad kūrenant užsikemša kaminai, pajuoduoja stogas ar net visas kiemas.

Populiariausieji – medžio pjuvenų briketai ir priklausomai nuo to, ar yra šilto ar šalto presavimo, specialisto teigimu, gali kainuoti 450–600 litų už toną. O brangiausieji – ekologiški saulėgrąžų briketai, neužkemšantys kamino ir kainuojantys nuo 650–750 litų.

„Dar yra šiaudų, riešutų kevalų briketai, bet tai yra bandymas išgauti mažiausią kainą, jie dega blogai, tai greičiau šiukšlė negu prekė“, – pridūrė A. Zaleščevskis.

Straipsnio puslapiai:

- Paulius Grinkevičius

Close

Brangsta degalai: kainos neketina stabilizuotis

Dar vasarą ėmę brangti degalai ir toliau plonina vairuotojų pinigines. Degalų kainos toliau didėjo ir šį mėnesį. O štai dyzelinui per mėnesį pabrangus net šešiais procentais, jo kaina beveik susilygino su ...

Didesnė minimali alga Lietuvoje: kiek žmonės gaus „į rankas“

Nuo kitų metų Lietuvoje kylantis minimalus atlyginimas po mokesčių reformos vers lietuvius didžiuotis – bent teoriškai išsiskirsime iš Baltijos šalių kaimynių ir pirmausime pagal minimalų užmokestį. Tačiau ...

Daržovių kainos šoko aukštyn: rado naują kaltininką

Pernai praūžusios liūtys, o šiemet derlių nustekenusios sausros gerokai išaugino populiariausių lietuviškų daržovių kainas. Tačiau pasirodo, kad dėl kainų šuolio kaltos ne tik nepalankios oro sąlygos, bet ir prekybos ...

Kaip išsirinkti kiemui tinkamiausius vartus?

Siekiant aptverti privatų žemės sklypą tvora, dar vienu svarbiu elementu tampa tinkamai parinkti kiemo vartai. Vartai gali būti įvairaus dizaino, tačiau specialistai pataria juos derinti prie tvoros tam, kad bendras vaizdas žemės sklype būtų ...

Stebina ne vieną: nealkoholinis „džinas“ už 30 eurų

Nuo šių metų sugriežtinus prekybą alkoholiu bei uždraudus bet kokią alkoholio reklamą, prekybininkai ieško naujų būdų reklamuoti savo produkciją bei patraukti pirkėjų. Vienas būdų apeiti reklamos draudimus – nealkoholinių gėrimų ...

Ekonomistų verdiktas: pastarasis dešimtmetis lietuvių gyvenimui bus lemtingas

Trečiadienį pristatytame Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgyvendinamų šešių struktūrinių reformų – mokesčių, sveikatos apsaugos, švietimo, inovacijų, pensijų ir šešėlio mažinimo srityse – ekonominėje ...

ES apkarpys išmokas Lietuvai: ragina ruoštis jau dabar

Naujasis Europos Sąjungos (ES) investicijų laikotarpis Lietuvai ir šalies verslininkams pažers iššūkių, kuriems ruoštis verslo organizacijų ir Finansų ministerijos atstovai siūlo pradėti jau dabar. Pagerėjus Lietuvos ...

Į Lietuvą žengia nauja turizmo bendrovė: siūlys keliones pamėgtomis kryptimis

Šių metų rugsėjo 27 dieną Latvijoje įsteigta įmonė „TT Baltics“ pradeda tarptautinio kelionių prekės ženklo TUI pardavimus Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. „TT Baltics“ veikia didžiausio pasaulyje kelionių ...

Krizės pamokos Lietuvai: 20 metų atsiliekame nuo to, kas jau buvo padaryta

Šiemet pasaulyje galima „švęsti“ dvigubą, nors ir nemalonų, jubiliejų – lygiai prieš 20 metų ekonominė krizė paralyžiavo Rusiją, o lygiai prieš dešimtmetį bankrutavo JAV bankas milžinas ...

Bankų statistika: kortelės tapo įpročiu – jomis atsiskaitoma vis dažniau

Banko kortelėmis už prekes ir paslaugas atsiskaitoma vis dažniau, auga ir bendra operacijų kortelėmis apyvarta, rodo Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenys. Specialistų vertinimu, negrynieji pinigai tampa vis labiau įprasti, o prie augimo ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas