Silpnoji Rusijos ginklų prekybos pusė (1)

(Puslapis 1 iš 2)


REUTERS/SCANPIX nuotr.

Stanislovas Stasiulis / Geopolitika

2011-11-11 11:26

 Atrodo, kad Rusijos karinės pramonės kompleksas išgyvena ne pačias geriausias savo dienas, ir tai lemia ne tik prasidėjęs ginklų importas iš Vakarų, bet ir atvira įtakingų Rusijos karininkų bei politikų kritika rusiškos karinės technikos adresu. Čia galėtume prisiminti nemažą ažiotažą sukėlusius Rusijos sausumos pajėgų vado generolo pulkininko A. Postnikovo žodžius, kad Rusijos karinės pramonės pagaminta ginkluotė savo charakteristikomis atsilieka ne tik nuo NATO, bet ir nuo Kinijos ginkluotės. Panašūs žodžiai apie Rusijoje gaminamą ginkluotę šią vasarą išsprūdo ir iš prezidento Dmitrijaus Medvedevo lūpų, kai Rusijos žiniasklaidoje pasirodė žinių, kad valstybės užsakymas gali būti neįvykdytas ir šiais metais. Reaguodamas į šią situaciją, D. Medvedevas, viešai kreipdamasis į gynybos ministrą Anatolijų Serdiukovą, pareiškė: „Gynybos ministerija privalo pirkti aukščiausios kokybės ginkluotę. Išleidžiami dideli pinigai, todėl negalime sau leisti pirkti šiukšlių.“ Tad ką šie aukštų Rusijos pareigūnų žodžiai sako apie šalies karinę pramonę ir jos būklę?

Skandalas dėl galimo valstybės užsakymo sužlugdymo kilo tuomet, kai tarpžemyninių balistinių raketų „Topol-M“ konstruktorius Jurijus Solomonovas viešai pareiškė, kad valstybės užsakymas vėluos, nes Gynybos ministerija nevykdo savo įsipareigojimų sudaryti kontraktus su gamintojais ir vėluojantys atsiskaitymai tapo ne išimtimi, bet taisykle, o pats Rusijos karinės pramonės kompleksas yra nuskurdintas ir žlungantis. Kartu pasigirdo ir siūlymų, kad reikėtų priimti įstatymą, kuris leistų reguliuoti perkamos ginkluotės kiekį ir kainą, ir taip apsaugoti gamintojus. Gynybos ministerija visus kaltinimus atrėmė tuo, kad Rusijos karinės pramonės įmonės gamina neaiškios kokybės ginklus ir reikalauja už juos nepamatuotų kainų. Iš pirmo žvilgsnio atrodytų, kad J. Solomonovo žodžiai yra perdėti: juk rusiškų ginklų eksportas auga kiekvienais metais, ką jau kalbėti apie premjero Vladimiro Putino pažadėtus tris trilijonus rublių karinės pramonės kompleksui modernizuoti. Ir vis dėlto susidariusi situacija bei Gynybos ministerijos ir karinės technikos gamintojų ginčas atskleidė ne tik skeptišką aukštų Rusijos pareigūnų požiūrį į savo pačių gaminamą ginkluotę ar jos kokybę, bet ir karinėje pramonėje klestinčią korupciją. Anot gynybos analitiko Pavelo Felgenhauerio, V. Putino sukurta monopolinė sistema karinėje pramonėje leidžia švaistyti pelną, gaunamą tiek iš valstybės užsakymų, tiek ir iš užsienio užsakovų, o patiriami nuostoliai kompensuojami iš valstybės biudžeto. Taip kainos nuolatos kyla, o pagaminamos ginkluotės kokybė ir toliau smunka.

Skeptiškai reikėtų vertinti ir augantį ginklų eksportą: per pastarąjį dešimtmetį jis padidėjo daugiau kaip tris kartus – nuo 3 mlrd. iki 10 mlrd. dolerių praėjusiais metais. Šiuo atveju kylančią rusiškų ginklų eksporto kreivę lėmė keletas priežasčių. Pirma, ji kilo ne didėjant užsakymų ar nuperkamos technikos skaičiui, bet augant kainoms, o nuperkamų ginklų kiekis ne itin skiriasi nuo to, koks buvo prieš dešimtmetį. Antra, Rusija nurašė daugiau kaip 50 mlrd. dolerių skolų šalims, už karinę ginkluotę įsiskolinusioms dar Sovietų Sąjungos laikais, su sąlyga, kad bus pasirašytos naujos ginklų pirkimo sutartys. Trečia, Rusijos pateikiamose ginklų eksporto ataskaitose dažnai figūruoja perduota užsakovui ginkluotė, tačiau už ją dar negautos realios pajamos. Kaip pavyzdį galima nurodyti Venesuelą, kurios karinis importas iš Rusijos siekia 6–7 mlrd. dolerių, tačiau didesnė dalis šios sumos vis dar nesumokėta. Maža to, šį mėnesį Rusijos vicepremjerui Igoriui Sečinui viešint Karakase buvo pasirašyta nauja sutartis, pagal kurią Maskva suteiks Venesuelai keturių milijardų dolerių paskolą tolesniam dvišaliam kariniam bendradarbiavimui plėtoti.

Straipsnio puslapiai:

- Stanislovas Stasiulis

Geopolitika

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas