Silpnosios lyties stiprybės (1)


Fotodienos nuotr.

Odeta Bložienė / Savaitraštis „Ekonomika.lt“

2013-04-17 07:07

Moterys vadinamos silpnąją lytimi. Rinkimų balsavimo teisę jos įgijo tik XX a. pradžioje, ilgą laiką dirbo menkai apmokamus darbus, priklausydavo nuo tėvų, vyro pajamų ar našlės pašalpų. Bet nuo tada nutekėjo daug vandens ir viskas apsivertė aukštyn kojomis. Beveik.

Praėjusių metų pabaigos duomenimis, moterų nedarbo lygis Lietuvoje buvo 4 proc. punktais mažesnis nei vyrų, tačiau, nepaisant aktyvesnio moterų įsiliejimo į darbo rinką, jos vis dar uždirba mažiau. Vis dėlto lyčių diskriminacija tai būtų sudėtinga pavadinti. Ne taip kaip, pavyzdžiui, 1930 metų Lietuvos žemės ūkio sektoriaus darbuotojų minimalių užmokesčio dydžių nustatymą, pagal kurį pusberniai negalėjo gauti mažiau nei 350 litų, pusmergės – mažiau nei 250 litų per metus. Šių laikų skirtumas nulemtas objektyvių veiksnių, tokių kaip moterų užimtumo tradicijos, pasekmės, padarius karjeros pertrauką ar dirbant dalį dienos ir kt. Be to, atotrūkis tarp vyrų ir moterų vidutinio atlygio pasispardydamas mažėja: jei vyrų atlyginimai, palyginus 2011 ir 2012 metų keturių ketvirčių vidurkius, augo vidutiniškai 2 proc., tai moterų – beveik vienu procentiniu punktu sparčiau.

Moterys rečiau užima vadovaujamąjį postą, bet kai šalyje kyla ekonominė sumaištis ar recesija, jos dažniau tampa namų ūkio stabilumo garantu. Pirmiausia – dėl pragmatiškumo ir konservatyvumo. Pastebėta, kad moterys dažniau linkusios rinktis stabilesnį darbą, nei vaikytis neišsipildžiusių svajonių. Tinkamas pavyzdys būtų valstybinis sektorius, kuriame 2012-ųjų pabaigoje dirbo beveik 255 tūkst. moterų ir tik 139 tūkst. vyrų. Be to, sunkmečiu pravartus moterų ekonomiškumas ir gebėjimas suvaldyti išlaidas arba, liaudiškai tariant, „iš kirvio košę išvirti“.

Moterys nelinkusios rizikuoti ne tik profesiniame, bet ir finansiniame gyvenime, todėl jos rečiau tampa „pasakiškai“ turtingos. Kita vertus, moterys kur kas rečiau nei vyrai praranda turimas santaupas ir turi jų daugiau. 2011 metų „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto atliktos apklausos duomenimis, santaupų, siekiančių nuo 10 iki 20 tūkst. litų, terminuotųjų indėlių sąskaitoje turi beveik 17 proc. moterų, o vyrų dalis tesiekia 12 proc.

Pajamos svarbu, bet tai, kaip jos suvaldomos, – dar svarbiau, o išlaidas namų ūkiui dažniausiai valdo būtent moterys. Vyriausiomis namų ūkių buhalterėmis jos tampa ne todėl, kad gerai skaičiuoja, o dėl to, kad yra atsakingos už didesnę namų išlaidų dalį. Jos rūpinasi maistu šeimai, vaikų priežiūra, namų jaukumu ir t.t. Tai iliustruoja ir prieš keletą metų Instituto atlikta apklausa, rodanti, kad daugiau nei pusę namų ūkio išlaidų valdo per 60 proc. moterų. Beveik 7 proc. moterų pasisakė esančios atsakingos už visas namų ūkio išlaidas, o tokių vyrų procentas nesiekia vieno.

Taigi, dailiosios lyties atstovės, kurių Lietuvoje priskaičiuojama 1,35 mln., su visais sutaupytais, uždirbtais, paveldėtais ir kartu su antrosiomis pusėmis valdomais finansais tampa vis galingesne perkamąja ir ekonomine jėga. Jos vadovauja didžiajai daugumai namų ūkių, kurių vartojimo išlaidos sudaro daugiau nei 60 proc. šalies BVP, finansams ir veiklai.

Odeta Bložienė, „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto vadovė Lietuvoje

 

- Odeta Bložienė

Close

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

Nerijus Mačiulis. Neigiamos neigiamų palūkanų pasekmės

 Jau beveik dešimtmetį gyvename itin žemų palūkanų eroje – paskolos niekada istorijoje nebuvo tokios pigios. Kokios to priežastys ir pasekmės, ir kada tikėtina šios gadynės pabaiga? Teiginys, kad skolintis šiais ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas