Sirijos likimas

(Puslapis 1 iš 2)


REUTERS/SCANPIX nuotr.

Andrejus Kožinovas / Geopolitika

2013-06-24 08:43

Kaip besiklostytų situacija Sirijoje – geruoju tai nesibaigs. Per daug interesų siejasi su Basharu Assadu ir Sirijos opozicija. Vienoje krūvoje susimaišė Saudo Arabijos, Kataro, Libano, karinės grupuotės „Hezbollah“, Irano ir Turkijos ambicijos. O dar juk Rusija su Europos Sąjunga ir JAV dėl Sirijos varžosi. Ir visi siekia išspręsti situaciją pagal savo geopolitinių interesų suvokimą. „Hezbollah“ ir B. Assadas, remiami Irano, kovoja dėl išgyvenimo, po truputį įtraukdami į pilietinį karą Libaną bei Jordaniją, Saudo Arabija, Kataras ir Turkija suformavo antišiitišką bloką, o Rusija kartu su Europos Sąjunga ir Jungtinėmis Valstijomis varžosi virtualioje strateginio pozicionavimo realybėje.

Žavaus Obamos asmenyje Amerika prarado savo veidą. Obama kažką kalbėjo apie cheminio ginklo panaudojimą: atseit, jeigu taip, tai tada... Chemija buvo. Apie tai pranešė izraeliečiai. Ir amerikiečiai tai lyg ir patvirtino. Ir nieko neįvyko. Tiesa, Pentagone toliau kalbama apie įvairius įsikišimo, reikalui esant, planus. Tačiau aišku, kad Jungtinės Valstijos nedega noru įsikišti. Joms jau pakako. Europos Sąjunga irgi dvejoja. Panaikino ginklų tiekimo opozicijai embargą, tačiau dar nė viena Europos šalis atvirai nepaskelbė, kad šiuos ginklus tieks.

Rusija bijo, kad Sirijoje pasikartos Libijos scenarijus. Svarbiausia, kad Vakarai vėl neapeitų Maskvos JT Saugumo Taryboje. Jokios neskraidymo zonos, nes tai intervencija ir išorinių galių įsikišimas. Štai ir priežastis naujoms kalboms apie oro gynybos sistemų S-300 tiekimą B. Assadui, ir pažadai parduoti jam tuziną „MiG-29“ iki metų pabaigos... Ir S-300, ir „MiG“ turi „sulaikyti karštas galvas nuo galimybės svarstyti konflikto internacionalizavimo scenarijų dalyvaujant išorinėms galioms“. Tarsi dabar Sirijoje šių galių nebūtų. Trumpai sakant, S-300 – tai špyga Vakarams už ankstesnius jų darbelius. Įdomu, ar iš viso galima pilietinio karo kontekste vidutinio nuotolio PLG sistemas laikyti geopolitinio stabilizavimo veiksniu, taikytinu trečiosioms šalims?

O jeigu išsipildys toks scenarijus: Assadas dislokuoja S-300, jaučiasi visiškai neliečiamas ir beatodairiškai išvalo miestus nuo bet kokios opozicijos – kas tada? Viduryje – Izraelis. Ir jam lįsti į šį gyvatyną visai nesinori. Jeigu Assado režimas išsilaikys, prasidės netvarka Golano aukštumose ir Libano pasienyje. Juk ne veltui Basharas jau pareiškė, kad „tauta reikalauja pasipriešinimo Golane“. Keturiasdešimt metų nereikalavo, o dabar še tau – pareikalavo, pilietinio karo įkarštyje Golanas tapo reikalingas tautai kaip oras. Jeigu Assado režimas neišsigelbės – vis tiek pasienyje bus netvarka. Visų rūšių islamistai tikrai užsinorės pratęsti „išlaisvinimo džihadą“, o naujai sukurta laikina vyriausybė neturės laiko savo vakarykščių sąjungininkų priežiūrai vardan taikos su Izraeliu.

Straipsnio puslapiai:

- Andrejus Kožinovas

Geopolitika

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas