Siūlo dar platesnę švietimo reformą: jaunimas darbuotis pradėtų anksčiau

(Puslapis 1 iš 3)


Fotolia.com nuotr. Studijos

Viktorija Chockevičiūtė

2017-04-14 17:01

Dabar daug kalbama apie atostogų moksleiviams trumpinimą, tačiau žvelgiant plačiau į visą švietimo sistemą siūloma, trumpinti ir studijų laikotarpį. Tikima, kad taip būtų suteikiama geresnė mokslo kokybė, o ir darbo rinka greičiau pasipildytų naujais darbuotojais.

Visame pasaulyje matomi demografiniai pokyčiai – visuomenė vis labiau senėja, darbuose trūksta kvalifikuotų darbuotojų. Vienas iš šios problemos sprendimo būdų – jaunuoliai, kurie baigę koncentruotus mokslus greičiau galėtų pradėti dirbti.

Lietuva atsilieka nuo kitų Europos Sąjungos šalių

„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis pastebi, kad visoje Europoje jau daugiau nei 10 metų bakalauro studijos sutrumpintos nuo 4 iki 3 metų. Pagal 1999 metais pasirašytos Bolonijos deklaracijos „Europos aukštojo mokslo erdvė“ tikslus ir gaires, beveik visose ES valstybėse bakalauro studijos, tose mokslo kryptyse kur įmanoma, trunka trejus metus, o magistrantūros studijos daugelyje ES šalių trunka nuo metų iki pusantrų, Lietuvoje beveik visur dvejus metus. Panaši į Lietuvos situaciją tik Latvijoje.

Pasak N. Mačiulio tokio atsilikimo priežastis aiški ir subjektyvi – finansavimas universitetams suteikiamas už semestrą, o ne suteikiamą išslavinimą, laisvę.

„Kiekvieno universiteto finansinis interesas – kuo ilgiau studentą laikyti auditorijose. Akivaizdžiai čia metus iššvaistome, nes tikrai nėra taip koncentruotos studijų programos sudarytos, kaip Vakarų Europos valstybėse. Tai viena iš priežasčių, kodėl vis dažniau abiturientai renkasi studijas Vakarų valstybėse, nes tokį patį ar dažnai daug geresnį išsilavinimą gauna per tris metus, o ne per keturis.

Ir į mokyklą jei pažiūrėsime, kada lietuviai baigia – tai 19 metų yra vėliausiai Europos sąjungoje ir viena iš to priežasčių labai ilgos atostogos: tiek vasaros atostogos Lietuvoje ir Latvijoje ilgiausios Europos Sąjungoje, tiek papildomų visokių. Daugiau nei trečdalį metų moksleiviai praleidžia atostogaudami. Atostogų trukmė ir mokymo programa turi keistis lygiagrečiai. Labai apmaudu, kad visuomenė priešinasi tokioms detalėms, kurios iš esmės tik gero galėtų duoti Lietuvai, jaunuoliams ir jų galimybėms ateityje įsidarbinti.

Koncentruojant studijas, keičiant studijų programas būtų galima sutaupyti laiko ir leisti moksleiviams anksčiau baigti mokyklą, anksčiau studijas pradėti ir greičiau įsilieti į darbo rinką“, – mano ekonomistas.

Iš dalies panašios nuomonės laikosi ir Švietimo ir mokslo ministerija. Viceministras Giedrius Viliūnas pripažįsta, kad nors universitetams jau yra sudarytos sąlygas trumpinti bakalauro studijas iki 3 metų, tačiau patys universitetai nesuinteresuoti ir šių reformų nesiima.

Straipsnio puslapiai:

- Viktorija Chockevičiūtė

Close

Užfiksavo, kur balandžio mėnesį degalai brango labiausiai

Jei kovo mėnesį praktiškai visose degalinėse benzinas ir dyzelinas pigo, tai balandžio mėnesį užfiksuota priešinga tendencija, benzinas ir dyzelinas visur brango. Įdomu tai, kad degalai kovą degalinėse pigo kelis kartus mažiau, nei ...

Kainų augimo varžybose taip išsiverš Baltijos šalys, kad vargu ar kas bepavys

Lietuva, Latvija ir Estija – pirmūnės fiksuojant mėnesinę kovo infliaciją. Ir, pasak ekonomistų, tai – ne pabaiga. Ši tendencija lydės visus 2017 metus. Eurostato duomenimis, metinis kainų augimas kovą vidutiniškai ES ...

Prekybininkai praneša, dėl ko gali dar labiau augti įvairiausių produktų kainos

 Vos Seimui pritarus pasiūlymui svarstyti užstato sistemos plėtrą, nerimo varpais pradėjo skambinti ir prekybininkai, ir pakuočių atliekų tvarkymo organizacijos. Jie jau skaičiuoja, kiek galėtų brangti tiek buitinės prekės, tiek maisto ...

Gyvenimas už 400 eurų „į rankas“ grožio salone dirbančiai lietuvei apkarto

 Lietuvoje skirtumas tarp gaunančių didžiausias ir mažiausias pajamas – beveik aštuoni kartai. Vieni ekspertai ragina turto ar progresiniais mokesčiais apkrauti turtinguosius, kiti tvirtina, kad Lietuvoje padėtis nėra tokia ...

Prekybos tinklų karai intensyvėja: kas pasiūlys mažiausią kainą?

Prekybos tinklai vis labiau įsisuka į kovą dėl pirkėjų ir pigiausio tinklo vardo. Vieni skelbia gyventojų apklausas, kiti vyksta kainų tikrinti ir į Lenkiją. Ypač pastebima intensyvėjanti kova tarp didžiausio prekybos tinklo Lietuvoje ...

Kaip keičiasi būsto rinka ateinant Z kartai?

Beveik trečdalį pasaulio populiacijos sudaro vadinamoji Z karta, todėl nenuostabu, kad verslas jau dabar stebi šios kartos gyvenimo įpročius ir projektuoja jos ateities lūkesčius. Manoma, kad tai bus „kiečiausia“ ir reikliausia ...

Vitas Vasiliauskas: dėl pajamų nelygybės augimo ne visi gyventojai pajus geresnį gyvenimą

Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas atvyko į Vašingtoną dalyvauti Tarptautinio valiutos fondo (TVF) susitikimuose, kuriuose pasaulio centrinių bankų vadovai ir finansų ministrai ieškos sprendimų, kaip sumažinti ...

Ekonomistas: Lietuvoje gyvena virš 300 tūkst. žmonių, kurie – potencialūs emigrantai

Nepriteklių Lietuvoje kenčia ne dešimtys, o šimtai tūkstančių žmonių, rodo statistika. Ekonomisto teigimu, jie jau dabar tarsi emigravę, tad norint neprarasti ir šių žmonių, metas susimąstyti, kur valdžia deda ...

Minimalus poreikių krepšelis oraus gyvenimo negarantuos, tik leis išgyventi

Premjeras Saulius Skvernelis, pristatydamas Vyriausybės veiklos ataskaitą, akcentavo būtinybę mažinti skurdą ir nelygybę. Viena iš priemonių – susieti socialinės paramos skyrimą su minimaliu poreikių krepšeliu. Vilniaus ...

Alkoholio vartojimo Lietuvoje tyrimas: kiek, kur ir kaip?

Verslininkai jau ruošiasi valdžios užmojams riboti alkoholio prekybą ir taip mažinti vartojimą. Atlikę tyrimą jie skelbia, kad tik mažoji dalis Lietuvoje gyvenančiųjų gali būti priskiriami girtaujantiems. Lietuvos verslo konfederacijos ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas