Siūlo dar platesnę švietimo reformą: jaunimas darbuotis pradėtų anksčiau

(Puslapis 1 iš 3)


Fotolia.com nuotr. Studijos

Viktorija Chockevičiūtė

2017-04-14 17:01

Dabar daug kalbama apie atostogų moksleiviams trumpinimą, tačiau žvelgiant plačiau į visą švietimo sistemą siūloma, trumpinti ir studijų laikotarpį. Tikima, kad taip būtų suteikiama geresnė mokslo kokybė, o ir darbo rinka greičiau pasipildytų naujais darbuotojais.

Visame pasaulyje matomi demografiniai pokyčiai – visuomenė vis labiau senėja, darbuose trūksta kvalifikuotų darbuotojų. Vienas iš šios problemos sprendimo būdų – jaunuoliai, kurie baigę koncentruotus mokslus greičiau galėtų pradėti dirbti.

Lietuva atsilieka nuo kitų Europos Sąjungos šalių

„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis pastebi, kad visoje Europoje jau daugiau nei 10 metų bakalauro studijos sutrumpintos nuo 4 iki 3 metų. Pagal 1999 metais pasirašytos Bolonijos deklaracijos „Europos aukštojo mokslo erdvė“ tikslus ir gaires, beveik visose ES valstybėse bakalauro studijos, tose mokslo kryptyse kur įmanoma, trunka trejus metus, o magistrantūros studijos daugelyje ES šalių trunka nuo metų iki pusantrų, Lietuvoje beveik visur dvejus metus. Panaši į Lietuvos situaciją tik Latvijoje.

Pasak N. Mačiulio tokio atsilikimo priežastis aiški ir subjektyvi – finansavimas universitetams suteikiamas už semestrą, o ne suteikiamą išslavinimą, laisvę.

„Kiekvieno universiteto finansinis interesas – kuo ilgiau studentą laikyti auditorijose. Akivaizdžiai čia metus iššvaistome, nes tikrai nėra taip koncentruotos studijų programos sudarytos, kaip Vakarų Europos valstybėse. Tai viena iš priežasčių, kodėl vis dažniau abiturientai renkasi studijas Vakarų valstybėse, nes tokį patį ar dažnai daug geresnį išsilavinimą gauna per tris metus, o ne per keturis.

Ir į mokyklą jei pažiūrėsime, kada lietuviai baigia – tai 19 metų yra vėliausiai Europos sąjungoje ir viena iš to priežasčių labai ilgos atostogos: tiek vasaros atostogos Lietuvoje ir Latvijoje ilgiausios Europos Sąjungoje, tiek papildomų visokių. Daugiau nei trečdalį metų moksleiviai praleidžia atostogaudami. Atostogų trukmė ir mokymo programa turi keistis lygiagrečiai. Labai apmaudu, kad visuomenė priešinasi tokioms detalėms, kurios iš esmės tik gero galėtų duoti Lietuvai, jaunuoliams ir jų galimybėms ateityje įsidarbinti.

Koncentruojant studijas, keičiant studijų programas būtų galima sutaupyti laiko ir leisti moksleiviams anksčiau baigti mokyklą, anksčiau studijas pradėti ir greičiau įsilieti į darbo rinką“, – mano ekonomistas.

Iš dalies panašios nuomonės laikosi ir Švietimo ir mokslo ministerija. Viceministras Giedrius Viliūnas pripažįsta, kad nors universitetams jau yra sudarytos sąlygas trumpinti bakalauro studijas iki 3 metų, tačiau patys universitetai nesuinteresuoti ir šių reformų nesiima.

Straipsnio puslapiai:

- Viktorija Chockevičiūtė

Close

„Sodra“ paaiškino, kokias išmokas gausime po mokesčių reformos

 „Ar sujungus darbdavio ir darbuotojo mokamus mokesčius nesumažės mano atlyginimas ir „Sodros“ išmokos? Kokią įtaką mokesčių pokyčiai turės man asmeniškai?“ – tokių ir panašių klausimų ...

Bendrovė iš Novergijos kursis Lietuvoje ir įdarbins 250 žmonių

 Norvegijos bendrovė „Yara International“, viena didžiausių trąšų tiekėjų pasaulyje, ką tik paskelbė planuojanti Vilniuje atidaryti kol kas vienintelį pasaulyje tokio tipo transporto ir logistikos operacijų centrą, atsakingą ...

Ekonomika gerėja, gyventojų skaičius Lietuvoje nedidėja. Kodėl?

 Pagal naujausius Europos statistikos biuro skaičiavimus, Lietuva pernai prarado daugiausia gyventojų, tačiau skelbiama, kad ekonominė situacija šalyje gerėja. Ekonomistas teigia, kad vien ekonominių paskatų padidinti gyventojų skaičių ...

Paaiškino, kur jaunos šeimos galės gauti paramą būstui ir kokio dydžio

 Nuo rugsėjo 1 d. jaunos šeimos galės pretenduoti į valstybės subsidiją pirmam būstui regione, bet pirmiausia šeimai reikės susirasti būstą, kurį norės pirkti, arba sklypą, kuriame norės statydintis namą. Socialinės apsaugos ir ...

NT rinkos apžvalga: rezultatai vieni geriausių per 10 metų

 2018 metų pirmasis pusmetis Lietuvos būsto rinkoje buvo vienas rezultatyviausių per pastaruosius 10 metų ir pagal įsigytų butų ir namų kiekį prilygo 2016–2017 metų pirmųjų pusmečių laikotarpiui, skelbiama „Ober-Haus“ 2018 ...

Pasirodė naujas reitingas: Lietuva – trečia pasaulyje

 Pagal tiesioginių užsienio investicijų (TUI) projektų planuojamų sukurti darbo vietų pridėtinę vertę Lietuva pašoko iš 32-os į trečią vietą, rodo naujausia „IBM Global Location Trends 2018“ ataskaita. Geriau už ...

Savartynų vadovai neigia premjero įtarimus dėl šiukšlių deginimo

 Viešoje erdvėje netylant įtarimams dėl galimų premjero sąsajų su verslininkais ir įmone „Danpower Baltic“, Saulius Skvernelis tikina, kad valstybės anksčiau pradėti vystyti projektai – neva neskaidrūs, o atliekų ...

A. Veryga apie vaistų pertvarką: „skandinavai taupydami nenugydo savo pacientų“

 Vykdant kompensuojamų vaistų sistemos pertvarką, viešojoje erdvėje jau kilo ažiotažas. Žmonės tikina, kad nebegauna tų vaistų, prie kurių yra pripratę, o vietoje jų pasiūlyti kiti. Tuo tarpu Aurelijus Veryga tikina, kad tai tik ...

Prekyba alkoholiu Lietuvoje draudžiamu laiku: pelnosi nuo studento iki taksisto

 Įvairiose socialinio tinklo „Facebook“ grupėse apstu su Lietuvos įstatymais prasilenkiančių pasiūlymų. Šįkart kalbame apie galimybę įsigyti alkoholio po to, kai parduotuvėse oficialiai jis yra nebeparduodamas. Daug tokių ...

Ryškėja nauja tendencija renkantis butą: dėl to pasiryžta mokėti ir brangiau

 Ieškant buto naujos statybos name, vis dažniau lietuviai teiraujasi, ar butas bus pilnai įrengtas. Analitikai patikina, kad ši tendencija su kiekvienais metais vis ryškėja. Nepaisant to, kad toks butas kainuoja daugiau, ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas