Siūlo dar platesnę švietimo reformą: jaunimas darbuotis pradėtų anksčiau

(Puslapis 1 iš 3)


Fotolia.com nuotr. Studijos

Viktorija Chockevičiūtė

2017-04-14 17:01

Dabar daug kalbama apie atostogų moksleiviams trumpinimą, tačiau žvelgiant plačiau į visą švietimo sistemą siūloma, trumpinti ir studijų laikotarpį. Tikima, kad taip būtų suteikiama geresnė mokslo kokybė, o ir darbo rinka greičiau pasipildytų naujais darbuotojais.

Visame pasaulyje matomi demografiniai pokyčiai – visuomenė vis labiau senėja, darbuose trūksta kvalifikuotų darbuotojų. Vienas iš šios problemos sprendimo būdų – jaunuoliai, kurie baigę koncentruotus mokslus greičiau galėtų pradėti dirbti.

Lietuva atsilieka nuo kitų Europos Sąjungos šalių

„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis pastebi, kad visoje Europoje jau daugiau nei 10 metų bakalauro studijos sutrumpintos nuo 4 iki 3 metų. Pagal 1999 metais pasirašytos Bolonijos deklaracijos „Europos aukštojo mokslo erdvė“ tikslus ir gaires, beveik visose ES valstybėse bakalauro studijos, tose mokslo kryptyse kur įmanoma, trunka trejus metus, o magistrantūros studijos daugelyje ES šalių trunka nuo metų iki pusantrų, Lietuvoje beveik visur dvejus metus. Panaši į Lietuvos situaciją tik Latvijoje.

Pasak N. Mačiulio tokio atsilikimo priežastis aiški ir subjektyvi – finansavimas universitetams suteikiamas už semestrą, o ne suteikiamą išslavinimą, laisvę.

„Kiekvieno universiteto finansinis interesas – kuo ilgiau studentą laikyti auditorijose. Akivaizdžiai čia metus iššvaistome, nes tikrai nėra taip koncentruotos studijų programos sudarytos, kaip Vakarų Europos valstybėse. Tai viena iš priežasčių, kodėl vis dažniau abiturientai renkasi studijas Vakarų valstybėse, nes tokį patį ar dažnai daug geresnį išsilavinimą gauna per tris metus, o ne per keturis.

Ir į mokyklą jei pažiūrėsime, kada lietuviai baigia – tai 19 metų yra vėliausiai Europos sąjungoje ir viena iš to priežasčių labai ilgos atostogos: tiek vasaros atostogos Lietuvoje ir Latvijoje ilgiausios Europos Sąjungoje, tiek papildomų visokių. Daugiau nei trečdalį metų moksleiviai praleidžia atostogaudami. Atostogų trukmė ir mokymo programa turi keistis lygiagrečiai. Labai apmaudu, kad visuomenė priešinasi tokioms detalėms, kurios iš esmės tik gero galėtų duoti Lietuvai, jaunuoliams ir jų galimybėms ateityje įsidarbinti.

Koncentruojant studijas, keičiant studijų programas būtų galima sutaupyti laiko ir leisti moksleiviams anksčiau baigti mokyklą, anksčiau studijas pradėti ir greičiau įsilieti į darbo rinką“, – mano ekonomistas.

Iš dalies panašios nuomonės laikosi ir Švietimo ir mokslo ministerija. Viceministras Giedrius Viliūnas pripažįsta, kad nors universitetams jau yra sudarytos sąlygas trumpinti bakalauro studijas iki 3 metų, tačiau patys universitetai nesuinteresuoti ir šių reformų nesiima.

Straipsnio puslapiai:

- Viktorija Chockevičiūtė

Close

Krizės pamokos Lietuvai: 20 metų atsiliekame nuo to, kas jau buvo padaryta

Šiemet pasaulyje galima „švęsti“ dvigubą, nors ir nemalonų, jubiliejų – lygiai prieš 20 metų ekonominė krizė paralyžiavo Rusiją, o lygiai prieš dešimtmetį bankrutavo JAV bankas milžinas ...

Bankų statistika: kortelės tapo įpročiu – jomis atsiskaitoma vis dažniau

Banko kortelėmis už prekes ir paslaugas atsiskaitoma vis dažniau, auga ir bendra operacijų kortelėmis apyvarta, rodo Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenys. Specialistų vertinimu, negrynieji pinigai tampa vis labiau įprasti, o prie augimo ...

Pensijų kaupimo fenomenas: senatvei lietuviai atsidėjo solidžias sumas

Per pastaruosius penkerius metus beveik pusė dirbančiųjų sutaupė po tris vidutines mėnesio algas ir atsidėjo jas senatvei. Toks fenomenas užfiksuotas Lietuvoje – vienoje paskutiniųjų Europos Sąjungos (ES) valstybių pagal taupymo normą. ...

Galvos skausmas darbdaviams: rugsėjį prasideda nedarbingumo antplūdis

Rudenį į ugdymo įstaigas sugrįžę mažyliai ima aktyviai „dalintis“ ligomis, o tėvams tenka forminti nedarbingumą bei slaugyti atžalas. Personalo specialistai pastebi, kad rugsėjis yra naujas išbandymo metas darbdaviams. Vos ...

Traukinys sujungs keturių valstybių sostines: paaiškėjo bilietų kainos

 Kelionių traukiniais geografiją plečiantys „Lietuvos geležinkeliai“ kartu su Ukrainos geležinkeliais vykdo projektą traukiniu sujungti keturių valstybių sostines. Rugsėjo 28 d. iš Kijevo pradės kursuoti pirmieji šio ...

„Norfa“ keičia darbo laiką

 Tiek didieji, tiek mažieji „Norfos“ prekybos centrai sekmadienį dirbs trumpiau. Pranešime spaudai rašoma, kad nuo lapkričio mėnesio, didesnieji XL, XXL ir „Hyper“ formato „Norfa“ prekybos ...

Paviešino atlyginimus Lietuvoje: mažiausiai – Kalvarijose, daugiausiai – Vilniuje

 Lietuvos statistikos departamentas skelbia, kaip keičiasi mokami atlyginimai skirtingose Lietuvos savivaldybėse. Iš naujausių duomenų matyti, kad didžiausių atlyginimų lyderis nesikeičia, tai – Vilnius. Straipsnio apačioje ...

Ukrainiečių atlyginimai negalės būti mažesni nei lietuvių: išgelbės tautiečius ar pasmerks?

 Lietuvos Vyriausybė su Ukrainos Vyriausybe siekia stiprinti bendradarbiavimą ir užtikrinti darbuotojų teisių apsaugą, kovoti su nelegaliu darbu. Projekte numatyta, kad į Lietuvą atvykęs ukrainietis privalo gauti ne mažesnį atlyginimą nei tas, ...

Kad konkurencinė kova nebūtų pralaimėta: 5 taisyklės rengiant butą nuomai

 Nekilnojamojo turto ekspertė teigia, kad konkurencija butų nuomos rinkoje auga. Nuomininkams nebereikia „čiupti“ tai, kas atsirado pasiūloje. Jie gali rinktis. Tuo tarpu nuomotojai, norėdami greičiau ir brangiau išnuomoti, ...

Jau galima gauti paramą pirmajam būstui

 Nuo šiandienos, rugsėjo 1 dienos, įsigalioja Finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms įstatymas, kuris sudarys sąlygas jaunoms šeimoms gauti subsidiją, skirtą pirmojo šeimos būsto kredito ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas