Siūloma atgaivinti dvimiesčio idėją

(Puslapis 1 iš 2)


Dmitrijaus Radlinsko (Fotodiena) nuotr.

Panevėžio balsas

2013-01-19 18:21

Panevėžio miesto savivaldybės užsakymu UAB „Lyderio grupė“ parengė miesto metropolinės įtakos zonos studiją. Tai viena šiuo metu rengiamo Panevėžio plėtros 2014–2020 m. strateginio plano dalių.

Studija siekta išanalizuoti svarbiausias Panevėžio, kaip metropolinio centro, įtakos sritis Panevėžio, Šiaulių, Utenos apskričių kontekste, numatyti prielaidas išnaudoti miesto konkurencinius pranašumus sėkmingai plėtrai, galimybes konkuruoti Lietuvoje ir būti stipriu partneriu gretimiems regionams.

Apibendrindami Panevėžio ir Šiaulių metropolių analizę studijos rengėjai padarė išvadą, kad siekdami didesnės plėtros ir įtakos abu miestai turi atgaivinti dvimiesčio idėją, kurti bendrą metropolinę zoną.

„Tam būtų panaudotos abiejų miestų stipriosios pusės. Tarkim, Panevėžio stiprybės – itin reikšminga „Via Baltica“ automagistralė, daugiau tiesioginių užsienio investicijų, daugiau įmonių linkusios diegti inovacijas, didesnė darbo vietų pasiūla. Šiaulių pranašumai – geresnė demografinė situacija, Zoknių oro uostas, aukštojo mokslo potencialas. Būtent bendra veikla ir siekiai įvairiose srityse (logistikos, geležinkelio transporto, investicijų, darbo jėgos mobilumo ir kt.) abiem miestams padėtų tapti dominuojančiu metropoliniu centru šalies šiaurinėje dalyje“, – sako Savivaldybės administracijos direktorė Kristina Vareikienė.

Pasak rengėjų, šiuo metu Panevėžio metropolinei zonai priskiriamas Panevėžio miestas ir rajonas. Tačiau miesto įtaka jaučiama toliau – Pakruojo, Kupiškio, Pasvalio rajonuose (iš dalies – Anykščiuose ir Radviliškyje). Priežastis – Panevėžyje didesnė paslaugų, prekių, pramogų, darbo pasiūla ir kt. Manoma, didmiesčio įtaka jaučiama apie 50 km spinduliu, o stipriausia – 15 km spinduliu, kur esančias gyvenvietes galima laikyti priemiesčiais. Bendras metropolinės zonos plotas – 4200 kv. km, gyventojų – 242 tūkst.

Stiprinant Panevėžio, kaip metropolinio centro, potencialą siūloma labiau bendradarbiauti su gretimomis savivaldybėmis. Galimos sritys – darbo rinka, investicijų pritraukimas, tarptautinis susisiekimas ir transporto sistemos, susisiekimas ir inžinerinė infrastruktūra, mokslas ir moksliniai tyrimai, kultūra, turizmas ir kt.

Tarp siūlymų pačiam miestui – spręsti protų nutekėjimo problemą. Studijos rengėjai išanalizavo, kad Panevėžyje veikiančios aukštojo mokslo įstaigos (KTU Panevėžio institutas, VGTU nepertraukiamo mokymo centro filialas, kolegija) sukaupusios nemažą mokslinį ir pedagoginį potencialą, rengia inžinerinį, techninį išsilavinimą turinčius specialistus. Tačiau įstaigų siūlomas išsilavinimas nemotyvuoja likti gimtajame mieste arba atvykti čia studijuoti. Pagrindinė aukštųjų mokyklų problema – neišskirtinumas, trūksta perspektyvų mieste panaudoti įgytą išsilavinimą. Tad siūloma ieškoti inovatyvių studijų profilių (pavyzdžiui, institutui plėtoti robotiką), daugiau bendradarbiauti su mieste veikiančiomis įmonėmis, kad būtų tinkamai subalansuota darbo rinkos paklausa ir pasiūla. Studijos rengėjų nuomone, dėmesio taip pat turi būti skiriama komunikacinių, informacinių technologijų diegimui bei kt.

Straipsnio puslapiai:

Panevėžio balsas

Close

Brangsta degalai: kainos neketina stabilizuotis

Dar vasarą ėmę brangti degalai ir toliau plonina vairuotojų pinigines. Degalų kainos toliau didėjo ir šį mėnesį. O štai dyzelinui per mėnesį pabrangus net šešiais procentais, jo kaina beveik susilygino su ...

Didesnė minimali alga Lietuvoje: kiek žmonės gaus „į rankas“

Nuo kitų metų Lietuvoje kylantis minimalus atlyginimas po mokesčių reformos vers lietuvius didžiuotis – bent teoriškai išsiskirsime iš Baltijos šalių kaimynių ir pirmausime pagal minimalų užmokestį. Tačiau ...

Daržovių kainos šoko aukštyn: rado naują kaltininką

Pernai praūžusios liūtys, o šiemet derlių nustekenusios sausros gerokai išaugino populiariausių lietuviškų daržovių kainas. Tačiau pasirodo, kad dėl kainų šuolio kaltos ne tik nepalankios oro sąlygos, bet ir prekybos ...

Kaip išsirinkti kiemui tinkamiausius vartus?

Siekiant aptverti privatų žemės sklypą tvora, dar vienu svarbiu elementu tampa tinkamai parinkti kiemo vartai. Vartai gali būti įvairaus dizaino, tačiau specialistai pataria juos derinti prie tvoros tam, kad bendras vaizdas žemės sklype būtų ...

Stebina ne vieną: nealkoholinis „džinas“ už 30 eurų

Nuo šių metų sugriežtinus prekybą alkoholiu bei uždraudus bet kokią alkoholio reklamą, prekybininkai ieško naujų būdų reklamuoti savo produkciją bei patraukti pirkėjų. Vienas būdų apeiti reklamos draudimus – nealkoholinių gėrimų ...

Ekonomistų verdiktas: pastarasis dešimtmetis lietuvių gyvenimui bus lemtingas

Trečiadienį pristatytame Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgyvendinamų šešių struktūrinių reformų – mokesčių, sveikatos apsaugos, švietimo, inovacijų, pensijų ir šešėlio mažinimo srityse – ekonominėje ...

ES apkarpys išmokas Lietuvai: ragina ruoštis jau dabar

Naujasis Europos Sąjungos (ES) investicijų laikotarpis Lietuvai ir šalies verslininkams pažers iššūkių, kuriems ruoštis verslo organizacijų ir Finansų ministerijos atstovai siūlo pradėti jau dabar. Pagerėjus Lietuvos ...

Į Lietuvą žengia nauja turizmo bendrovė: siūlys keliones pamėgtomis kryptimis

Šių metų rugsėjo 27 dieną Latvijoje įsteigta įmonė „TT Baltics“ pradeda tarptautinio kelionių prekės ženklo TUI pardavimus Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. „TT Baltics“ veikia didžiausio pasaulyje kelionių ...

Krizės pamokos Lietuvai: 20 metų atsiliekame nuo to, kas jau buvo padaryta

Šiemet pasaulyje galima „švęsti“ dvigubą, nors ir nemalonų, jubiliejų – lygiai prieš 20 metų ekonominė krizė paralyžiavo Rusiją, o lygiai prieš dešimtmetį bankrutavo JAV bankas milžinas ...

Bankų statistika: kortelės tapo įpročiu – jomis atsiskaitoma vis dažniau

Banko kortelėmis už prekes ir paslaugas atsiskaitoma vis dažniau, auga ir bendra operacijų kortelėmis apyvarta, rodo Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenys. Specialistų vertinimu, negrynieji pinigai tampa vis labiau įprasti, o prie augimo ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas