Šiųmetė euro zonos darbotvarkė

(Puslapis 1 iš 2)


Project-syndicate.org nuotr.

Edmondas Alphandéry / Project-syndicate.org

2013-01-28 06:56

Europos Sąjungos lyderiai 2012 metus užbaigė gaire, kuri skelbia, kad visi euro zonos bankai privalo turėti bendrą priežiūrą.

Per įtemptas derybas buvo pasiektas susitarimas, kuris nustelbė Europos Vadovų Tarybos pirmininko Hermano Van Rompuyʼaus poziciją dėl gilesnės integracijos. Vis dėlto, kaip pareiškė Europos Komisijos pirmininkas Jose Manuelis Barroso, ne visos durys uždarytos, bet kol kas ES lyderiai atsisako rimtai diskutuoti gilesnės integracijos tema.

H. Van Rompuyʼaus ataskaita kelia pamatinį klausimą: kokie faktoriai neleidžia euro zonai veikti, kaip tikimasi? Atsakant šį klausimą, visų pirma ir svarbiausia, reikėtų palyginti euro pokyčius per pirmąjį jo gyvavimo dešimtmetį 1999–2009 metais. Tuomet euro zona neva veikė gerai, net ir paskutiniais 3 metais, kurie buvo pažymėti krizės.

Iš pradžių atrodė, kad euro zona veikia kaip tikra valiutų sąjunga: kapitalų rinkos pagyvėjo, suaktyvėjo tarpvalstybinis bendradarbiavimas ir sumažėjo pajamų vienam gyventojui atotrūkis tarp šalių narių. Tačiau skirtingai nei bendroje valiutų sąjungoje (kaip JAV) euro zonos šalys turėjo visišką finansinį suverenitetą. Jos galėjo kontroliuoti visus savo makroekonominės politikos lygius.

Nepaisant išorinių suvaržymų, viešosios ir privačios išlaidos augo daugumoje euro zonos periferijų, algoms kylant greičiau nei darbo produktyvumui. Didėjantis konkurencingumo atotrūkis atsiskleidė, kai Šiaurės Europos šalyse vyravo einamųjų sąskaitų perteklius, o kitose – deficitas.

Iš tikrųjų 10 metų iš Šiaurės į Pietus plaukiančios pajamų perlaidos ir paskolos finansavo perteklinę visuminę paklausą, o tai sudarė euro zonos stabilumo įspūdį. Rinkoms neįvertinus rizikos, kuomet skolinama į vis gilesnę skolą klimpstančioms valstybėms, spaudimas palūkanų normoms mažėjo (per pirmąjį euro zonos gyvavimo dešimtmetį palūkanų normų skirtumas tarp vyriausybių obligacijų beveik išnyko).

Pasaulinė finansų krizė išryškino euro zonos trūkumus. Tarptautinės organizacijos, įskaitant Tarptautinį valiutos fondą ir G-20 šalis, skatino su sunkumais susiduriančias šalis pritaikyti laisvesnę fiskalinę politiką, kuri padės išbristi iš krizės. Vis dėlto fiskalinis skatinimas nepalengvino problemos.

Investuotojai greitai suprato, kad rizika tam tikrose šalyse nėra pakankamai įvertinta, tai privertė kilti palūkanų normas, kartais net iki netvarios padėties kaip Graikijoje, Portugalijoje ir Airijoje. Mažėjanti visuminė paklausa lėmė kritusias importo apimtis, aukštesnes palūkanų normas, sumenkusias viešąsias išlaidas, padidėjusius mokesčius ir darbo užmokesčio smuktelėjimą – visa tai padidino nedarbą ir sukėlė recesiją.

Įprastai jei šalyje kainos, palyginti su geresnėje finansinėje padėtyje esančiais kaimynais, krenta, tai sunkumų turinčios šalys gali paskatinti eksportą ir taip sumažinti savo einamosios sąskaitos deficitą. Bet euro zonos atveju kainų nelankstumas sukėlė didesnį palūkanų normų kilimą tose šalyse, kurios skolinasi, o ne skolinančiose. Tokiu atveju reguliavimo klausimas tampa itin opus.

Straipsnio puslapiai:

- Edmondas Alphandéry

Project-syndicate.org

Close

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

Nerijus Mačiulis. Neigiamos neigiamų palūkanų pasekmės

 Jau beveik dešimtmetį gyvename itin žemų palūkanų eroje – paskolos niekada istorijoje nebuvo tokios pigios. Kokios to priežastys ir pasekmės, ir kada tikėtina šios gadynės pabaiga? Teiginys, kad skolintis šiais ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas