Siunčia žinią pasikliaujantiems vien „Sodros“ pensija: jums gresia skurdas

(Puslapis 1 iš 2)


Fotolia.com nuotr. Senatvė

2017-03-30 16:22

83 proc. Lietuvos gyventojų nori savarankiškai rūpintis savo finansine gerove ir tikisi, kad valstybė per mažesnius mokesčius ir kitas priemones skatins juos taupyti.

Tai šiandien Vilniuje vykstančiame Finansų rinkų forume pabrėžė Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos (LGDĮA) prezidentas Artūras Bakšinskas, remdamasis bendrovės „Spinter tyrimai” atliktos reprezentatyvios gyventojų apklausos duomenimis.

„Šiais laikais yra daug kaupimo paslaugų ir saugiausia yra pasikliauti ne vienu, o keliais pajamų šaltiniais senatvėje. Deja, net 93 proc. gyventojų, paklausti apie ateitį, pagrindiniu pajamų šaltiniu senatvėje nurodo „Sodros“ pensiją. Šie žmonės smarkiai rizikuoja senatvę pasitikti su ištiesta ranka – papildyti vargingiausiai gyvenančių gyventojų gretas“, - pažymi A. Bakšinskas.

Pasak LGDĮA prezidento, reikia suprasti, kad po 20-30 metų vieną pensininką išlaikys dvigubai mažiau dirbančiųjų nei šiandien, o valstybės mokama pensija sudarys ne daugiau kaip 30-40 proc. asmens turėtų darbinių pajamų.

Pranešime spaudai rašoma, kad norint, jog gyvenimo kokybė senatvėje drastiškai nekristų, gaunamos pajamos išėjus į pensiją turėtų sudaryti 70-80 proc. turėtų darbinių pajamų. Ekspertų teigimu, tam būtina nuosekliai taupyti papildomai, naudojant įvairius instrumentus – gyvybės draudimą, antrosios ir trečiosios pakopos pensijų fondus bei kitus šaltinius.

Finansų rinkų forumo dalyviai pripažino, kad žmonių kaupimą senatvei būtina didinti, skatinant žmones senatvei atsidėti daugiau – tiek kaupiant per privačius pensijų fondus, tiek naudojant kitus instrumentus.

„Skaičiuojama, kad kaupimui senatvei įvairiomis priemonėmis turėtų būti skiriama apie 10 proc. pajamų“, - sakė Lietuvos investicinių ir pensinių fondų asociacijos prezidentas Šarūnas Ruzgys. Kad kaupimą pensijai reikia ne stabdyti, o didinti, nes senatvei Lietuvos žmonės šiandien kaupia nepakankamai, kalbėdamas apie numatomą pensijų fondų pertvarką pripažino ir LR Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Stasys Jakeliūnas.

„Kaupimas turi būti didesnis. Turime sudaryti galimybes žmonėms, jei yra noro ir galimybių, kaupti daugiau. Kita galimybė – prie pensinio kaupimo prisidėti ir darbdaviams“, - forumo metu sakė S. Jakeliūnas.

Pasak LGDĮA prezidento, labai svarbu, kad ir pati valstybė sistemingai skatintų žmones taupyti ateičiai, skiriant tam pakankamą dalį pajamų. „Kartu turime ieškoti būdų, kaip didinti žmonių galimybes atsidėti ir sutaupyti daugiau, nes akivaizdu, kad dabar taupome nepakankamai. Jei nieko nedarysime, po kelių dešimtmečių ši našta guls ant valstybės pečių“, - teigia A. Bakšinskas, atkreipdamas dėmesį, kad gyventojų taupymo skatinimas naudingas ir valstybei.

Straipsnio puslapiai:

Close

5 dalykai, kuriuos privalo žinoti neprofesionalus investuotojas

Suteikti profesionalią konsultaciją, aiškiai informuoti apie investicinio produkto rizikas ir mokesčius, o įrodymus apie suteiktą konsultaciją saugoti penkerius metus – tai dalis reikalavimų, kurių nuo šiol turės laikytis visi ...

„Luminor“ klientai neviltyje: antra dieną negali pasinaudoti kasdiene paslauga

Banko „Luminor“ klientai jau dvi dienas iš eilės pinigus pervesti gali tik kitiems „Luminor“ klientams. Kol klientai piktinasi, kad negali nei gauti pinigų iš kitų bankų, nei pervesti, pats bankas ...

Vitas Vasiliauskas ragina ruoštis blogesniems laikams

Šiandieniniai Lietuvos ekonominiai rodikliai džiugina analitikus ir Lietuvos banką, tačiau pastarojo vadovas Vitas Vasiliauskas primena, kad nereikėtų užmigti ant laurų. Dabar – pats metas ruoštis blogesniems laikams. Lietuvos ...

Kokie būna paskolų tipai?

Paskola – tai finansinis įsipareigojimas pasirinktam kreditoriui, kuris paskolina lėšas už sutarto dydžio palūkanas ir tam tikromis sąlygomis, įvardintomis sutartyje. Atsižvelgiant į tai, kokiam tikslui bus panaudotas gautas ...

VMI laiškų sulauks tūkstančiai: išsisukti nepavyks

Pasibaigus gyventojų pajamų deklaracijų metui, Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) pradeda belstis į skolininkų duris. Laiškai pasieks kiekvieną skolingą, o juos ignoruojant bus imamasi ir kraštutinių priemonių. Be to, VMI belsis ne ...

Kitą savaitę įsigalioja naujas įstatymas. Ką apie tai turi žinoti bankų klientai?

Nuo 2018 m. gegužės 25 d. įsigalioja ES Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas (BDAR), kuriuo bus įvesti nauji veiklos reikalavimai įmonėms, tvarkančioms asmens duomenis, tarp jų ir bankams. Lietuvos bankų asociacija (LBA) atsako į dažniausiai ...

Lietuvos gyventojų laukia pokyčiai: paaiškino, kaip atsiskaitinėsime be grynųjų ir kortelių

Šiais metais atsiskaitymų rinkoje ruošiami pokyčiai. Iki liepos mėnesio Lietuvos gyventojams bus pristatyta nauja paslauga, kuri leis atsiskaitinėti be grynųjų ir mokėjimo kortelių. Tokią paslaugą teiks ir patys bankai, tik startuos ...

„Sodra“ įspėjo, kokie sutrikimai gali pasitaikyti

Vykdant planinius „Sodros“ sistemų atnaujinimo darbus, gyventojai susiduria su kliūtimis pasinaudoti visomis paslaugomis. „Sodra“ įspėjo, kad kurį laiką tokia situacija dar tęsis. Darbų trukmė numatyta nuo gegužės 5 dienos ...

VMI suskaičiavo deklaracijų derlių – rekordiniai metai

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (VMI) informuoja, kad šiemet gyventojai buvo aktyvesni nei bet kada anksčiau ir pareigingiau teikė deklaracijas. Dėkojame jiems. Iš viso gyventojai pateikė ...

Pasitikrinkite: uždaryta beveik pusė milijono sąskaitų

Lietuvos banko paraginti šalies komerciniai bankai ėmėsi aktyvių veiksmų ir per pusmetį uždarė daugiau nei ketvirtadalį visų nenaudojamų klientų sąskaitų. Jie taip pat patikino, kad klientams, kurių sąskaitos tuščios ir nenaudojamos ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas