Šiuolaikiška miškotvarka: grąžink žemei tai, ką iš jos paėmei

(Puslapis 1 iš 4)


Audriaus Bagdono (Fotodiena) nuotr.

Aldona Minkevičienė / Gimtasis Rokiškis

2011-11-29 16:35

 Dėl kirtavietėse paskleistų ar į krūvas sukrautų medžių atliekų, paliktų pavienių trūnijančių stuobrių miškininkai sulaukia visuomenės priekaištų. Tačiau su šiais jie nesutinka: didžioji dalis to, kas paimta iš žemės, jai ir turi būti grąžinta.

Duoklė

Žmonės, neišmanantys šiuolaikiškos miškotvarkos subtilybių, dažnai pirštais bado miškininkus dėl kirtavietėse paliktų šakų, trūnijančių nulaužtų ar išvirtusių medžių. Esą pūvančios pavienės nuolaužos, šakos, net nuvirtę stambūs medžiai palikti tyčia, nors iš jų galima pagaminti ne tik malkų, bet ir geros kokybės medienos. Vyresnio amžiaus gyventojai, kaltinantys miškininkus neūkiškumu, prisimena: seniau net šakas, palaukių krūmų žabarus žmonės sukapodavo ir jais kūrendavo krosnis.

„Kiek žmonių, tiek nuomonių“, - sako Rokiškio miškų urėdijos miškų urėdas Rimantas Kapušinskas. Anot jo, miškininkai stengiasi, kad kirtimų metu gamtai būtų padaryta kuo mažiau žalos. „Iškirsti mišką plynai ir viską parduoti – lengviausias būdas gauti didžiausią naudą“, - sakė jis.

Pasak urėdo, sertifikavus miškus pagal Europos Sąjungos normas, atsirado biologinės įvairovės išsaugojimo reikalavimai. Jais siekiama išlaikyti Lietuvos miškų natūralumą ir įvairovę. Pagrindinių kirtimų taisyklės, patvirtintos Aplinkos ministerijos, miškininkus įpareigoja kirtavietėje palikti ir žaliuojančių medžių, ir sausuolių, ir šakų, būtinų pilnaverčiam miško gyvenimui ir jo biologinei įvairovei.

Miškininkai ir miškų savininkai patyrė, jog iš nenatūraliai tvarkomų miškų emigruoja ar natūraliai išnyksta kai kurie paukščiai ir žvėrys, keičiasi augmenija. Todėl ir susizgribta grąžinti miškų biologinę įvairovę: atkurti mišrius medynus, tarp spygliuočių įveisiant lapuočių ir net krūmų. Iš pastarųjų verslui nėra jokios naudos, tačiau jie tampa paukščių, stirnų, kiškių ir graužikų prieglobsčiu.

R.Kapušinskas sako, jog biologinė įvairovė reiškia pilnavertį miško gyvenimą:

nelikus vienos jo gyvybės grandies suirsta visa sistema – miškas tampa nykesnis, mažiau atsparus.

„Daug imdami iš miško, privalome nors dalį jam sugrąžinti“, - mano urėdas.

Saugoti miškų natūralią aplinką išmoko ir privačių miškų savininkai: kirtavietėse paliekami pavieniai medžiai, stuobriai, ant paklotės paskleidžiamos šakos. Jos virsta trąša ir gyvūnijos buveinėmis.

Ir namai, ir maistas

Tyrimais nustatyta, kad didžiausi ir vertingiausi žemei maisto medžiagų kiekiai sukaupiami medžių spygliuose bei lapuose, tačiau jai naudinga ir trūnijanti mediena.

Straipsnio puslapiai:

- Aldona Minkevičienė

Gimtasis Rokiškis

Close

Brangsta degalai: kainos neketina stabilizuotis

Dar vasarą ėmę brangti degalai ir toliau plonina vairuotojų pinigines. Degalų kainos toliau didėjo ir šį mėnesį. O štai dyzelinui per mėnesį pabrangus net šešiais procentais, jo kaina beveik susilygino su ...

Didesnė minimali alga Lietuvoje: kiek žmonės gaus „į rankas“

Nuo kitų metų Lietuvoje kylantis minimalus atlyginimas po mokesčių reformos vers lietuvius didžiuotis – bent teoriškai išsiskirsime iš Baltijos šalių kaimynių ir pirmausime pagal minimalų užmokestį. Tačiau ...

Daržovių kainos šoko aukštyn: rado naują kaltininką

Pernai praūžusios liūtys, o šiemet derlių nustekenusios sausros gerokai išaugino populiariausių lietuviškų daržovių kainas. Tačiau pasirodo, kad dėl kainų šuolio kaltos ne tik nepalankios oro sąlygos, bet ir prekybos ...

Kaip išsirinkti kiemui tinkamiausius vartus?

Siekiant aptverti privatų žemės sklypą tvora, dar vienu svarbiu elementu tampa tinkamai parinkti kiemo vartai. Vartai gali būti įvairaus dizaino, tačiau specialistai pataria juos derinti prie tvoros tam, kad bendras vaizdas žemės sklype būtų ...

Stebina ne vieną: nealkoholinis „džinas“ už 30 eurų

Nuo šių metų sugriežtinus prekybą alkoholiu bei uždraudus bet kokią alkoholio reklamą, prekybininkai ieško naujų būdų reklamuoti savo produkciją bei patraukti pirkėjų. Vienas būdų apeiti reklamos draudimus – nealkoholinių gėrimų ...

Ekonomistų verdiktas: pastarasis dešimtmetis lietuvių gyvenimui bus lemtingas

Trečiadienį pristatytame Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgyvendinamų šešių struktūrinių reformų – mokesčių, sveikatos apsaugos, švietimo, inovacijų, pensijų ir šešėlio mažinimo srityse – ekonominėje ...

ES apkarpys išmokas Lietuvai: ragina ruoštis jau dabar

Naujasis Europos Sąjungos (ES) investicijų laikotarpis Lietuvai ir šalies verslininkams pažers iššūkių, kuriems ruoštis verslo organizacijų ir Finansų ministerijos atstovai siūlo pradėti jau dabar. Pagerėjus Lietuvos ...

Į Lietuvą žengia nauja turizmo bendrovė: siūlys keliones pamėgtomis kryptimis

Šių metų rugsėjo 27 dieną Latvijoje įsteigta įmonė „TT Baltics“ pradeda tarptautinio kelionių prekės ženklo TUI pardavimus Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. „TT Baltics“ veikia didžiausio pasaulyje kelionių ...

Krizės pamokos Lietuvai: 20 metų atsiliekame nuo to, kas jau buvo padaryta

Šiemet pasaulyje galima „švęsti“ dvigubą, nors ir nemalonų, jubiliejų – lygiai prieš 20 metų ekonominė krizė paralyžiavo Rusiją, o lygiai prieš dešimtmetį bankrutavo JAV bankas milžinas ...

Bankų statistika: kortelės tapo įpročiu – jomis atsiskaitoma vis dažniau

Banko kortelėmis už prekes ir paslaugas atsiskaitoma vis dažniau, auga ir bendra operacijų kortelėmis apyvarta, rodo Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenys. Specialistų vertinimu, negrynieji pinigai tampa vis labiau įprasti, o prie augimo ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas