Skaitmeninė ekonomika: pavojus asmeninėms paslaptims? (1)

(Puslapis 1 iš 3)


AFP/SCANPIX nuotr.

Evelina Povilaitytė / Savaitraštis „Ekonomika.lt“

2012-03-28 18:00

Informacinė visuomenė jau plėtoja ir skaitmeninę ekonomiką. Specialistai teigia, kad sunku prognozuoti, kada visos piniginės operacijos bus perkeltos į elektroninę erdvę, tačiau jie siūlo šio proceso nesibaiminti ir jaustis saugiai.

Vienas iš pažangiausių pavyzdžių atsisakant grynųjų pinigų ir visas operacijas perkeliant į elektroninę erdvę yra Švedija. Šiuo metu daugelyje šios šalies miestų viešojo transporto nebegalima atsiskaityti grynaisiais: bilietai perkami iš anksto arba kelionė apmokama trumpąja žinute. Kol kas nedidelė dalis įmonių priima mokėjimus tik kortelėmis, tačiau tokių nuolat daugėja. O kai kurie bankų skyriai, kurie per dieną atlieka daugybę finansinių operacijų, apskritai nebenaudoja grynųjų pinigų.

Naudos daug

Kupiūros ir monetos atspindi vos 3 proc. Švedijos ekonomikos. Šis skaičius euro zonoje sudaro 9 proc., JAV – 7 proc., rodo Tarptautinio atsiskaitymų banko duomenys. Sumažėjęs grynųjų srautas turėjo akivaizdų poveikį šalies kriminalinei statistikai: bankų apiplėšimų skaičius sumažėjo nuo 110 2008-aisiais iki vos 16 praėjusiais metais. Dėl elektroninių atsiskaitymo operacijų plėtros Švedijoje maži ir kyšininkavimo rodikliai. Tai didelė problema, su kuria susiduria dažniau grynuosius pinigus naudojančios šalys, tokios kaip Italija ar Graikija.

Ekspertai teigia, kad naudodamiesi kortelėmis žmonės rečiau įtraukiami į šešėlinę ekonomiką. Vis dėlto perkeliant visas finansines operacijas į elektroninę erdvę išlieka kibernetinių nusikaltimų grėsmė.

Vieno Švedijos interneto tiekėjų „Banhof“ įkūrėjas Oscaras Swartzas pripažįsta, kad skaitmeninė ekonomika kelia privatumo klausimų dėl elektroninių transakcijų paliekamų pėdsakų. Jis palaiko grynųjų pinigų atsisakymo idėją, tačiau siūlo, kad kartu būtų prieinami ir anonimiški atsiskaitymo būdai.

Dauguma ekspertų nesitiki, kad skaitmeninė ekonomika taps visuotinė jau netrukus, tačiau jos mastai bendroje ekonomikos dalyje augs kartu su atsiskaitymo grynaisiais alternatyvų plėtra. Tačiau net patys švedai yra gana skeptiški skaitmeninės ekonomikos atžvilgiu: pavyzdžiui, spaudos kioską Stokholme turintis Hanna Celikas teigia, kad visa tai vyksta tik dėl kuo didesnio pelno siekiančių bankų veiklos: „Moku apie 5 Švedijos kronas (1,94 lito) už kiekvieną atsiskaitymą kortele, o Švedijos parlamento patvirtintas įstatymas draudžia man šį mokestį perkelti pirkėjams. Bankams tai gera galimybė užsidirbti pinigų. Tad visa tai tik dėl didelių pelnų.“

Lietuva atsilieka

Savaitraščio „Ekonomika.lt“ kalbinama „Swedbank“ valdybos pirmininko pavaduotoja Orinta Bertašienė teigia, kad kol kas Lietuva skaitmeninės ekonomikos klausimu atsilieka ir nuo artimiausių kaimynių – Latvijos ir Estijos. Pavyzdžiui, atsiskaitymų mokėjimo kortele lygis Lietuvoje yra 23 proc., visos kitos piniginės operacijos vyksta grynaisiais pinigais. Latvijoje šis rodiklis sudaro 30 proc., Estijoje – 47 proc., o Norvegijoje ar Prancūzijoje siekia net 70–75 proc. „Atotrūkis labai didelis, – teigia O. Bertašienė. – Mes, lietuviai, esame konservatyvesni, kai kalbama apie pinigines operacijas. Tačiau šioje srityje turime daug potencialo. Be to, Lietuvai daug kainuoja grynuosius pinigus administruoti: utilizuoti, palaikyti ir spausdinti. Jei pereitume į elektroninę erdvę, sutaupytume daug pinigų.“

Straipsnio puslapiai:

- Evelina Povilaitytė

Close

Sunerimę emigrantai susidomėjo Lietuvoje likusiu savo turtu

Beveik trečdalis milijono Lietuvos emigrantų tikisi, kad prie pensijos prisidurs lėšas, sukauptas iš mūsų šalyje turėtų darbo santykių. Lietuvoje veikiančiuose II pakopos pensijų fonduose pasyviai dalyvauja apie 300 tūkst. ...

VMI paskelbė, kiek pinigų nesusigrąžino pajamų nedeklaravę lietuviai

Virš 200 tūkst. gyventojų, jeigu būtų deklaravę 2015 m. pajamas, t. y. pateikę deklaracijas, galėjo susigrąžinti apie 16 mln. eurų GPM permokos. 2017 m. balandžio 12 d., Šiauliai. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos ...

Mokesčių mokėjimas Lietuvoje: kaip išvengti eilių ir klaidų?

Lietuva yra kontrastų šalis. Pagal interneto skvarbą ir spartą mūsų valstybė pirmauja Europoje, tačiau kas mėnesį pašto skyriuose, kaip ir prieš dvidešimt metų, nusidriekia eilės norinčiųjų rankiniu būdu atsiskaityti už ...

Sukčių įžūlumui nėra ribų – kartą nepavykus bandė laimę vėl

Per porą savaičių Klaipėdoje užfiksuoti pakartotinio sukčiavimo atvejai, kuomet vienišos senolės artimaisiais apsimetę sukčiai siekė iš jos išvilioti 20 tūkst. eurų. Kelią apgaulei užkirto kritiškai situaciją įvertinę ir ...

Svarbus priminimas: šventiniu laikotarpiu veiks ne visos bankinės paslaugos

Artėjant Velykų dienai yra primenama, kad reikia pasirūpinti ir planuotomis piniginėmis perlaidomis į kitus bankus. Mat net 4 paras šia paslauga pasinaudoti nebus galima. Lietuvos bankų asociacija primena, kad nuo 2016-ųjų, kai Lietuva ...

Populiariausias 50 eurų banknotas keičia išvaizdą

Rytoj, balandžio 4 d., Lietuvoje ir dar aštuoniolikoje euro zonos šalių apyvartoje pasirodys naujosios serijos „Europa“ 50 eurų banknotas. Jis turi inovatyvias apsaugos priemones, todėl jį bus sunkiau padirbti. Gyventojams ...

Keičiasi internetu mokamų įmokų paslauga Ką turi žinoti jas mokantys gyventojai ir jas gaunančios įmonės?

Nuo balandžio 1 d. daliai gyventojų keičiasi internetu mokamų įmokų paslauga – vietoj Vilniaus regiono atsiskaitymo knygelės įmokos bus mokamos naudojant kitas, gyventojams jau pažįstamas mokėjimo paslaugas, – specializuotas įmokų ...

Siunčia žinią pasikliaujantiems vien „Sodros“ pensija: jums gresia skurdas

83 proc. Lietuvos gyventojų nori savarankiškai rūpintis savo finansine gerove ir tikisi, kad valstybė per mažesnius mokesčius ir kitas priemones skatins juos taupyti. Tai šiandien Vilniuje vykstančiame Finansų rinkų forume pabrėžė ...

Ką slepia siekiai didinti gyventojų pajamų mokesčio tarifą? Pasisakė ir dėl pensijų

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto Stasio Jakeliūno bei Socialinės apsaugos ir darbo ministro patarėjo Romo Lazutkos siūlymai pasitinkami abejonėmis – kolegos atsiriboja, o ekonomistai tikina, kad pakeitimus galima daryti ir be didesnių ...

Startuoja nauja bendra SEB ir „Swedbank” paslauga

SEB ir „Swedbank“ klientai prie bankų el. bankininkystės sistemų jau gali jungtis su nauja elektronine identifikavimo priemone „Smart-ID“. Parsisiuntę šią programėlę į savo išmaniuosius telefonus ar ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas