Skaitmeninė ekonomika: pavojus asmeninėms paslaptims? (1)

(Puslapis 1 iš 3)


AFP/SCANPIX nuotr.

Evelina Povilaitytė / Savaitraštis „Ekonomika.lt“

2012-03-28 18:00

Informacinė visuomenė jau plėtoja ir skaitmeninę ekonomiką. Specialistai teigia, kad sunku prognozuoti, kada visos piniginės operacijos bus perkeltos į elektroninę erdvę, tačiau jie siūlo šio proceso nesibaiminti ir jaustis saugiai.

Vienas iš pažangiausių pavyzdžių atsisakant grynųjų pinigų ir visas operacijas perkeliant į elektroninę erdvę yra Švedija. Šiuo metu daugelyje šios šalies miestų viešojo transporto nebegalima atsiskaityti grynaisiais: bilietai perkami iš anksto arba kelionė apmokama trumpąja žinute. Kol kas nedidelė dalis įmonių priima mokėjimus tik kortelėmis, tačiau tokių nuolat daugėja. O kai kurie bankų skyriai, kurie per dieną atlieka daugybę finansinių operacijų, apskritai nebenaudoja grynųjų pinigų.

Naudos daug

Kupiūros ir monetos atspindi vos 3 proc. Švedijos ekonomikos. Šis skaičius euro zonoje sudaro 9 proc., JAV – 7 proc., rodo Tarptautinio atsiskaitymų banko duomenys. Sumažėjęs grynųjų srautas turėjo akivaizdų poveikį šalies kriminalinei statistikai: bankų apiplėšimų skaičius sumažėjo nuo 110 2008-aisiais iki vos 16 praėjusiais metais. Dėl elektroninių atsiskaitymo operacijų plėtros Švedijoje maži ir kyšininkavimo rodikliai. Tai didelė problema, su kuria susiduria dažniau grynuosius pinigus naudojančios šalys, tokios kaip Italija ar Graikija.

Ekspertai teigia, kad naudodamiesi kortelėmis žmonės rečiau įtraukiami į šešėlinę ekonomiką. Vis dėlto perkeliant visas finansines operacijas į elektroninę erdvę išlieka kibernetinių nusikaltimų grėsmė.

Vieno Švedijos interneto tiekėjų „Banhof“ įkūrėjas Oscaras Swartzas pripažįsta, kad skaitmeninė ekonomika kelia privatumo klausimų dėl elektroninių transakcijų paliekamų pėdsakų. Jis palaiko grynųjų pinigų atsisakymo idėją, tačiau siūlo, kad kartu būtų prieinami ir anonimiški atsiskaitymo būdai.

Dauguma ekspertų nesitiki, kad skaitmeninė ekonomika taps visuotinė jau netrukus, tačiau jos mastai bendroje ekonomikos dalyje augs kartu su atsiskaitymo grynaisiais alternatyvų plėtra. Tačiau net patys švedai yra gana skeptiški skaitmeninės ekonomikos atžvilgiu: pavyzdžiui, spaudos kioską Stokholme turintis Hanna Celikas teigia, kad visa tai vyksta tik dėl kuo didesnio pelno siekiančių bankų veiklos: „Moku apie 5 Švedijos kronas (1,94 lito) už kiekvieną atsiskaitymą kortele, o Švedijos parlamento patvirtintas įstatymas draudžia man šį mokestį perkelti pirkėjams. Bankams tai gera galimybė užsidirbti pinigų. Tad visa tai tik dėl didelių pelnų.“

Lietuva atsilieka

Savaitraščio „Ekonomika.lt“ kalbinama „Swedbank“ valdybos pirmininko pavaduotoja Orinta Bertašienė teigia, kad kol kas Lietuva skaitmeninės ekonomikos klausimu atsilieka ir nuo artimiausių kaimynių – Latvijos ir Estijos. Pavyzdžiui, atsiskaitymų mokėjimo kortele lygis Lietuvoje yra 23 proc., visos kitos piniginės operacijos vyksta grynaisiais pinigais. Latvijoje šis rodiklis sudaro 30 proc., Estijoje – 47 proc., o Norvegijoje ar Prancūzijoje siekia net 70–75 proc. „Atotrūkis labai didelis, – teigia O. Bertašienė. – Mes, lietuviai, esame konservatyvesni, kai kalbama apie pinigines operacijas. Tačiau šioje srityje turime daug potencialo. Be to, Lietuvai daug kainuoja grynuosius pinigus administruoti: utilizuoti, palaikyti ir spausdinti. Jei pereitume į elektroninę erdvę, sutaupytume daug pinigų.“

Straipsnio puslapiai:

- Evelina Povilaitytė

Close
Naujausi komentarai
..patirtis įrodė..., 2012-03-28 21:41

- stulbinamai efektyvus viso šio MĖŠLO priešnuodis: Šios dvokiančios sistemos BOIKOTAS, mažinant savo poreikius(per besąlygišką ryšį su gamta)... + Mainų Bei Resursais Paremta Ekonimika (Jacque Fresco-„Venus Project“). Gal kas turite savų variantų?...

Jūsų komentaras

Vardas*

El. paštas (nerodomas)

Komentaras*


Mažųjų kreditų teikėjai pritaria griežtesniam reguliavimui

Smulkiųjų kreditų teikėjai pritaria siūlymams griežčiau reguliuoti vartojimo kreditų sritį ir ragina labiau skatinti ne tik atsakingą mokumo vertinimą bei skolinimą, bet ir atsakingą skolinimąsi bei atsižvelgti į rinkos tendencijas. Lietuvos bankas konstatuoja, kad smulkiųjų vartojimo kreditų (iki 290 eurų (1000 Lt)) rinka pernai susitraukė maždaug dešimtadaliu, tačiau išaugo didesnių kreditų ...

Griežtės reikalavimai greitųjų kreditų išdavimui

 Lietuvos banko tyrimas parodė, kad greitųjų paskolų rinka per metus išauga 2-3 kartus, prieš pusmetį šioje rinkoje sukosi apie 80 mln. litų, apie 100 tūkst. žmonių buvo greitųjų paskolų vartotojai. Šiuo metu ...

„Bigbank“ pelnas pernai augo

 Remiantis neaudituotais duomenimis, specializuoto paskolų banko „Bigbank AS“ Lietuvos filialo paskolų portfelis 2014 m. pasiekė daugiau nei 38 mln. EUR ir, lyginant su 2013 metais, augo 11,5 proc. Grynasis banko pelnas pernai augo ...

Vartojimo kreditai: įsiskolinimo lygis vis dar aukštas

 Lietuvos bankui pateiktų vartojimo kreditų davėjų (ne kredito įstaigų) ataskaitų duomenimis, 2014 m. palyginti su 2013 m., vartojimo kreditų, kai mokėjimas buvo pradelstas ilgiau kaip 60 dienų iš eilės, skaičius išaugo 8 % ir ...

Lietuvos bankas kartu su visa Eurosistema pradeda kiekybiškai skatinti ekonomiką (2)

Lietuvos bankas kartu su Europos Centriniu Banku (ECB) ir kitais Eurosistemos šalių centriniais bankais nuo kovo 9 d. pradeda vykdyti išplėstinę turto pirkimo programą. Pagal ją Eurosistemos centriniai bankai antrinėje rinkoje pirks euro zonos šalių vyriausybių, agentūrų ir Europos institucijų išleistas obligacijas.

„Finastos“ bankinį verslą planuojama integruoti į Šiaulių banką

Didžiausias lietuviško kapitalo bankas – Šiaulių bankas – ir „Invalda LT“ 2015 m. kovo 7 d. pasirašė ketinimų protokolą dėl galimo „Finastos“ bankinės veiklos integravimo į Šiaulių banką. Užbaigus sandorį, Šiaulių bankas perimtų „Finastos“ bankinį verslą, o dabartinė banko „Finasta“ savininkė – viena didžiausių investuojančių ir turtą valdančių bendrovių Lietuvoje „Invalda LT“ – įsigytų naują ...

„Orion Asset Management“ valdomas fondas investuotojams išmokėjo 340 tūkst. eurų

 „Orion Asset Management“ valdomas investicinis fondas „Orion Agroland Value Fund I“ investuotojams išmokėjo 340 tūkst. eurų. Išmokėta suma sudaro 5,69 proc. viso Fondo dydžio. „Orion Agroland Value ...

Tyrimas: kaip mobilioji bankininkystė keičia mūsų elgesį su pinigais

 Pradėję naudotis bankų programėlėmis išmaniajame telefone, Lietuvos gyventojai rečiau tikrina sąskaitų likučius bankomate, mažiau naudojasi internetine bankininkyste kompiuteryje. Išmanusis telefonas tampa paprastu įrankiu ne ...

Pensijų fonduose – daugiau kaupiančiųjų

 II ir III pakopos pensijų fondų (PF) dalyvių skaičius praėjusiais metais augo, ir 2014 m. pabaigoje pensijas juose kaupė rekordiškai daug dalyvių. Sėkmingi metai buvo ir Lietuvoje viešai platinamiems kolektyvinio investavimo ...

„Bigbank“ verslo paskolų portfelis pernai augo

 Specializuoto paskolų banko „Bigbank“ verslo paskolų portfelis pernai, lyginant su 2013 metais, išaugo 83 proc. Vidutinė išduodamų verslo paskolų suma pernai ūgtelėjo tris kartus – nuo 100 tūkst. iki 300 tūkst. ...



 

 


Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas