Skaitmeninė ekonomika: pavojus asmeninėms paslaptims? (1)

(Puslapis 1 iš 3)


AFP/SCANPIX nuotr.

Evelina Povilaitytė / Savaitraštis „Ekonomika.lt“

2012-03-28 18:00

Informacinė visuomenė jau plėtoja ir skaitmeninę ekonomiką. Specialistai teigia, kad sunku prognozuoti, kada visos piniginės operacijos bus perkeltos į elektroninę erdvę, tačiau jie siūlo šio proceso nesibaiminti ir jaustis saugiai.

Vienas iš pažangiausių pavyzdžių atsisakant grynųjų pinigų ir visas operacijas perkeliant į elektroninę erdvę yra Švedija. Šiuo metu daugelyje šios šalies miestų viešojo transporto nebegalima atsiskaityti grynaisiais: bilietai perkami iš anksto arba kelionė apmokama trumpąja žinute. Kol kas nedidelė dalis įmonių priima mokėjimus tik kortelėmis, tačiau tokių nuolat daugėja. O kai kurie bankų skyriai, kurie per dieną atlieka daugybę finansinių operacijų, apskritai nebenaudoja grynųjų pinigų.

Naudos daug

Kupiūros ir monetos atspindi vos 3 proc. Švedijos ekonomikos. Šis skaičius euro zonoje sudaro 9 proc., JAV – 7 proc., rodo Tarptautinio atsiskaitymų banko duomenys. Sumažėjęs grynųjų srautas turėjo akivaizdų poveikį šalies kriminalinei statistikai: bankų apiplėšimų skaičius sumažėjo nuo 110 2008-aisiais iki vos 16 praėjusiais metais. Dėl elektroninių atsiskaitymo operacijų plėtros Švedijoje maži ir kyšininkavimo rodikliai. Tai didelė problema, su kuria susiduria dažniau grynuosius pinigus naudojančios šalys, tokios kaip Italija ar Graikija.

Ekspertai teigia, kad naudodamiesi kortelėmis žmonės rečiau įtraukiami į šešėlinę ekonomiką. Vis dėlto perkeliant visas finansines operacijas į elektroninę erdvę išlieka kibernetinių nusikaltimų grėsmė.

Vieno Švedijos interneto tiekėjų „Banhof“ įkūrėjas Oscaras Swartzas pripažįsta, kad skaitmeninė ekonomika kelia privatumo klausimų dėl elektroninių transakcijų paliekamų pėdsakų. Jis palaiko grynųjų pinigų atsisakymo idėją, tačiau siūlo, kad kartu būtų prieinami ir anonimiški atsiskaitymo būdai.

Dauguma ekspertų nesitiki, kad skaitmeninė ekonomika taps visuotinė jau netrukus, tačiau jos mastai bendroje ekonomikos dalyje augs kartu su atsiskaitymo grynaisiais alternatyvų plėtra. Tačiau net patys švedai yra gana skeptiški skaitmeninės ekonomikos atžvilgiu: pavyzdžiui, spaudos kioską Stokholme turintis Hanna Celikas teigia, kad visa tai vyksta tik dėl kuo didesnio pelno siekiančių bankų veiklos: „Moku apie 5 Švedijos kronas (1,94 lito) už kiekvieną atsiskaitymą kortele, o Švedijos parlamento patvirtintas įstatymas draudžia man šį mokestį perkelti pirkėjams. Bankams tai gera galimybė užsidirbti pinigų. Tad visa tai tik dėl didelių pelnų.“

Lietuva atsilieka

Savaitraščio „Ekonomika.lt“ kalbinama „Swedbank“ valdybos pirmininko pavaduotoja Orinta Bertašienė teigia, kad kol kas Lietuva skaitmeninės ekonomikos klausimu atsilieka ir nuo artimiausių kaimynių – Latvijos ir Estijos. Pavyzdžiui, atsiskaitymų mokėjimo kortele lygis Lietuvoje yra 23 proc., visos kitos piniginės operacijos vyksta grynaisiais pinigais. Latvijoje šis rodiklis sudaro 30 proc., Estijoje – 47 proc., o Norvegijoje ar Prancūzijoje siekia net 70–75 proc. „Atotrūkis labai didelis, – teigia O. Bertašienė. – Mes, lietuviai, esame konservatyvesni, kai kalbama apie pinigines operacijas. Tačiau šioje srityje turime daug potencialo. Be to, Lietuvai daug kainuoja grynuosius pinigus administruoti: utilizuoti, palaikyti ir spausdinti. Jei pereitume į elektroninę erdvę, sutaupytume daug pinigų.“

Straipsnio puslapiai:

- Evelina Povilaitytė

Close

Lietuviai – tarp 3 daugiausiai atostogoms išleidžiančių šalių Europoje

Vasaros išlaidoms Lietuvos gyventojai skiria daugiau nei 70 procentų savo mėnesinių namų ūkio pajamų. Tokiomis atostogų išlaidomis jie lenkia ne tik kaimynus latvius (65 proc.), bet ir didžiąją dalį kitų Europos šalių ...

Įmonių bankrotai Europoje: Lietuva ir vėl tarp rekordininkių

Bankrutuojančių įmonių Lietuvoje pernai gausėjo taip veržliai, kad nušluostėme nosį beveik visai Europai ir užėmėme čia trečią vietą, teigia įmonių rizikingumą vertinančios bendrovės Creditreform Lietuva specialistai. „Pasak ...

Nuo liepos didėja „Sodros“ įmokų tarifai

Nuo 2017 m. liepos 1 dienos įsigaliosiantis naujasis Darbo kodeksas iš esmės keičia nedarbo socialinio draudimo sąlygas. Darbo netekusiems žmonėms išmokos bus mokamos ilgiau, keisis jų apskaičiavimas. Dar viena naujovė – ...

VMI įspėja: gresia išieškojimai

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) primena, kad gyventojai, kurie deklaravo pajamas už 2016 metus, tačiau iki šiandien dar nesumokėjo gyventojų pajamų mokesčio (GPM) įmokos, turėtų tai padaryti kuo skubiau, nes VMI bus priversta taikyti ...

Vilniaus valdžia: po Seimo sprendimo padvigubės pašalpų prašytojų Suskaičiavo, kiek jie kainuos

Vilniaus meras Remigijus Šimašius ir vicemeras Gintautas Paluckas trečiadienį apsilankė Vilniaus miesto savivaldybės Socialinių išmokų skyriuje Kauno gatvėje – įstaigoje, kurioje pateikiami visi vilniečių prašymai ...

VMI vengiančius mokėti mokesčius gaudys per skelbimų portalus

Jei nuomojate savo būstą naudodamiesi skelbimo portalu, tačiau nedeklaruodami jokių pajamų ir nemokėdami mokesčių, į jūsų duris gali pasibelsti Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI). Dalis tokių žmonių jau identifikuota. VMI kartu su Kauno ...

Mokesčių našta auga: sau pradėsime dirbti vėliau

Skaičiuojama, kad simbolinė laisvės nuo mokesčių diena, kuomet pagaliau gyventojai dirba sau, o ne mokesčiams, šiemet atėjo penkiomis dienomis vėliau nei pernai – gegužės 23 dieną. Lietuvos laisvosios rinkos instituto ...

Pensininkų daugės, dirbančiųjų mažės: ką daryti? Lietuvos bankas pateikė siūlymus

Demografinės tendencijos siunčia liūdną žinią: dirbančiųjų skaičius mažėja, pensinio amžiaus – auga. Nieko nedarant pensijos tik mažės, prognozuoja Lietuvos bankas. Situacijai pakeisti pateikti siūlymai. Lietuvos banko vadovas Vitas ...

VMI primena sumokėti mokesčius: keli tūkstančiai skolininkų nesumokėjo beveik 2 mln. eurų

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (VMI) primena, kad auga skolininkų gretos, kurie vis dar nedeklaravo ir nesumokėjo prabangos nekilnojamojo turto mokesčio. VMI informuoja, kad gyventojams, ...

Neskubėkite džiaugtis mokesčių mažinimu – ekspertai nieko gero nežada

Finansų ministerija žada, kad gaunantiems menkesnes algas mažės socialinio draudimo įmokos ir pajamų mokestis, o neapmokestinamasis pajamų dydis bus didinamas. Tikimasi, kad kišenės papilnėjimą pajus ne tik skurdžiausiai gyvenantys, bet ir ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas