Skaitmeninė ekonomika: pavojus asmeninėms paslaptims? (1)

(Puslapis 1 iš 3)


AFP/SCANPIX nuotr.

Evelina Povilaitytė / Savaitraštis „Ekonomika.lt“

2012-03-28 18:00

Informacinė visuomenė jau plėtoja ir skaitmeninę ekonomiką. Specialistai teigia, kad sunku prognozuoti, kada visos piniginės operacijos bus perkeltos į elektroninę erdvę, tačiau jie siūlo šio proceso nesibaiminti ir jaustis saugiai.

Vienas iš pažangiausių pavyzdžių atsisakant grynųjų pinigų ir visas operacijas perkeliant į elektroninę erdvę yra Švedija. Šiuo metu daugelyje šios šalies miestų viešojo transporto nebegalima atsiskaityti grynaisiais: bilietai perkami iš anksto arba kelionė apmokama trumpąja žinute. Kol kas nedidelė dalis įmonių priima mokėjimus tik kortelėmis, tačiau tokių nuolat daugėja. O kai kurie bankų skyriai, kurie per dieną atlieka daugybę finansinių operacijų, apskritai nebenaudoja grynųjų pinigų.

Naudos daug

Kupiūros ir monetos atspindi vos 3 proc. Švedijos ekonomikos. Šis skaičius euro zonoje sudaro 9 proc., JAV – 7 proc., rodo Tarptautinio atsiskaitymų banko duomenys. Sumažėjęs grynųjų srautas turėjo akivaizdų poveikį šalies kriminalinei statistikai: bankų apiplėšimų skaičius sumažėjo nuo 110 2008-aisiais iki vos 16 praėjusiais metais. Dėl elektroninių atsiskaitymo operacijų plėtros Švedijoje maži ir kyšininkavimo rodikliai. Tai didelė problema, su kuria susiduria dažniau grynuosius pinigus naudojančios šalys, tokios kaip Italija ar Graikija.

Ekspertai teigia, kad naudodamiesi kortelėmis žmonės rečiau įtraukiami į šešėlinę ekonomiką. Vis dėlto perkeliant visas finansines operacijas į elektroninę erdvę išlieka kibernetinių nusikaltimų grėsmė.

Vieno Švedijos interneto tiekėjų „Banhof“ įkūrėjas Oscaras Swartzas pripažįsta, kad skaitmeninė ekonomika kelia privatumo klausimų dėl elektroninių transakcijų paliekamų pėdsakų. Jis palaiko grynųjų pinigų atsisakymo idėją, tačiau siūlo, kad kartu būtų prieinami ir anonimiški atsiskaitymo būdai.

Dauguma ekspertų nesitiki, kad skaitmeninė ekonomika taps visuotinė jau netrukus, tačiau jos mastai bendroje ekonomikos dalyje augs kartu su atsiskaitymo grynaisiais alternatyvų plėtra. Tačiau net patys švedai yra gana skeptiški skaitmeninės ekonomikos atžvilgiu: pavyzdžiui, spaudos kioską Stokholme turintis Hanna Celikas teigia, kad visa tai vyksta tik dėl kuo didesnio pelno siekiančių bankų veiklos: „Moku apie 5 Švedijos kronas (1,94 lito) už kiekvieną atsiskaitymą kortele, o Švedijos parlamento patvirtintas įstatymas draudžia man šį mokestį perkelti pirkėjams. Bankams tai gera galimybė užsidirbti pinigų. Tad visa tai tik dėl didelių pelnų.“

Lietuva atsilieka

Savaitraščio „Ekonomika.lt“ kalbinama „Swedbank“ valdybos pirmininko pavaduotoja Orinta Bertašienė teigia, kad kol kas Lietuva skaitmeninės ekonomikos klausimu atsilieka ir nuo artimiausių kaimynių – Latvijos ir Estijos. Pavyzdžiui, atsiskaitymų mokėjimo kortele lygis Lietuvoje yra 23 proc., visos kitos piniginės operacijos vyksta grynaisiais pinigais. Latvijoje šis rodiklis sudaro 30 proc., Estijoje – 47 proc., o Norvegijoje ar Prancūzijoje siekia net 70–75 proc. „Atotrūkis labai didelis, – teigia O. Bertašienė. – Mes, lietuviai, esame konservatyvesni, kai kalbama apie pinigines operacijas. Tačiau šioje srityje turime daug potencialo. Be to, Lietuvai daug kainuoja grynuosius pinigus administruoti: utilizuoti, palaikyti ir spausdinti. Jei pereitume į elektroninę erdvę, sutaupytume daug pinigų.“

Straipsnio puslapiai:

- Evelina Povilaitytė

Close

Alkoholio pabrangimas taps rykšte? Darbuotojų atleidimai ir pigesnių svaigalų paieškos – neišvengiami

Nuo kovo 1-osios brangs svaigieji gėrimai. Valdantieji nusprendė kone dvigubai padidinti alkoholio akcizą. Nė nesulaukę termino gamintojai jau atleido dešimtis darbuotojų, prekybininkai baiminasi netekti pelno, nesijaudina tik gatvėje mūsų ...

Lietuvoje plinta žinia apie atvirkščiai suvedamą PIN kodą bankomatuose

Siekiančių apgauti ir išvilioti pinigus – vis dar netrūksta. Kartais galima manyti, kad veikiama sistemiškai – sumažėjus telefoninių sukčių, padaugėja melagingų pranešimų apie į sąskaitas sugrįžusius pinigus, ...

Delsiančius laiku sumokėti drausmins griežčiau

Piktybiškai ar laiku vietinių rinkliavų nemokantiems gyventojams savivaldybės galės skaičiuoti delspinigius – tai įteisinsiantį Rinkliavų įstatymo pakeitimo projektą parengė ir Vyriausybei pateikė Finansų ministerija. Pasak finansų ...

Septynios FinTech tendencijos šiais metais – ko tikėtis?

Turbūt dar niekada FinTech paslaugų rinka nebuvo tokiame pakilime kaip dabar. Lietuva su Lietuvos banku priešakyje, suprasdami FinTech įmonių potencialą, jau kurį laiką deda pastangas, siekdama sudaryti kuo palankesnes sąlygas šioms ...

Kuriozas: paskolą ėmė buto įsirengimui, tačiau pinigus gaus tik tada, kai įsirengs

Atrodo savaime suprantama, kad žmonės skolinasi tada, kai jiems pinigų trūksta. Tačiau yra ir tokių situacijų, kuomet paskolą patvirtina, bet pinigus gauni tik tada, kai jau viską susitvarkai savomis lėšomis. Būtent tokią situaciją tv3.lt ...

Privalomasis sveikatos draudimas: ekonomistai sako, kad įmoka dar augs

Ar kada pagalvojote, kiek per metus sumokate privalomojo sveikatos draudimo? O kiek jūsų sveikatos priežiūra kainuoja valstybei? Jei esate dirbantis, sveikas žmogus, greičiausiai lankydamasis pas daktarus išnaudojete vos kelis procentus savo ...

Gyventojai mažiau tiki pensijų sistema

Lietuvos gyventojų pasirengimo pensijai rodiklis per pastaruosius trejus metus nepakito. Nors per metus pagerėjo gyventojų elgsena ruošiantis senatvei, daugiau žmonių ėmė taupyti, tačiau sumenko jų žinios apie pensijų sistemą, krito ir ...

Paysera pristatė naujovę išsigryninant pinigus

Mokėjimų sistema Paysera nusprendė išplėsti pinigų išgryninimo tinklą. Pasak įmonės, tai padaryta matant vis dar didelį Lietuvos gyventojų poreikį gryniesiems pinigams. Nuo šiol atlikti grynųjų pinigų operacijas su Paysera ...

Emigrantų skolos „Sodrai“: jau sumokėtos milijoninės sumos

Prieš savaitę „Sodrai“ paskelbus, kad laiku nesusimokėjusių privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokų laukia priverstinis išieškojimas, kilo didžiulis emigrantų pasipiktinimas. „Sodra“ vos atlaiko ...

Keičiasi būsto paskolų tvarka

Atnaujinęs Atsakingojo skolinimo nuostatus, Lietuvos bankas pranešė, kad priimtos naujos nuostatos susijusios su būsto paskolomis. Nauji reikalavimai įsigalios nuo 2017 m. liepos 1 d. Be to, iki šiol centrinis bankas neprižiūrėjo ne ...


 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas