Skaitmeninė ekonomika: pavojus asmeninėms paslaptims? (1)

(Puslapis 1 iš 3)


AFP/SCANPIX nuotr.

Evelina Povilaitytė / Savaitraštis „Ekonomika.lt“

2012-03-28 18:00

Informacinė visuomenė jau plėtoja ir skaitmeninę ekonomiką. Specialistai teigia, kad sunku prognozuoti, kada visos piniginės operacijos bus perkeltos į elektroninę erdvę, tačiau jie siūlo šio proceso nesibaiminti ir jaustis saugiai.

Vienas iš pažangiausių pavyzdžių atsisakant grynųjų pinigų ir visas operacijas perkeliant į elektroninę erdvę yra Švedija. Šiuo metu daugelyje šios šalies miestų viešojo transporto nebegalima atsiskaityti grynaisiais: bilietai perkami iš anksto arba kelionė apmokama trumpąja žinute. Kol kas nedidelė dalis įmonių priima mokėjimus tik kortelėmis, tačiau tokių nuolat daugėja. O kai kurie bankų skyriai, kurie per dieną atlieka daugybę finansinių operacijų, apskritai nebenaudoja grynųjų pinigų.

Naudos daug

Kupiūros ir monetos atspindi vos 3 proc. Švedijos ekonomikos. Šis skaičius euro zonoje sudaro 9 proc., JAV – 7 proc., rodo Tarptautinio atsiskaitymų banko duomenys. Sumažėjęs grynųjų srautas turėjo akivaizdų poveikį šalies kriminalinei statistikai: bankų apiplėšimų skaičius sumažėjo nuo 110 2008-aisiais iki vos 16 praėjusiais metais. Dėl elektroninių atsiskaitymo operacijų plėtros Švedijoje maži ir kyšininkavimo rodikliai. Tai didelė problema, su kuria susiduria dažniau grynuosius pinigus naudojančios šalys, tokios kaip Italija ar Graikija.

Ekspertai teigia, kad naudodamiesi kortelėmis žmonės rečiau įtraukiami į šešėlinę ekonomiką. Vis dėlto perkeliant visas finansines operacijas į elektroninę erdvę išlieka kibernetinių nusikaltimų grėsmė.

Vieno Švedijos interneto tiekėjų „Banhof“ įkūrėjas Oscaras Swartzas pripažįsta, kad skaitmeninė ekonomika kelia privatumo klausimų dėl elektroninių transakcijų paliekamų pėdsakų. Jis palaiko grynųjų pinigų atsisakymo idėją, tačiau siūlo, kad kartu būtų prieinami ir anonimiški atsiskaitymo būdai.

Dauguma ekspertų nesitiki, kad skaitmeninė ekonomika taps visuotinė jau netrukus, tačiau jos mastai bendroje ekonomikos dalyje augs kartu su atsiskaitymo grynaisiais alternatyvų plėtra. Tačiau net patys švedai yra gana skeptiški skaitmeninės ekonomikos atžvilgiu: pavyzdžiui, spaudos kioską Stokholme turintis Hanna Celikas teigia, kad visa tai vyksta tik dėl kuo didesnio pelno siekiančių bankų veiklos: „Moku apie 5 Švedijos kronas (1,94 lito) už kiekvieną atsiskaitymą kortele, o Švedijos parlamento patvirtintas įstatymas draudžia man šį mokestį perkelti pirkėjams. Bankams tai gera galimybė užsidirbti pinigų. Tad visa tai tik dėl didelių pelnų.“

Lietuva atsilieka

Savaitraščio „Ekonomika.lt“ kalbinama „Swedbank“ valdybos pirmininko pavaduotoja Orinta Bertašienė teigia, kad kol kas Lietuva skaitmeninės ekonomikos klausimu atsilieka ir nuo artimiausių kaimynių – Latvijos ir Estijos. Pavyzdžiui, atsiskaitymų mokėjimo kortele lygis Lietuvoje yra 23 proc., visos kitos piniginės operacijos vyksta grynaisiais pinigais. Latvijoje šis rodiklis sudaro 30 proc., Estijoje – 47 proc., o Norvegijoje ar Prancūzijoje siekia net 70–75 proc. „Atotrūkis labai didelis, – teigia O. Bertašienė. – Mes, lietuviai, esame konservatyvesni, kai kalbama apie pinigines operacijas. Tačiau šioje srityje turime daug potencialo. Be to, Lietuvai daug kainuoja grynuosius pinigus administruoti: utilizuoti, palaikyti ir spausdinti. Jei pereitume į elektroninę erdvę, sutaupytume daug pinigų.“

Straipsnio puslapiai:

- Evelina Povilaitytė

Close
Naujausi komentarai
..patirtis įrodė..., 2012-03-28 21:41

- stulbinamai efektyvus viso šio MĖŠLO priešnuodis: Šios dvokiančios sistemos BOIKOTAS, mažinant savo poreikius(per besąlygišką ryšį su gamta)... + Mainų Bei Resursais Paremta Ekonimika (Jacque Fresco-„Venus Project“). Gal kas turite savų variantų?...

Jūsų komentaras

Vardas*

El. paštas (nerodomas)

Komentaras*


EFSI fondo siūlomas galimybes verslas vertina atsargiai

Jau daugiau nei pusę metų veikiantis Europos strateginių investicijų fondas (EFSI) įvairiems projektams išdalijo 26 proc. numatytų lėšų. Lietuvos įmonės kol kas neskuba teikti paraiškų finansavimui iš EFSI. Lietuvos ...

Bankomatų vagišiai „pažaliuos“ – nauja apsaugos saistema pažymės nusikaltėlį

Bankomatų vagišiai įvairiais būdais bando pavogti pinigus ne tik iš žmonių bandančių juos išsigryninti, bet ir bandydami apiplėšti pačius bankomatus. SEB bankas pristatė naują bankomatų sistemą, kuri turėtų apsaugoti ...

Žinia „Swedbank“ naudotojams: savaitgalį gali kilti nepatogumų

Šį savaitgalį „Swedbank“ ketina atlikti planinius duomenų centrų patikrinimo ir priežiūros darbus, kurie vykdomi kiekvienais metais. Šie darbai bus vykdomi nakties metu, siekiant sukelti kuo mažiau nepatogumų klientams. ...

Dalijami milijonai projektams finansuoti, tačiau Lietuva nesikreipia

Europos strateginių investicijų fondo (EFSI) lėšomis naudojasi 25 iš 28 ES valstybių. Nors kalbama apie verslų plėtrą Lietuvoje, tačiau atsiduriame tarp 3 valstybių, kurios nesinaudoja galimybe tiek valstybinių projektų, tiek verslų ...

Lietuvos bankas pradeda teikti naujas grynųjų pinigų paslaugas

Lietuvos bankas pradeda teikti naujas grynųjų pinigų paslaugas - banko kasose Vilniuje ir Kaune gyventojai galės nemokamai smulkinti arba stambinti eurų banknotus bei atlikti kitas operacijas, pranešė Lietuvos radijas. Anot centrinio banko, ...

Šaliai iš nepritekliaus siūlo vaduotis mokestinėmis lengvatomis verslui

Matome visišką fiasko, nes mokesčių ir BVP santykis nukritęs iki prieškrizinio lygio, „Žinių radijui“ sakė „Nordea Bank“ vyriausiasis ekonomistas Baltijos šalims Žygimantas Mauricas. „Grubiai ...

Išmokas atleistiems darbuotojams mokės ir darbdavys, ir specialus fondas

Išeitinės išmokos atleistiems darbuotojams ateityje būtų mokamos iš specialaus fondo. Tam pritaręs Seimas ketvirtadienį sutiko iki minimumo sumažinti darbdavių įpareigojimus dėl šių išmokų - ji siektų vieną ...

Finansinis nepriteklius Lietuvoje - vienas didesnių ES

Finansinį nepriteklių turinčių gyventojų dalis Lietuvoje pernai buvo viena didesnių tarp 28-ių Europos Sąjungos (ES) valstybių, skelbia Eurostatas. ES statistikos departamento ketvirtadienį paskelbti duomenys rodo, kad gyventojų, kurių gyvenimo ...

Lietuvos bankas: ribota konkurencija stabdo mokėjimo paslaugų plėtrą

Lietuvos mokėjimų rinkoje pastarąjį dešimtmetį susiklostė vartotojams nenaudingos tendencijos - didėjo rinkos koncentracija, dalis mokėjimo paslaugų tapo prieinamos tik daliai klientų, šiuolaikinės mokėjimų inovacijos – ...

SEB brangina grynųjų operacijas

Didžiausias komercinis šalies bankas SEB nuo birželio brangina grynųjų pinigų operacijas, taip pat keičia kitus įkainius. Anot banko, taip siekiama klientus skatinti naudotis elektroninėmis paslaugomis. Kiti komerciniai bankai teigia kol kas ...



 

 


Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas