Skaitmeninė ekonomika: pavojus asmeninėms paslaptims? (1)

(Puslapis 1 iš 3)


AFP/SCANPIX nuotr.

Evelina Povilaitytė / Savaitraštis „Ekonomika.lt“

2012-03-28 18:00

Informacinė visuomenė jau plėtoja ir skaitmeninę ekonomiką. Specialistai teigia, kad sunku prognozuoti, kada visos piniginės operacijos bus perkeltos į elektroninę erdvę, tačiau jie siūlo šio proceso nesibaiminti ir jaustis saugiai.

Vienas iš pažangiausių pavyzdžių atsisakant grynųjų pinigų ir visas operacijas perkeliant į elektroninę erdvę yra Švedija. Šiuo metu daugelyje šios šalies miestų viešojo transporto nebegalima atsiskaityti grynaisiais: bilietai perkami iš anksto arba kelionė apmokama trumpąja žinute. Kol kas nedidelė dalis įmonių priima mokėjimus tik kortelėmis, tačiau tokių nuolat daugėja. O kai kurie bankų skyriai, kurie per dieną atlieka daugybę finansinių operacijų, apskritai nebenaudoja grynųjų pinigų.

Naudos daug

Kupiūros ir monetos atspindi vos 3 proc. Švedijos ekonomikos. Šis skaičius euro zonoje sudaro 9 proc., JAV – 7 proc., rodo Tarptautinio atsiskaitymų banko duomenys. Sumažėjęs grynųjų srautas turėjo akivaizdų poveikį šalies kriminalinei statistikai: bankų apiplėšimų skaičius sumažėjo nuo 110 2008-aisiais iki vos 16 praėjusiais metais. Dėl elektroninių atsiskaitymo operacijų plėtros Švedijoje maži ir kyšininkavimo rodikliai. Tai didelė problema, su kuria susiduria dažniau grynuosius pinigus naudojančios šalys, tokios kaip Italija ar Graikija.

Ekspertai teigia, kad naudodamiesi kortelėmis žmonės rečiau įtraukiami į šešėlinę ekonomiką. Vis dėlto perkeliant visas finansines operacijas į elektroninę erdvę išlieka kibernetinių nusikaltimų grėsmė.

Vieno Švedijos interneto tiekėjų „Banhof“ įkūrėjas Oscaras Swartzas pripažįsta, kad skaitmeninė ekonomika kelia privatumo klausimų dėl elektroninių transakcijų paliekamų pėdsakų. Jis palaiko grynųjų pinigų atsisakymo idėją, tačiau siūlo, kad kartu būtų prieinami ir anonimiški atsiskaitymo būdai.

Dauguma ekspertų nesitiki, kad skaitmeninė ekonomika taps visuotinė jau netrukus, tačiau jos mastai bendroje ekonomikos dalyje augs kartu su atsiskaitymo grynaisiais alternatyvų plėtra. Tačiau net patys švedai yra gana skeptiški skaitmeninės ekonomikos atžvilgiu: pavyzdžiui, spaudos kioską Stokholme turintis Hanna Celikas teigia, kad visa tai vyksta tik dėl kuo didesnio pelno siekiančių bankų veiklos: „Moku apie 5 Švedijos kronas (1,94 lito) už kiekvieną atsiskaitymą kortele, o Švedijos parlamento patvirtintas įstatymas draudžia man šį mokestį perkelti pirkėjams. Bankams tai gera galimybė užsidirbti pinigų. Tad visa tai tik dėl didelių pelnų.“

Lietuva atsilieka

Savaitraščio „Ekonomika.lt“ kalbinama „Swedbank“ valdybos pirmininko pavaduotoja Orinta Bertašienė teigia, kad kol kas Lietuva skaitmeninės ekonomikos klausimu atsilieka ir nuo artimiausių kaimynių – Latvijos ir Estijos. Pavyzdžiui, atsiskaitymų mokėjimo kortele lygis Lietuvoje yra 23 proc., visos kitos piniginės operacijos vyksta grynaisiais pinigais. Latvijoje šis rodiklis sudaro 30 proc., Estijoje – 47 proc., o Norvegijoje ar Prancūzijoje siekia net 70–75 proc. „Atotrūkis labai didelis, – teigia O. Bertašienė. – Mes, lietuviai, esame konservatyvesni, kai kalbama apie pinigines operacijas. Tačiau šioje srityje turime daug potencialo. Be to, Lietuvai daug kainuoja grynuosius pinigus administruoti: utilizuoti, palaikyti ir spausdinti. Jei pereitume į elektroninę erdvę, sutaupytume daug pinigų.“

Straipsnio puslapiai:

- Evelina Povilaitytė

Close
Naujausi komentarai
..patirtis įrodė..., 2012-03-28 21:41

- stulbinamai efektyvus viso šio MĖŠLO priešnuodis: Šios dvokiančios sistemos BOIKOTAS, mažinant savo poreikius(per besąlygišką ryšį su gamta)... + Mainų Bei Resursais Paremta Ekonimika (Jacque Fresco-„Venus Project“). Gal kas turite savų variantų?...

Jūsų komentaras

Vardas*

El. paštas (nerodomas)

Komentaras*


Ar tikrai labai griežtas bankų veiklos reguliavimas yra absoliuti vertybė? (1)

Po ne taip seniai nuvilnijusios finansų krizės bankai turėjo išmokti daug pamokų, o reguliuotojai surasti reikšmingų sprendimų, kaip užtikrinti finansinio stabilumo, finansinės integracijos bei ekonomikos augimo suderinimą ir atgauti ...

Rekordiškai žemų palūkanų akivaizdoje lietuviai fiksuoti jų neskuba

 Palūkanų normoms pasiekus rekordines žemumas, DNB bankas gyventojams siūlo apsvarstyti galimybę apsidrausti nuo galimo jų augimo ateityje ir fiksuoti savo būsto paskolos palūkanas ilgesniam laikotarpiui. Nuo pirmadienio banko klientai jau ...

Euras mažino bankų pajamas

 Pirmąjį šių metų ketvirtį bankų sektoriaus turtas ir indėliai mažėjo. Tai lėmė su euro įvedimu susiję pokyčiai. Euras taip pat mažino bankų pajamas iš paslaugų ir komisinių, o nuosaikų sektoriaus pelno augimą iš esmės ...

Apklausa: bankus renkasi pagal paslaugų įkainius

Finansų rinkoje daugiau nei 80 proc. gyventojų labiausiai pasigenda mažesnių paslaugų įkainių, rodo visuomenės apklausos rezultatai. Paslaugų kaina taip pat yra svarbiausias kriterijus ir renkantis banką ar kredito uniją, o iš kokybinių ...

V. Vasiliauskas: lankstumas išduodant būsto paskolas tikrai yra

Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas sako, kad bankas pakankamai lanksčiai žiūri į būsto paskolų išdavimą, tačiau įspėja, kad jauni žmonės skolindamiesi turėtų elgtis atsakingai. „2014-ųjų metų duomenys, kurie yra ...

Lietuvos bankas siūlo komercinių bankų bazinių paslaugų „lubas“

Kai kuriems komerciniams bankams nusprendus brangiau apmokestinti pinigų išgryninimą bankomatuose, Lietuvos banko valdybos narys Marius Jurgilas „Žinių radiju“ pirmadienį nurodė, kad Finansų ministerijai (FM) jau pateiktas ...

Kainų kovą pradeda ir bankai (2)

Tebesitęsiant prekybos centrų paskelbtam kainų karui, į kainų kovą kyla ir bankai. Specializuotas paskolų bankas „Bigbank“ šią savaitę visiems Lietuvoje veikiančių bankų klientams pateikė pasiūlymą – 9 proc. palūkanas ...

Bankai keičia paskolų išdavimo tvarką. Kam naudinga? (2)

Lietuvos bankui ketinant griežtinti būsto paskolų išdavimo tvarką, banko Finansinio stabilumo departamento direktorius Simonas Krėpšta „Žinių radijui“ trečiadienį sakė, jog tai labiausiai lėmė rekordiškai žemos ...

Bankų klientų laukiančios naujovės (6)

Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Stasys Kropas „Žinių radijo“ laidoje „Ryto espresso“ teigė, kad šiemet bankų klientų laukia nemažai naujovių. Populiarus tiesioginis debetas palaipsniui įgis naują pavidalą, taip ...

S. Kropas: Lietuvos bankų šiemet laukia iššūkiai

Lietuvos bankų šiemet laukia keli svarbūs iššūkiai, kurie pareikalaus didelių investicijų, sako Lietuvos bankų asociacijos prezidentas. Pasak Stasio Kropo, visi bankai turi pasiruošti prisijungimui prie bendros mokėjimų ...



 

 


Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas