Skaitmeninė ekonomika: pavojus asmeninėms paslaptims? (1)

(Puslapis 1 iš 3)


AFP/SCANPIX nuotr.

Evelina Povilaitytė / Savaitraštis „Ekonomika.lt“

2012-03-28 18:00

Informacinė visuomenė jau plėtoja ir skaitmeninę ekonomiką. Specialistai teigia, kad sunku prognozuoti, kada visos piniginės operacijos bus perkeltos į elektroninę erdvę, tačiau jie siūlo šio proceso nesibaiminti ir jaustis saugiai.

Vienas iš pažangiausių pavyzdžių atsisakant grynųjų pinigų ir visas operacijas perkeliant į elektroninę erdvę yra Švedija. Šiuo metu daugelyje šios šalies miestų viešojo transporto nebegalima atsiskaityti grynaisiais: bilietai perkami iš anksto arba kelionė apmokama trumpąja žinute. Kol kas nedidelė dalis įmonių priima mokėjimus tik kortelėmis, tačiau tokių nuolat daugėja. O kai kurie bankų skyriai, kurie per dieną atlieka daugybę finansinių operacijų, apskritai nebenaudoja grynųjų pinigų.

Naudos daug

Kupiūros ir monetos atspindi vos 3 proc. Švedijos ekonomikos. Šis skaičius euro zonoje sudaro 9 proc., JAV – 7 proc., rodo Tarptautinio atsiskaitymų banko duomenys. Sumažėjęs grynųjų srautas turėjo akivaizdų poveikį šalies kriminalinei statistikai: bankų apiplėšimų skaičius sumažėjo nuo 110 2008-aisiais iki vos 16 praėjusiais metais. Dėl elektroninių atsiskaitymo operacijų plėtros Švedijoje maži ir kyšininkavimo rodikliai. Tai didelė problema, su kuria susiduria dažniau grynuosius pinigus naudojančios šalys, tokios kaip Italija ar Graikija.

Ekspertai teigia, kad naudodamiesi kortelėmis žmonės rečiau įtraukiami į šešėlinę ekonomiką. Vis dėlto perkeliant visas finansines operacijas į elektroninę erdvę išlieka kibernetinių nusikaltimų grėsmė.

Vieno Švedijos interneto tiekėjų „Banhof“ įkūrėjas Oscaras Swartzas pripažįsta, kad skaitmeninė ekonomika kelia privatumo klausimų dėl elektroninių transakcijų paliekamų pėdsakų. Jis palaiko grynųjų pinigų atsisakymo idėją, tačiau siūlo, kad kartu būtų prieinami ir anonimiški atsiskaitymo būdai.

Dauguma ekspertų nesitiki, kad skaitmeninė ekonomika taps visuotinė jau netrukus, tačiau jos mastai bendroje ekonomikos dalyje augs kartu su atsiskaitymo grynaisiais alternatyvų plėtra. Tačiau net patys švedai yra gana skeptiški skaitmeninės ekonomikos atžvilgiu: pavyzdžiui, spaudos kioską Stokholme turintis Hanna Celikas teigia, kad visa tai vyksta tik dėl kuo didesnio pelno siekiančių bankų veiklos: „Moku apie 5 Švedijos kronas (1,94 lito) už kiekvieną atsiskaitymą kortele, o Švedijos parlamento patvirtintas įstatymas draudžia man šį mokestį perkelti pirkėjams. Bankams tai gera galimybė užsidirbti pinigų. Tad visa tai tik dėl didelių pelnų.“

Lietuva atsilieka

Savaitraščio „Ekonomika.lt“ kalbinama „Swedbank“ valdybos pirmininko pavaduotoja Orinta Bertašienė teigia, kad kol kas Lietuva skaitmeninės ekonomikos klausimu atsilieka ir nuo artimiausių kaimynių – Latvijos ir Estijos. Pavyzdžiui, atsiskaitymų mokėjimo kortele lygis Lietuvoje yra 23 proc., visos kitos piniginės operacijos vyksta grynaisiais pinigais. Latvijoje šis rodiklis sudaro 30 proc., Estijoje – 47 proc., o Norvegijoje ar Prancūzijoje siekia net 70–75 proc. „Atotrūkis labai didelis, – teigia O. Bertašienė. – Mes, lietuviai, esame konservatyvesni, kai kalbama apie pinigines operacijas. Tačiau šioje srityje turime daug potencialo. Be to, Lietuvai daug kainuoja grynuosius pinigus administruoti: utilizuoti, palaikyti ir spausdinti. Jei pereitume į elektroninę erdvę, sutaupytume daug pinigų.“

Straipsnio puslapiai:

- Evelina Povilaitytė

Close
Naujausi komentarai
..patirtis įrodė..., 2012-03-28 21:41

- stulbinamai efektyvus viso šio MĖŠLO priešnuodis: Šios dvokiančios sistemos BOIKOTAS, mažinant savo poreikius(per besąlygišką ryšį su gamta)... + Mainų Bei Resursais Paremta Ekonimika (Jacque Fresco-„Venus Project“). Gal kas turite savų variantų?...

Jūsų komentaras

Vardas*

El. paštas (nerodomas)

Komentaras*

Turtingiausios Lietuvos milijonierių atžalos: pirmasis šeimų verslo ratas

Naujienų portalas tv3.lt kartu su žurnalu TOP500 skelbia ne tik turtingiausių Lietuvos žmonių sąrašą, bet ir Lietuvos multimilijonierių turtų paveldėtojus. Šeimų verslo tradicija pasaulyje skaičiuojama dešimtmečiais, o kai kur ...

Darbdaviai prabilo apie jaunimą: rusai linkę sunkiai dirbti, o lietuviai nori per daug (3)

Darbdaviai skundžiasi, kad jaunimas šiais laikais turi per didelius lūkesčius ir vos tik baigę universitetus nori visko iš karto: nuostabios algos, aukštų pareigų, žinių, pripažinimo. Rinkos tyrimų bendrovės ...

Ekonomikos apžvalga: vaikštome plonu ledu

Lietuvoje tęsiasi stabili, nors ir neįspūdinga ekonomikos plėtra. Šiemet įsibėgėjo atlyginimų ir mažmeninės prekybos augimas, didėjo eksporto apimtys ir privataus sektoriaus investicijos. Kita vertus, iššūkių nemažėja, o ...

„Ryanair“ žingsnis nustebino tūkstančius keleivių

Vos prieš kelias savaites liūdnas naujienas pranešusi pigių skrydžių bendrovė „Ryanair“ šiandien turi svarbių žinių norintiems pigiau pakeliauti po Europos šalis. Tiesa, artimiausius planus teks planuoti ...

Ekonomistai kritikuoja mokesčių reformą: uždirbantis 1000 eurų nėra turtuolis

Ekspertai kritikuoja naujosios Vyriausybės programoje paskelbtą mokesčių reformą, numatančią mokesčių apjungimą. Labiausiai ekonomistams kliūva valdžios siūlymas padidinti gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifą daugiau kaip tūkstantį eurų per ...

Giedrė Gečiauskienė: pasaulio pabaiga neatėjo, bet ar tikrai gyvensime ilgai ir laimingai?

Kaip ir galima buvo tikėtis, net ir po Donaldo Trumpo pergalės JAV prezidento rinkimuose finansinio ir ekonominio pasaulio pabaiga neatėjo. Iš tiesų, dabar nelengva įvertinti, ar tikrai viskas čia gerai, ar vis dėlto mes kaip tos varlės ...

Lietuviai – versliausi iš Baltijos valstybių

Lietuvoje 78 proc. gyventojų norėtų turėti savo verslą, kai tuo metu Latvijoje ir Estijoje šis skaičius siekia 49 proc., rodo septintus metus atliekamas pasaulinis verslumo tyrimas AGER 2016 (angl. Amway Global Entrepreneurship report). Nors ...

Savivaldybių valdymas Lietuvoje: kam sekasi geriausiai?

Lietuvoje vis dar egzistuoja keista tendencija – gyventojų skaičius mažėja, tačiau valdininkų, ne. Iš dalies problema dėl to matoma ir mažose savivaldybėse, kur valdininkų skaičius net kelis kartus viršija gyventojų. Lietuvos ...

Revoliucija: greitai nebeliks įprastų bankų filialų?

Eilės bankų filialuose jau greitai tapti praeitimi. Finansines technologijas kuriantys lietuviai pristatė dar vieną naujovę – bankų filialus pakeičiantį terminalą, kurio ekrane nuotoliniu būdu su klientais bendrauja operatorius. Šis ...

„Nordea“ savo klientams pasiūlė naujieną

„Nordea“ klientams Baltijos šalyse pristatė bekontaktes mokėjimo korteles „Nordea Debit“. Rugpjūčio mėnesį pirmieji šią paslaugą Lietuvoje pradėjo teikti „Swedbank“. Jeigu jums neaktualus kelionių ...



 

 


Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas