Skalūnų dujų burbulas (9)

(Puslapis 1 iš 3)


SCANPIX nuotr.

Kazimieras Šliužas / Ekonomika.lt

2011-05-24 07:02

Lietuvos energetikos ministro entuziazmas realybe paversti skalūnų dujų gavybą Lietuvoje gali būti gerokai per ankstyvas, jei apskritai pateisinamas.

Tai rodo ir patirtis Lenkijoje, ir Lietuvos mokslininkų rodomas skeptiškas požiūris į skalūno dujų gavybos Lietuvoje ekonominį pagrįstumą, juoba kad dar nė neištirta, kokie dujų ištekliai glūdi mūsų žemės gelmėse.

Pasak Juozo Mockevičiaus, Lietuvos geologijos tarnybos direktoriaus, paskutiniai geologiniai tyrimai Lietuvoje buvo atliekami dar XX a. 9 dešimtmetyje, o paskutiniai giluminiai bandomieji naftos gręžiniai – 2008-aisiais.

Apie skalūno dujas pasaulyje plačiau pradėta kalbėti 2009 metais, kai JAV, pagaliau įsisavinusi šių dujų gavybos technologijas, tapo ne suskystintų gamtinių dujų importuotoja, o skalūno dujų eksportuotoja ir pagal tai pralenkė iki tol buvusią vienvaldę lyderę Rusiją su „Gazprom“ monopoliu priešakyje.

Europoje ir Lietuvoje sensacinga naujiena buvo pranešimas apie didžiulius šio kuro išteklius, nustatytus Lenkijos teritorijoje. Lietuvos geologai tąsyk tik pakartojo jau anksčiau, 2004 metais, padarytą išvadą, kad Vakarų Lietuvos žemės gelmių geologinė struktūra yra palanki susidaryti ir kauptis skalūno dujoms.

Dar būdamas Amerikoje ministras persakė JAV energetikos išteklių informacijos agentūros vadovo Richardo Newello teiginį, neva skalūno dujų Lietuvai užtektų 30–50 metų. Tai Lietuvos geologams buvo didelė naujiena.

Ką mano mokslininkai

„Mano nuomonė dėl labai gerų skalūno dujų perspektyvų Lietuvoje skeptiška, nes yra tik apibendrinta geologų nuomonė iš pirmo potyrio nustatyti, ar gali tose gelmėse ko nors būti, – „Ekonomika.lt“ sakė Vaclovas Miškinis, Lietuvos energetikos instituto kompleksinių tyrimų laboratorijos vadovas. – Ir patys geologai sako, kad kol tos uolienos neištirtos giliau, tol negalėsime numatyti, kiek atsargų ten yra, ar apsimoka tęsti tyrimus ir galų gale ryžtis pirmiesiems gręžiniams. Visa tai – labai brangiai kainuojantys darbai.“

Anot jo, JAV, kol pasiekė lygį, kai išgauti skalūno dujas tapo ekonomiškai patrauklu, nuėjo ilgą ir sudėtingą tyrimų kelią. Žinoma, būtų galima panašią kaip amerikiečių technologiją naudoti ir Lietuvoje. Tačiau dėl to reikėtų apsispręsti turint daugiau žinių apie tikrus išteklius.

J. Mockevičius primena, kad net ir gavus neįtikėtinai gerus tyrimų rezultatus reikėtų neužmiršti, jog JAV naudojamos šių dujų gavybos technologijos nėra ekologiškai švarios. Tai irgi galėtų būti kliūtis. Kita vertus, net atlikti tyrimai gali būti apgaulingi. Puikiausias pavyzdys – naftos ištekliai Lietuvoje, kai prieš 10–15 metų buvo pradėta kalbėti apie Lietuvą kaip apie būsimą naftos eksportuotoją. Bet, kaip šiandien aišku, Lietuvoje išgaunamos naftos užtektų nebent aprūpinti 10 proc. šalies pikinės svarbiausios energijos poreikių.

Straipsnio puslapiai:

- Kazimieras Šliužas

Close

Brangsta degalai: kainos neketina stabilizuotis

Dar vasarą ėmę brangti degalai ir toliau plonina vairuotojų pinigines. Degalų kainos toliau didėjo ir šį mėnesį. O štai dyzelinui per mėnesį pabrangus net šešiais procentais, jo kaina beveik susilygino su ...

Didesnė minimali alga Lietuvoje: kiek žmonės gaus „į rankas“

Nuo kitų metų Lietuvoje kylantis minimalus atlyginimas po mokesčių reformos vers lietuvius didžiuotis – bent teoriškai išsiskirsime iš Baltijos šalių kaimynių ir pirmausime pagal minimalų užmokestį. Tačiau ...

Daržovių kainos šoko aukštyn: rado naują kaltininką

Pernai praūžusios liūtys, o šiemet derlių nustekenusios sausros gerokai išaugino populiariausių lietuviškų daržovių kainas. Tačiau pasirodo, kad dėl kainų šuolio kaltos ne tik nepalankios oro sąlygos, bet ir prekybos ...

Kaip išsirinkti kiemui tinkamiausius vartus?

Siekiant aptverti privatų žemės sklypą tvora, dar vienu svarbiu elementu tampa tinkamai parinkti kiemo vartai. Vartai gali būti įvairaus dizaino, tačiau specialistai pataria juos derinti prie tvoros tam, kad bendras vaizdas žemės sklype būtų ...

Stebina ne vieną: nealkoholinis „džinas“ už 30 eurų

Nuo šių metų sugriežtinus prekybą alkoholiu bei uždraudus bet kokią alkoholio reklamą, prekybininkai ieško naujų būdų reklamuoti savo produkciją bei patraukti pirkėjų. Vienas būdų apeiti reklamos draudimus – nealkoholinių gėrimų ...

Ekonomistų verdiktas: pastarasis dešimtmetis lietuvių gyvenimui bus lemtingas

Trečiadienį pristatytame Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgyvendinamų šešių struktūrinių reformų – mokesčių, sveikatos apsaugos, švietimo, inovacijų, pensijų ir šešėlio mažinimo srityse – ekonominėje ...

ES apkarpys išmokas Lietuvai: ragina ruoštis jau dabar

Naujasis Europos Sąjungos (ES) investicijų laikotarpis Lietuvai ir šalies verslininkams pažers iššūkių, kuriems ruoštis verslo organizacijų ir Finansų ministerijos atstovai siūlo pradėti jau dabar. Pagerėjus Lietuvos ...

Į Lietuvą žengia nauja turizmo bendrovė: siūlys keliones pamėgtomis kryptimis

Šių metų rugsėjo 27 dieną Latvijoje įsteigta įmonė „TT Baltics“ pradeda tarptautinio kelionių prekės ženklo TUI pardavimus Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. „TT Baltics“ veikia didžiausio pasaulyje kelionių ...

Krizės pamokos Lietuvai: 20 metų atsiliekame nuo to, kas jau buvo padaryta

Šiemet pasaulyje galima „švęsti“ dvigubą, nors ir nemalonų, jubiliejų – lygiai prieš 20 metų ekonominė krizė paralyžiavo Rusiją, o lygiai prieš dešimtmetį bankrutavo JAV bankas milžinas ...

Bankų statistika: kortelės tapo įpročiu – jomis atsiskaitoma vis dažniau

Banko kortelėmis už prekes ir paslaugas atsiskaitoma vis dažniau, auga ir bendra operacijų kortelėmis apyvarta, rodo Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenys. Specialistų vertinimu, negrynieji pinigai tampa vis labiau įprasti, o prie augimo ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas