Skandinavijoje madingas akcentas populiarėja ir Lietuvoje

(Puslapis 1 iš 2)


Bendrovės nuotr. Terasa

2017-06-02 17:46

Sostinėje, ant gyvenvietės „Lighthouse“ daugiabučių stogų, baigtos įrengti dvi aukščiausios Lietuvoje žaliuojančios terasos. Architektūros ekspertai sutaria, kad žaliuojančių stogų tendencija tiek ant horizontalių, tiek ant šlaitinių stogų Skandinavijoje yra kokybės ženklas, kuris po truputį atkeliauja ir į Lietuvą.

 

Terasos, kurias suprojektavo architektų bendrovė „AKG“, bus padalintos į tris laisvalaikio zonas. Gyventojai galės mėgautis grilio patiekalais ir auginti prieskoninius augalus valgomosiose zonose, bendravimui skirtos žaliosios zonos, o atsikvėpti po dienos darbų bus galima poilsio zonose.

Visa terasų erdvė išklota natūralaus medžio grindimis, pavėsinės taip pat pagamintos iš medžio – taip buvo stengiamasi sukurti jaukaus gamtos kampelio įspūdį. Erdvių apželdinimui panaudota keliasdešimt rūšių ilgamečių augalų, terasos dėl technologinių sprendimų yra pritaikytos naudoti tiek saulėtą, tiek lietingą dieną. Specialiai šiam projektui Italijoje buvo užsakyti griliai, kurie taip pat yra pritaikyti įvairioms aplinkos sąlygoms.

Žaliuojančios terasos ant stogo yra trečiojo ir jau beveik baigto statyti „Lighthouse“ gyvenvietės etapo su 265 naujais butais dalis.

„Lietuvos gyventojai vertina žaliąsias erdves, todėl perimdami gerąją Skandinavijos šalių patirtį įrengėme dvi pirmąsias žaliuojančias terasas ant trečiojo gyvenvietės „Lighthouse“ etapo daugiabučių stogų. Tai yra šiame projekte butus įsigysiančių gyventojų bendruomenei skirta vieta ir pirmosios tokio pobūdžio terasos mūsų šalyje“, – teigia nekilnojamojo turto ir plėtros bendrovės „MG Valda“ pardavimų vadovas Mantas Umbrasas.

Pasak gyvenvietės ir terasų architekto Remigijaus Bimbos, tokios žaliuojančios terasos iš tiesų yra unikalus sprendimas.

„Tai yra inovatyvus, Skandinavijoje paplitęs sprendimas, kurį puoselėdama daugiabučio bendruomenė gali turėti nemažai naudos. Vilniuje nieko panašaus tikrai nerasime“, – sako architektas.

R. Bimba teigia, kad nors Vilnius yra viena žaliausių Europos sostinių – visgi panašių sprendimų dar reikėtų kur kas daugiau. Anot jo, keičiantis lietuvių supratimui apie bendruomeniškumą, žaliuojančios terasos ant daugiabučių stogų galėtų tapti tendencija.

Žaliųjų stogų tradicijos Skandinavijoje

Architektas Gintaras Čaikauskas, turintis nemažą darbo patirtį Skandinavijoje, antrina R. Bimbai ir teigia, kad žaliosios zonos ir architektūriniai sprendimai, kurie pabrėžia pastatų gamtiškumą, yra itin populiarūs Šiaurės Europos šalyse. Skandinavijoje vyraujantys architektūriniai sprendimai iš medžio, nuosaikus dizainas ir gamtiški elementai iš dalies tokie populiarūs yra ir dėl geografinės padėties, kuri formavo statybų kultūrą bei tradicijas.

Straipsnio puslapiai:

Close

Y karta: kuo skiriasi gimę devintajame ir dešimtajame dešimtmetyje?

Y kartos atstovai daro didelę įtaką darbo rinkai jau beveik 20 metų. Dabartiniai jauni suaugusieji atnešė daug naujovių į darbo procesų sritį ir neretai yra didelė mįslė darbdaviams ir žmogiškųjų išteklių specialistams. ...

Skandinavijoje madingas akcentas populiarėja ir Lietuvoje

Sostinėje, ant gyvenvietės „Lighthouse“ daugiabučių stogų, baigtos įrengti dvi aukščiausios Lietuvoje žaliuojančios terasos. Architektūros ekspertai sutaria, kad žaliuojančių stogų tendencija tiek ant horizontalių, tiek ant ...

Keliautojas Makalius: Naujuosius planuojantys užsienyje jau beveik pavėlavo

Artėjant didžiosioms metų šventėms klausimas „Kur švęsti Naujuosius?“ tampa ne vieno pokalbio tema. Keliautojas Rimvydas Širvinskas-Makalius teigia, kad nors lietuviai pradeda suprasti, jog geriausius pasiūlymus ...

9 patarimai, kaip žiemą komunaliniams mokesčiams išleisti mažiau

Norite sutaupyti vandens? Duše prauskitės su antrąja puse. Ne, tai ne pokštas – specialistai teigia, kad toks santykius gerinantis prausimosi būdas gali sutaupyti iki 50 proc. vandens. O kaip sunaudoti kuo mažiau elektros ...

Kaip per dieną atidaryti elektroninę parduotuvę?

Atidaryti elektroninę parduotuvę tampa vis paprasčiau: nebereikia ilgų ir sudėtingų procesų, samdyti brangiai kainuojančių programuotojų ar derėtis su bankais dėl apmokėjimo būdų. Visa tai galima atlikti vos per dieną. Pasakysite, kad tai ...

„Lidl“ pristato tarptautinį Kalėdų tyrimą: lietuviai norėtų šventę sutikti kaip popiežius

 Dienos trumpėja, oras darosi vis šaltesnis ir palengva pradedame jausti Kalėdų dvasią. Drauge su Kalėdų nuotaikomis artinasi ir galybė pasirengimo didžiausiai metų šventei darbų: organizavimas, apsipirkimas, dekoravimas, dovanų ...

Ar šiuolaikinėje lyderystėje yra vietos jausmams?

Pasauliui minint Boso dieną, pakalbėkime apie šių dienų lyderystę. Kokius reikalavimus keliame vadovams šiandien? Jie turi būti organizuoti, komunikabilūs, lankstūs, atviri naujovėms... Visa tai neginčijama tiesa, tačiau neretai į ...

7 patarimai studentams, kaip sutaupyti atvykus į naują miestą

Dažnai studijuoti į naują miestą atvykę studentai nesugeba tinkamai suvaldyti savo finansų. Pasitaiko atvejų, kuomet jau per pirmą savaitę jaunuoliai ištuština visą savo mėnesio biudžetą. Tad ką reikėtų daryti, kad piniginė taip greit ...

Komandos formavimo renginiai – laiko švaistymas! (1)

Lietuvoje pastarąjį dešimtmetį pastebima tendencija, jog įmonės, siekdamos labiau motyvuoti savo personalą, vis daugiau dėmesio ir lėšų skiria komandos formavimo renginiams. Iš pirmo žvilgsnio atrodytų, kad tokių renginių ...

Vasaros sezono akibrokštas: Bulgarija meta pirštinę Turkijai

Prognozuojama, jog išvykstamojo turizmo sektoriui 2016-ieji – absoliutaus augimo metai. Didieji kelionių organizatoriai numato 20-25 proc. didėsiančius pardavimus. Ir nors augimas vyksta daugeliu krypčių, šiemet itin didelis ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas