Skaudi įsibėgėjančios javapjūtės pamoka: godumas gali pražudyti

(Puslapis 1 iš 3)


Audriaus Bagdono (Fotodiena) nuotr.

Albinas Čaplikas / valstietis.lt

2012-07-28 09:10

Grūdų kainų pasikeitimai šią savaitę patvirtino ankstesnius spėjimus, kad pasaulinėje grūdų rinkoje įtaką kainoms daro finansinės institucijos ir ieškantys galimybės uždirbti spekuliantai.

Jeigu per artimiausias savaites išvengsime netikėtumų, jeigu neužklups gamtos kataklizmai, daugelis grūdų augintojų šiuos metus vadins rekordiniais. Tačiau jau dabar akivaizdu, kad godžiausieji, siekusieji bet kuria kaina gauti kuo didesnį pelną, mažiau uždirbs, o gal net patirs nuostolių. Jie pabandė ignoruoti specialistų kasmet primenamas technologines augalų tręšimo rekomendacijas ir pralaimėjo.

Atskirkime informacijų grūdus nuo pelų

Šią savaitę Čikagos biržoje kviečių kaina per dieną sumažėjo apie 5,1 proc. – iki 327,8 JAV dol./t ( 917,8 Lt/t), o kukurūzų kaina krito 1,7 proc.– iki 584,2 JAV dol./t ( 1635,7 Lt/t).  Kviečių kaina krito ir Londono bei Paryžiaus biržose (1,7–2,1 proc.). Kokios priežastys? Gal prasidėjo kainų kritimas? Neskubėkime daryti išvadų.

Agronomijos mokslų daktaras Daivas Malinauskas, dirbantis UAB „Žvalguva“ komercijos direktoriumi, sako, kad kainų poslinkiai šią savaitę tik patvirtina ankstesnius aiškinimus, jog pasaulinėje grūdų rinkoje įtaką kainoms daro finansinės institucijos ir ypač grūdų rinkose suradę galimybę uždirbti spekuliantai.

„Šią savaitę investiciniai fondai biržose masiškai atsikratė „popieriniais“ kukurūzų bei sojų kiekiais ir uždirbo nemažai pelno. Grūdų kainos krito. Nesunku pastebėti, kad finansiniai investuotojai pasaulinėje žiniasklaidoje specialiai paskleidžia melagingą informaciją ir rinkose sukelia paniką. Kainai pakilus, akcijas parduoda, o kritus – superka“, – aiškina D.Malinauskas.

Kolegai iš esmės pritaria AB „Kauno grūdai“ Augalininkystės verslo vadovas Raimundas Skurdokas, svarstymus apie ateitį paaiškindamas klausimu: „Svarbu, kas šį kartą perims vairą į savo rankas – finansų įtaka ar reali padėtis grūdų rinkoje?

Kainas galėtume palyginti tiksliai prognozuoti, jeigu grūdus pirktų tik malūnai, biokuro bei pašarų gamintojai. Žinotume pajėgumus, poreikį ir galėtume prognozuoti, tačiau dabar viską sujaukia spekuliantai.“

Vis dėlto, kaip, esant tokiai padėčiai, elgtis ūkininkams, kokie veiksniai šiuo metu rinkose yra svarbūs?

„Šiuo metu pasaulyje nėra itin svarbių karinių konfliktų, nėra labai didelių stichinių nelaimių. Sausros nuostoliai daugiau išpučiami. Todėl manau, kad šiuo metu kainų augimo veiksnių yra mažiau nei kritimo. Žinoma, kokio nors konflikto pasaulyje atveju grūdų kainos gali gerokai pakilti, tačiau tokia tikimybė nedidelė. Aš ūkininkams patarčiau susiskaičiuoti grūdų auginimo savikainą, nusistatyti pelno normą ir parduoti derlių, kai ją pasieksite. Nepatarčiau labai rizikuoti, nes galite ne tik laimėti, bet ir daug prarasti“, – pataria D.Malinauskas.

Straipsnio puslapiai:

- Albinas Čaplikas

valstietis.lt

Close

Brangsta degalai: kainos neketina stabilizuotis

Dar vasarą ėmę brangti degalai ir toliau plonina vairuotojų pinigines. Degalų kainos toliau didėjo ir šį mėnesį. O štai dyzelinui per mėnesį pabrangus net šešiais procentais, jo kaina beveik susilygino su ...

Didesnė minimali alga Lietuvoje: kiek žmonės gaus „į rankas“

Nuo kitų metų Lietuvoje kylantis minimalus atlyginimas po mokesčių reformos vers lietuvius didžiuotis – bent teoriškai išsiskirsime iš Baltijos šalių kaimynių ir pirmausime pagal minimalų užmokestį. Tačiau ...

Daržovių kainos šoko aukštyn: rado naują kaltininką

Pernai praūžusios liūtys, o šiemet derlių nustekenusios sausros gerokai išaugino populiariausių lietuviškų daržovių kainas. Tačiau pasirodo, kad dėl kainų šuolio kaltos ne tik nepalankios oro sąlygos, bet ir prekybos ...

Kaip išsirinkti kiemui tinkamiausius vartus?

Siekiant aptverti privatų žemės sklypą tvora, dar vienu svarbiu elementu tampa tinkamai parinkti kiemo vartai. Vartai gali būti įvairaus dizaino, tačiau specialistai pataria juos derinti prie tvoros tam, kad bendras vaizdas žemės sklype būtų ...

Stebina ne vieną: nealkoholinis „džinas“ už 30 eurų

Nuo šių metų sugriežtinus prekybą alkoholiu bei uždraudus bet kokią alkoholio reklamą, prekybininkai ieško naujų būdų reklamuoti savo produkciją bei patraukti pirkėjų. Vienas būdų apeiti reklamos draudimus – nealkoholinių gėrimų ...

Ekonomistų verdiktas: pastarasis dešimtmetis lietuvių gyvenimui bus lemtingas

Trečiadienį pristatytame Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgyvendinamų šešių struktūrinių reformų – mokesčių, sveikatos apsaugos, švietimo, inovacijų, pensijų ir šešėlio mažinimo srityse – ekonominėje ...

ES apkarpys išmokas Lietuvai: ragina ruoštis jau dabar

Naujasis Europos Sąjungos (ES) investicijų laikotarpis Lietuvai ir šalies verslininkams pažers iššūkių, kuriems ruoštis verslo organizacijų ir Finansų ministerijos atstovai siūlo pradėti jau dabar. Pagerėjus Lietuvos ...

Į Lietuvą žengia nauja turizmo bendrovė: siūlys keliones pamėgtomis kryptimis

Šių metų rugsėjo 27 dieną Latvijoje įsteigta įmonė „TT Baltics“ pradeda tarptautinio kelionių prekės ženklo TUI pardavimus Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. „TT Baltics“ veikia didžiausio pasaulyje kelionių ...

Krizės pamokos Lietuvai: 20 metų atsiliekame nuo to, kas jau buvo padaryta

Šiemet pasaulyje galima „švęsti“ dvigubą, nors ir nemalonų, jubiliejų – lygiai prieš 20 metų ekonominė krizė paralyžiavo Rusiją, o lygiai prieš dešimtmetį bankrutavo JAV bankas milžinas ...

Bankų statistika: kortelės tapo įpročiu – jomis atsiskaitoma vis dažniau

Banko kortelėmis už prekes ir paslaugas atsiskaitoma vis dažniau, auga ir bendra operacijų kortelėmis apyvarta, rodo Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenys. Specialistų vertinimu, negrynieji pinigai tampa vis labiau įprasti, o prie augimo ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas