Skolas atiduoda skolintais pinigais

(Puslapis 1 iš 2)


Tomo Lukšio (Fotodiena) nuotr.

Ekonomika.lt

2012-11-22 14:00

Trumpam laikotarpiui besiskolinantys gyventojai dažniau galvoja apie paskolos tikslą, o ne savo finansines galimybes ją grąžinti. Beveik kas trečias skolinasi kasdienėms gyvenimo išlaidoms, 12 proc. – jau esamoms skoloms padengti. Tokias tendencijas atskleidė „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto užsakymu atliktas tyrimas.

Apklausos duomenimis, skolintis trumpalaikio ar vidutinio laikotarpio reikmėms per pastaruosius dvejus metus yra tekę 30 proc. šalies gyventojų. Dar 4 proc. tai ketina daryti artimiausioje ateityje.

Tik mažiau nei trečdalis besiskolinančiųjų nurodė, jog jiems svarbios jų finansinės galimybės skolą grąžinti. Dar mažesnė dalis (14 proc.) įvertina skolinimosi sąlygas – palūkanų normą, įmokos dydį, grąžinimo terminus ir pan. Didžiausias postūmis skolinantis papildyti biudžetą yra daikto, paslaugos ar tikslo, kuriam skolinamasi, svarba – tai įvardijo 37 proc. besiskolinančiųjų.

„Besiskolinantys gyventojai linkę permesti sprendimo skolintis atsakomybę kreditoriams, dažnai teisindamiesi tuo, jog stokoja pakankamai žinių ir patirties savo finansinių galimybių įvertinimui. Tačiau neretai pamirštama, kad dalies informacijos, tokios kaip asmeninės išlaidos, finansiniai įsipareigojimai fiziniams asmenims, artimiausi šeimos planai, darbo keitimas, kreditorius neturi. O šie duomenys gali turėti didžiulę įtaką skolos grąžinimui. Todėl skolos grąžinimo galimybes turi vertinti ne tik kreditorius, bet ir asmuo, prašantis kredito“, − komentuoja Odeta Bložienė, „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto vadovė Lietuvoje.

Tyrimas taip pat atskleidė, kad trečdalis respondentų skolinasi stambiems pirkiniams, 29 proc. – kasdienėms išlaidoms, dar 12 proc. tokiu būdu padengia ankstesnes skolas. Kasdienei buičiai bei skolų padengimui dažniau skolinasi tie namų ūkiai, kurių pajamos vienam nariui neviršija 500 Lt. Be to, šie namų ūkiai dažniau linkę skolintais pinigais finansuoti asmenines šventes, pavyzdžiui, vestuves.

Pasak O. Bložienės, esant nedidelėms pajamoms, skolintis smulkioms kasdienėms išlaidoms yra pavojinga – vieną mėnesį skolintos lėšos papildo biudžetą, tačiau kitą – padidina išlaidas dėl paskolos grąžinimo. „Skolintos lėšos turi kuri vertę. Pavyzdžiui, investicija į išsilavinimą ar amatą didina tikimybę gauti geriau apmokamą darbą. Tokiu atveju ne tik lengviau paskolą grąžinti, bet ir užsitikrinti aukštesnę gyvenimo kokybę. Tuo tarpu už skolintus pinigus perkami drabužiai ar avalynė savo vertę greitai praranda, tačiau paskola, kurią reikia grąžinti, dėl to nemažėja“, − pastebi ekspertė.

Trumpalaikėms ar vidutinio laikotarpio reikmėms dažniausiai skolinamasi iš draugų, giminių ir pažįstamų – šiuos šaltinius įvardijo 41 proc. apklaustųjų. 36 proc. respondentų renkasi vartojimo paskolas bankuose, po penktadalį – greitųjų kreditų bendroves ir lizingo paslaugas.

Straipsnio puslapiai:

Close

Brangsta degalai: kainos neketina stabilizuotis

Dar vasarą ėmę brangti degalai ir toliau plonina vairuotojų pinigines. Degalų kainos toliau didėjo ir šį mėnesį. O štai dyzelinui per mėnesį pabrangus net šešiais procentais, jo kaina beveik susilygino su ...

Didesnė minimali alga Lietuvoje: kiek žmonės gaus „į rankas“

Nuo kitų metų Lietuvoje kylantis minimalus atlyginimas po mokesčių reformos vers lietuvius didžiuotis – bent teoriškai išsiskirsime iš Baltijos šalių kaimynių ir pirmausime pagal minimalų užmokestį. Tačiau ...

Daržovių kainos šoko aukštyn: rado naują kaltininką

Pernai praūžusios liūtys, o šiemet derlių nustekenusios sausros gerokai išaugino populiariausių lietuviškų daržovių kainas. Tačiau pasirodo, kad dėl kainų šuolio kaltos ne tik nepalankios oro sąlygos, bet ir prekybos ...

Kaip išsirinkti kiemui tinkamiausius vartus?

Siekiant aptverti privatų žemės sklypą tvora, dar vienu svarbiu elementu tampa tinkamai parinkti kiemo vartai. Vartai gali būti įvairaus dizaino, tačiau specialistai pataria juos derinti prie tvoros tam, kad bendras vaizdas žemės sklype būtų ...

Stebina ne vieną: nealkoholinis „džinas“ už 30 eurų

Nuo šių metų sugriežtinus prekybą alkoholiu bei uždraudus bet kokią alkoholio reklamą, prekybininkai ieško naujų būdų reklamuoti savo produkciją bei patraukti pirkėjų. Vienas būdų apeiti reklamos draudimus – nealkoholinių gėrimų ...

Ekonomistų verdiktas: pastarasis dešimtmetis lietuvių gyvenimui bus lemtingas

Trečiadienį pristatytame Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgyvendinamų šešių struktūrinių reformų – mokesčių, sveikatos apsaugos, švietimo, inovacijų, pensijų ir šešėlio mažinimo srityse – ekonominėje ...

ES apkarpys išmokas Lietuvai: ragina ruoštis jau dabar

Naujasis Europos Sąjungos (ES) investicijų laikotarpis Lietuvai ir šalies verslininkams pažers iššūkių, kuriems ruoštis verslo organizacijų ir Finansų ministerijos atstovai siūlo pradėti jau dabar. Pagerėjus Lietuvos ...

Į Lietuvą žengia nauja turizmo bendrovė: siūlys keliones pamėgtomis kryptimis

Šių metų rugsėjo 27 dieną Latvijoje įsteigta įmonė „TT Baltics“ pradeda tarptautinio kelionių prekės ženklo TUI pardavimus Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. „TT Baltics“ veikia didžiausio pasaulyje kelionių ...

Krizės pamokos Lietuvai: 20 metų atsiliekame nuo to, kas jau buvo padaryta

Šiemet pasaulyje galima „švęsti“ dvigubą, nors ir nemalonų, jubiliejų – lygiai prieš 20 metų ekonominė krizė paralyžiavo Rusiją, o lygiai prieš dešimtmetį bankrutavo JAV bankas milžinas ...

Bankų statistika: kortelės tapo įpročiu – jomis atsiskaitoma vis dažniau

Banko kortelėmis už prekes ir paslaugas atsiskaitoma vis dažniau, auga ir bendra operacijų kortelėmis apyvarta, rodo Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenys. Specialistų vertinimu, negrynieji pinigai tampa vis labiau įprasti, o prie augimo ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas