Skolintis būstui galėsime ne tik Lietuvoje

(Puslapis 1 iš 2)


Fotodienos nuotr.

Balsas.lt

2014-05-06 14:20

Įsivaizduokite, kad būsto paskolos pasiūlymą jūs galite gauti ne tik iš Lietuvos komercinių bankų, bet ir iš Jungtinės Karalystės ar Prancūzijos banko. Dar daugiau – pasiūlymai bus pateikiami standartine forma, kad galėtumėte aiškiai matyti skirtumus ir lengvai išsirinkti geriausią. Sunku patikėti? Netrukus tokią galimybę turėsime ir Lietuvoje.

 

Pernai gruodį Europos Parlamentas priėmė Būsto paskolų direktyvą, kuri galutinai patvirtinta šių metų vasarį. Ji yra svarbus žingsnis link bendros būsto paskolų rinkos visoje Europos Sąjungoje (ES). Naujosios taisyklės bus taikomos paskoloms, susijusioms su gyvenamosios paskirties turtu ir žeme, kurioje šis turtas įsikūręs ar tik planuojamas statyti.

 

Visi paskolas teikiantys bankai ar kitos finansinės institucijos privalės laikytis atsakingos skolinimo praktikos, išsamiai informuoti klientus apie galimą riziką ir kantriau elgtis su sunkumų patiriančiais klientais. Nors dalis reikalavimų bus lankstūs, nes būtina atsižvelgti į skirtingų ES valstybių kredito ir būsto rinkas, nepriklausomai nuo valstybės paskolos gavėjai turės gauti tos pačios formos informaciją apie būsimą paskolą. ES šalys turės įgyvendinti direktyvą per dvejus metus.

 

Dėl krizės vartotojai tapo pažeidžiami

 

Europos Parlamentas patvirtino Būsto paskolų direktyvą visų pirma siekdamas apsaugoti paskolas imančius vartotojus. „Daugeliui šeimų būsto paskola yra didžiausias ir ilgiausias finansinis įsipareigojimas gyvenime. Naujosios taisyklės skatins stabilią ir tvarią ES lygio būsto paskolų rinką, kuri užtikrintų, kad vartotojai būtų kuo geriau apsaugoti ir tinkamą informuojami, o santykiai tarp skolintojų ir besiskolinančiųjų būtų subalansuoti“, – teigė Europos Parlamento pranešėjas iš Ispanijos Antolín Sánchez Presedo (Socialistai ir demokratai).

 

2008 m. kilusi finansų krizė aiškiai parodė skolinimo procedūrų ir vartotojų išprusimo spragas. Statistika rodo, kad Lietuvoje finansinio raštingumo lygis yra vienas žemiausių Europos Sąjungoje. Iki tol vykęs spartus būsto kainų augimas skatino klientus prisiimti ilgalaikius įsipareigojimus ir paviršutiniškai skaityti paskolų sutartis. Susidūrus su krize paaiškėjo, kad nemaža dalis vartotojų nepajėgia laiku mokėti paskolos įmokų ir susidūrė su nemaloniomis pasekmėmis.

 

„Nekilnojamojo turto burbului pučiantis, įsigyto turto vertė nuolat augo, todėl kai kurie būsto paskolas imantys asmenys įsivaizdavo, kad dideli ir brangūs namai yra gera investicija. Jie pervertino savo galimybes išlaikyti pastovias ar augančias pajamas. Daugelis per mažai gilindavosi ir į paskolų sutarčių sąlygas, paskolos davėjo bei gavėjo pareigas ir teises, nesvarstė įvairių išeičių: paskolos grąžinimo anksčiau laiko, atidėjimo, kreditoriaus keitimo, įkeisto turto pardavimo sąlygų“, – neapdairumo pavyzdžius vardija Lietuvos kredito unijų narių asociacijos (LKUNA) tarybos pirmininkė Ernesta Ramaškaitė.

Straipsnio puslapiai:

Close

Brangsta degalai: kainos neketina stabilizuotis

Dar vasarą ėmę brangti degalai ir toliau plonina vairuotojų pinigines. Degalų kainos toliau didėjo ir šį mėnesį. O štai dyzelinui per mėnesį pabrangus net šešiais procentais, jo kaina beveik susilygino su ...

Didesnė minimali alga Lietuvoje: kiek žmonės gaus „į rankas“

Nuo kitų metų Lietuvoje kylantis minimalus atlyginimas po mokesčių reformos vers lietuvius didžiuotis – bent teoriškai išsiskirsime iš Baltijos šalių kaimynių ir pirmausime pagal minimalų užmokestį. Tačiau ...

Daržovių kainos šoko aukštyn: rado naują kaltininką

Pernai praūžusios liūtys, o šiemet derlių nustekenusios sausros gerokai išaugino populiariausių lietuviškų daržovių kainas. Tačiau pasirodo, kad dėl kainų šuolio kaltos ne tik nepalankios oro sąlygos, bet ir prekybos ...

Kaip išsirinkti kiemui tinkamiausius vartus?

Siekiant aptverti privatų žemės sklypą tvora, dar vienu svarbiu elementu tampa tinkamai parinkti kiemo vartai. Vartai gali būti įvairaus dizaino, tačiau specialistai pataria juos derinti prie tvoros tam, kad bendras vaizdas žemės sklype būtų ...

Stebina ne vieną: nealkoholinis „džinas“ už 30 eurų

Nuo šių metų sugriežtinus prekybą alkoholiu bei uždraudus bet kokią alkoholio reklamą, prekybininkai ieško naujų būdų reklamuoti savo produkciją bei patraukti pirkėjų. Vienas būdų apeiti reklamos draudimus – nealkoholinių gėrimų ...

Ekonomistų verdiktas: pastarasis dešimtmetis lietuvių gyvenimui bus lemtingas

Trečiadienį pristatytame Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgyvendinamų šešių struktūrinių reformų – mokesčių, sveikatos apsaugos, švietimo, inovacijų, pensijų ir šešėlio mažinimo srityse – ekonominėje ...

ES apkarpys išmokas Lietuvai: ragina ruoštis jau dabar

Naujasis Europos Sąjungos (ES) investicijų laikotarpis Lietuvai ir šalies verslininkams pažers iššūkių, kuriems ruoštis verslo organizacijų ir Finansų ministerijos atstovai siūlo pradėti jau dabar. Pagerėjus Lietuvos ...

Į Lietuvą žengia nauja turizmo bendrovė: siūlys keliones pamėgtomis kryptimis

Šių metų rugsėjo 27 dieną Latvijoje įsteigta įmonė „TT Baltics“ pradeda tarptautinio kelionių prekės ženklo TUI pardavimus Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. „TT Baltics“ veikia didžiausio pasaulyje kelionių ...

Krizės pamokos Lietuvai: 20 metų atsiliekame nuo to, kas jau buvo padaryta

Šiemet pasaulyje galima „švęsti“ dvigubą, nors ir nemalonų, jubiliejų – lygiai prieš 20 metų ekonominė krizė paralyžiavo Rusiją, o lygiai prieš dešimtmetį bankrutavo JAV bankas milžinas ...

Bankų statistika: kortelės tapo įpročiu – jomis atsiskaitoma vis dažniau

Banko kortelėmis už prekes ir paslaugas atsiskaitoma vis dažniau, auga ir bendra operacijų kortelėmis apyvarta, rodo Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenys. Specialistų vertinimu, negrynieji pinigai tampa vis labiau įprasti, o prie augimo ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas