Skolos varo į kampą ir kreditorius

(Puslapis 1 iš 2)


Tomo Lukšio (Fotodiena) nuotr.

Daiva Savickienė / Panevėžio balsas

2011-05-05 15:41

Šalta žiema ne tik išgąsdino didelėmis sąskaitomis už šildymą, bet įklampino kai kuriuos panevėžiečius į dar gilesnį skolų liūną. Šilumos tiekėjai abejoja, ar pavyks jas visas susigrąžinti iki kito šildymo sezono pradžios.

Komunalines paslaugas teikiančios įmonės požymių, kad krizė baigiasi ir gyventojų kišenės pilnėja, nemato. Mat gyventojų skolos joms ne tik nemažėja, bet ir auga. „Panevėžio energijos“ bendrovei gegužės 1-ąją viso miesto vartotojai buvo skolingi 14,36 mln. litų. Iš jų didžiausia skola buvo gyventojų – 6,38 mln. litų, o vietinio biudžeto įsiskolinimas siekė 4,5 mln. litų.

 

Visko nesugrąžina

Pasak bendrovės atstovės spaudai Daivos Paulauskienės, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, skola tuomet buvo gerokai mažesnė – 5,7 mln. litų. O dar prieš metus, 2009-aisiais, – 4,78 mln. litų. 2008 metų gegužę skola siekė 3,6 mln. litų.

„Kažkokią dalį sumos gyventojai stengiasi sugrąžinti, tačiau skola po truputį dar didėja“, – D. Paulauskienė teigė neįžvelgianti, kad krizė baigtųsi.

Kiek gyventojų skola susitrauks per vasarą, sunku pasakyti. Praėjusiais metais ji per visą vasarą ir rudenį iki šildymo sezono pradžios nuo 5,7 mln. litų sumažėjo iki 4 su trupučiu milijonų litų. Pasak bendrovės atstovės spaudai, per tuos kelis mėnesius skola daugiausia buvo nukritusi iki 4,49 mln. litų, o vėliau vėl pradėjo augti.

Užsiima papildomu darbu

„Panevėžio būsto“ bendrovės direktorė Virginija Čiurlienė taip pat tvirtino, kad gyventojų skolos už bendrovės suteikiamas paslaugas išaugo. Jos teigimu, šie metai jau antri krizės metai, tad palyginus, šiemetinė skola didesnė apie 15 procentų. Direktorė tikėjosi, kad ji vasarą sumažės, nes paprastai tuo metu sumokami kai kurie įsiskolinimai. Be to, pastebėjo, kad nors ankstesnės skolos ir buvo, tačiau žmonės atsiskaitė už vasarį šimtu procentų.

„Manau, kad vasarą viskas pajudės“, – tikisi direktorė.

Įmonė turi daugybę priemonių, kaip išsireikalauti skolas. Tai ir pokalbiai su žmonėmis, vekseliai, elektros atjungimas, antstoliai ir panašiai. V. Čiurlienės teigimu, paskutinė instancija yra teismai. Be to, išsireikalaujant skolas įmonės darbuotojai atlieka didelį ir iš esmės papildomą darbą.

Įmonei tokios skolos nėra gerai. V. Čiurlienė sakė, kad paslaugų tarifai patvirtinti 1998 metais. Jei jie būtų didesni, būtų galima teikti daug geresnes paslaugas, tačiau jie nekeliami. Tai atsiliepia ir bendrovės darbuotojų atlyginimams. Jie, pasak direktorės, yra maži.

Turi vilties

Šią žiemą didėjo ir Panevėžio butų ūkio skolininkų sąrašas. Šios įmonės direktorius Gintaras Ruzgys sakė negalintis pasakyti, kiek tiksliai, tačiau pirmąjį ketvirtį, palyginus su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, stebėtas skolų augimas. O štai palyginus 2009 ir 2010 metus, skola pernai buvo išaugusi 66 tūkst. litų.

Straipsnio puslapiai:

- Daiva Savickienė

Panevėžio balsas

Close

Brangsta degalai: kainos neketina stabilizuotis

Dar vasarą ėmę brangti degalai ir toliau plonina vairuotojų pinigines. Degalų kainos toliau didėjo ir šį mėnesį. O štai dyzelinui per mėnesį pabrangus net šešiais procentais, jo kaina beveik susilygino su ...

Didesnė minimali alga Lietuvoje: kiek žmonės gaus „į rankas“

Nuo kitų metų Lietuvoje kylantis minimalus atlyginimas po mokesčių reformos vers lietuvius didžiuotis – bent teoriškai išsiskirsime iš Baltijos šalių kaimynių ir pirmausime pagal minimalų užmokestį. Tačiau ...

Daržovių kainos šoko aukštyn: rado naują kaltininką

Pernai praūžusios liūtys, o šiemet derlių nustekenusios sausros gerokai išaugino populiariausių lietuviškų daržovių kainas. Tačiau pasirodo, kad dėl kainų šuolio kaltos ne tik nepalankios oro sąlygos, bet ir prekybos ...

Kaip išsirinkti kiemui tinkamiausius vartus?

Siekiant aptverti privatų žemės sklypą tvora, dar vienu svarbiu elementu tampa tinkamai parinkti kiemo vartai. Vartai gali būti įvairaus dizaino, tačiau specialistai pataria juos derinti prie tvoros tam, kad bendras vaizdas žemės sklype būtų ...

Stebina ne vieną: nealkoholinis „džinas“ už 30 eurų

Nuo šių metų sugriežtinus prekybą alkoholiu bei uždraudus bet kokią alkoholio reklamą, prekybininkai ieško naujų būdų reklamuoti savo produkciją bei patraukti pirkėjų. Vienas būdų apeiti reklamos draudimus – nealkoholinių gėrimų ...

Ekonomistų verdiktas: pastarasis dešimtmetis lietuvių gyvenimui bus lemtingas

Trečiadienį pristatytame Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgyvendinamų šešių struktūrinių reformų – mokesčių, sveikatos apsaugos, švietimo, inovacijų, pensijų ir šešėlio mažinimo srityse – ekonominėje ...

ES apkarpys išmokas Lietuvai: ragina ruoštis jau dabar

Naujasis Europos Sąjungos (ES) investicijų laikotarpis Lietuvai ir šalies verslininkams pažers iššūkių, kuriems ruoštis verslo organizacijų ir Finansų ministerijos atstovai siūlo pradėti jau dabar. Pagerėjus Lietuvos ...

Į Lietuvą žengia nauja turizmo bendrovė: siūlys keliones pamėgtomis kryptimis

Šių metų rugsėjo 27 dieną Latvijoje įsteigta įmonė „TT Baltics“ pradeda tarptautinio kelionių prekės ženklo TUI pardavimus Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. „TT Baltics“ veikia didžiausio pasaulyje kelionių ...

Krizės pamokos Lietuvai: 20 metų atsiliekame nuo to, kas jau buvo padaryta

Šiemet pasaulyje galima „švęsti“ dvigubą, nors ir nemalonų, jubiliejų – lygiai prieš 20 metų ekonominė krizė paralyžiavo Rusiją, o lygiai prieš dešimtmetį bankrutavo JAV bankas milžinas ...

Bankų statistika: kortelės tapo įpročiu – jomis atsiskaitoma vis dažniau

Banko kortelėmis už prekes ir paslaugas atsiskaitoma vis dažniau, auga ir bendra operacijų kortelėmis apyvarta, rodo Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenys. Specialistų vertinimu, negrynieji pinigai tampa vis labiau įprasti, o prie augimo ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas