Slavus masina Vilnius (1)


Fotodienos nuotr.

Evelina Povilaitytė / Savaitraštis „Ekonomika.lt“

2012-05-16 10:37

Jie ne tik apsiperka mūsų prekybos centruose ir pramogauja lietuviškose arenose. Jau kuris laikas Baltarusijos ir Rusijos piliečiai domisi ir nekilnojamuoju lietuvių turtu. Vieni – dėl lengvesnių sąlygų vizai gauti, kiti – dėl investicijų.

Šiuo metu sostinės objektais labiausiai domisi Baltarusijos, Rusijos ir Ukrainos klientai, pasakoja agentūros „Vilniaus turtas“ nekilnojamojo turto užsienio ekspertas Olegas Markovas.

„Susidomėjimas šiek tiek mažesnis nei 2010-aisiais, kai buvo didelis pirkėjų iš šių šalių antplūdis, – teigia jis. – Tačiau dabar juos investiciniu aspektu labiausiai domina privatūs objektai sostinės Antakalnio, centro ir senamiesčio rajonuose, nes jų vertė yra ilgalaikė.“

Pasak nekilnojamojo turto eksperto, didesnius šių šalių pirkėjų srautus garantuotų lankstesnė vizų politika ir kaip pavyzdį mini Latviją.

„Yra tokių, kurie būstą įsigyja kuo pigesnį arba ieško dalinės nuosavybės galimybių, nes nori gauti leidimą gyventi mūsų šalyje, – sako O. Markovas. – Kai kuriems nepriimtina, pavyzdžiui, Baltarusijos vidaus politika ir taip jie nori išvežti savo pinigus iš šalies investuodami užsienyje.“

Vieni keičia kitus

Rusai ir baltarusiai sunkmečiu pakeitė anksčiau Lietuvos nekilnojamojo turto rinkoje investavusius britus, ispanus ir vokiečius, teigė savaitraščio „Ekonomika.lt“ kalbinamas agentūros „Ober-Haus“ generalinio direktoriaus pavaduotojas Remigijus Pleteras.

„Dažniausiai įsigyjamas laisvalaikio būstas pajūryje arba Druskininkuose, taip pat juos domina investicijos į nekilnojamąjį turtą sostinės centre arba senamiestyje. Pavyzdžiui, rusams labai patinka Vilnius, todėl jei jie turi galimybę dirbti nuotoliniu būdu, mielai įsigyja pas mus butus ir Lietuvoje praleidžia nemažą dalį laiko“, – pasakoja nekilnojamojo turto ekspertas.

Jis teigia, kad daugumos Rusijos ir Baltarusijos piliečių ne laisvalaikiui įsigyjamų būstų paprastai būna skirti nuomai, jie taip pat žvalgosi į nedidelės vertės komercinius objektus.

„Paprastai tokių objektų metinė grąža nėra stebuklinga: privataus – 4–5 proc., komercinio – 7–8 proc. per metus. Tačiau tokie objektai įsigyjami tikintis, kad jų kaina ateityje augs“, – aiškina R. Pleteras.

Jis pritaria, kad jei Lietuva galėtų pasiūlyti tokių lengvatų vizų atžvilgiu kaip Latvija, taip pat pagausėtų Rusijos ir Baltarusijos nekilnojamojo turto pirkėjų.

„Visuomet kuo mažiau galvos skausmo ir lengvesnė tvarka, tuo patrauklesnė šalis“, – sako R. Pleteras.

Straipsnis publikuotas savaitraštyje „Ekonomika.lt“ (Nr. 18(80), gegužės 14-20 d.), rubrikoje „Diskutuokime“.

- Evelina Povilaitytė

Close

Brangsta degalai: kainos neketina stabilizuotis

Dar vasarą ėmę brangti degalai ir toliau plonina vairuotojų pinigines. Degalų kainos toliau didėjo ir šį mėnesį. O štai dyzelinui per mėnesį pabrangus net šešiais procentais, jo kaina beveik susilygino su ...

Didesnė minimali alga Lietuvoje: kiek žmonės gaus „į rankas“

Nuo kitų metų Lietuvoje kylantis minimalus atlyginimas po mokesčių reformos vers lietuvius didžiuotis – bent teoriškai išsiskirsime iš Baltijos šalių kaimynių ir pirmausime pagal minimalų užmokestį. Tačiau ...

Daržovių kainos šoko aukštyn: rado naują kaltininką

Pernai praūžusios liūtys, o šiemet derlių nustekenusios sausros gerokai išaugino populiariausių lietuviškų daržovių kainas. Tačiau pasirodo, kad dėl kainų šuolio kaltos ne tik nepalankios oro sąlygos, bet ir prekybos ...

Kaip išsirinkti kiemui tinkamiausius vartus?

Siekiant aptverti privatų žemės sklypą tvora, dar vienu svarbiu elementu tampa tinkamai parinkti kiemo vartai. Vartai gali būti įvairaus dizaino, tačiau specialistai pataria juos derinti prie tvoros tam, kad bendras vaizdas žemės sklype būtų ...

Stebina ne vieną: nealkoholinis „džinas“ už 30 eurų

Nuo šių metų sugriežtinus prekybą alkoholiu bei uždraudus bet kokią alkoholio reklamą, prekybininkai ieško naujų būdų reklamuoti savo produkciją bei patraukti pirkėjų. Vienas būdų apeiti reklamos draudimus – nealkoholinių gėrimų ...

Ekonomistų verdiktas: pastarasis dešimtmetis lietuvių gyvenimui bus lemtingas

Trečiadienį pristatytame Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgyvendinamų šešių struktūrinių reformų – mokesčių, sveikatos apsaugos, švietimo, inovacijų, pensijų ir šešėlio mažinimo srityse – ekonominėje ...

ES apkarpys išmokas Lietuvai: ragina ruoštis jau dabar

Naujasis Europos Sąjungos (ES) investicijų laikotarpis Lietuvai ir šalies verslininkams pažers iššūkių, kuriems ruoštis verslo organizacijų ir Finansų ministerijos atstovai siūlo pradėti jau dabar. Pagerėjus Lietuvos ...

Į Lietuvą žengia nauja turizmo bendrovė: siūlys keliones pamėgtomis kryptimis

Šių metų rugsėjo 27 dieną Latvijoje įsteigta įmonė „TT Baltics“ pradeda tarptautinio kelionių prekės ženklo TUI pardavimus Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. „TT Baltics“ veikia didžiausio pasaulyje kelionių ...

Krizės pamokos Lietuvai: 20 metų atsiliekame nuo to, kas jau buvo padaryta

Šiemet pasaulyje galima „švęsti“ dvigubą, nors ir nemalonų, jubiliejų – lygiai prieš 20 metų ekonominė krizė paralyžiavo Rusiją, o lygiai prieš dešimtmetį bankrutavo JAV bankas milžinas ...

Bankų statistika: kortelės tapo įpročiu – jomis atsiskaitoma vis dažniau

Banko kortelėmis už prekes ir paslaugas atsiskaitoma vis dažniau, auga ir bendra operacijų kortelėmis apyvarta, rodo Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenys. Specialistų vertinimu, negrynieji pinigai tampa vis labiau įprasti, o prie augimo ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas