Slėptuvių daug, slėptis nėra kur (1)

(Puslapis 1 iš 3)


Ruslano Kondratjevo nuotr.

Dina Sergijenko / Ekonomika.lt

2011-04-04 17:33

Lietuvoje dar šaltojo karo laikais ir anksčiau statytų slėptuvių netrūksta, tačiau daugelis jų – netinkamos naudoti, paverstos šiukšlynais arba privatizuotos.

Jungtinėse Amerikos Valstijose slėptuvių statytojai skaičiuoja pelną, nes amerikiečiai, išsigandę galimo nuo Japonijos Fukušimos radiacijos debesies, puolė jas masiškai pirkti. Lietuviai į nelaimę reaguoja kur kas ramiau, bet jeigu tektų slėptis, priebėgų užtektų maždaug 10 proc. šalies gyventojų.

Parduoda aukcionuose

2010 metais įsigaliojus naujai Civilinės saugos įstatymo redakcijai pasikeitė ir slėptuvės sąvoka. Gyventojams saugoti pritaikomi tokie pastatai, kuriuose nelaimės atveju galėtų būti daug žmonių: mokyklos, sporto salės, stadionai. „Be abejo, naudojamos ir buvusios slėptuvės, tinkamos gyventojams apsaugoti“, – sakė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento CVS Pasirengimo nelaimėms ir perspėjimo skyriaus viršininkas Giedrius Graičiūnas.

2009 metais atliktos apskaitos rezultatas stulbina: turime 924 slėptuves. „Tačiau jos visiškai apleistos, prišiukšlintos, galimų naudoti likę gal tik dešimtadalis“, – atkreipė dėmesį specialistas. Dalis slėptuvių apleistos dėl lėšų stygiaus, nemažai jų virto nenaudojamos, kai savivaldybių buvo perleistos privatiems asmenims.

Slėptuvę nusipirkti gali visi norintieji. Vilniaus miesto savivaldybė kas mėnesį viešuose aukcionuose parduoda įvairaus dydžio ir būklės buvusias slėptuves. Pavyzdžiui, kovo viduryje vykusiuose aukcionuose 75 kv. m slėptuvės Šv. Stepono gatvėje pradinė kaina buvo 120 tūkst. litų, dukart didesnės slėptuvės patalpos Savanorių prospekte įvertintos 185 tūkst. litų, 43 kv. m slėptuvės Raseinių gatvėje pirminė kaina buvo 59 tūkst. litų.

Netinkamos žmonėms

Gyventojų apsaugai tinkamose slėptuvėse vienam žmogui turėtų būti skiriama 1,5 kv. metrų plotas, būtiniausios higienos priemonės, oro ir vandens tiekimas, elektros energija. „Tačiau didžiojoje dalyje slėptuvių to nėra: užsidarai duris ir dūsti, nes trūksta oro“, – sakė G. Graičiūnas.

Civilinės saugos įstatyme numatyta, kad pirmiausia gyventojai būtų evakuojami iš nelaimės zonos, slėptuvės liktų tiems, kurie negali evakuotis. „Skaičiuojama, kad slėptuvėse galėtų likti 10 proc. vietos gyventojų skaičiaus ir vaikai bei neįgalieji“, – aiškino specialistas.

Nė karto nepanaudota

„Ekonomika.lt“ pavyko apsilankyti Vilniaus miesto universitetinės ligoninės (VMUL) Antakalnio gatvėje esančioje slėptuvėje. 1986 metais statyta slėptuvė dar nė karto nebuvo panaudota pagal paskirtį. Beveik 700 kv. metrų dydžio slėptuvėje esant reikalui galėtų įsikurti ligoninė su 150 žmonių personalu ir keliomis palatomis.

Ligoninės slėptuvę rasti ne taip paprasta: jos vietą žymi keli išlindę bokšteliai – oro angos, supiltas šlaitas ir durys, rodos, į kalną. Už šių durų slepiasi dar dvejos, sveriančios po 3 tonas, hermetinės. „Šias uždarius galima nebijoti net radioaktyvių dulkių debesies“, – tikino ligoninės Eksploatacijos ir remonto tarnybos vyresnysis inžinierius Darius Vitkus.

Straipsnio puslapiai:

- Dina Sergijenko

Close

Brangsta degalai: kainos neketina stabilizuotis

Dar vasarą ėmę brangti degalai ir toliau plonina vairuotojų pinigines. Degalų kainos toliau didėjo ir šį mėnesį. O štai dyzelinui per mėnesį pabrangus net šešiais procentais, jo kaina beveik susilygino su ...

Didesnė minimali alga Lietuvoje: kiek žmonės gaus „į rankas“

Nuo kitų metų Lietuvoje kylantis minimalus atlyginimas po mokesčių reformos vers lietuvius didžiuotis – bent teoriškai išsiskirsime iš Baltijos šalių kaimynių ir pirmausime pagal minimalų užmokestį. Tačiau ...

Daržovių kainos šoko aukštyn: rado naują kaltininką

Pernai praūžusios liūtys, o šiemet derlių nustekenusios sausros gerokai išaugino populiariausių lietuviškų daržovių kainas. Tačiau pasirodo, kad dėl kainų šuolio kaltos ne tik nepalankios oro sąlygos, bet ir prekybos ...

Kaip išsirinkti kiemui tinkamiausius vartus?

Siekiant aptverti privatų žemės sklypą tvora, dar vienu svarbiu elementu tampa tinkamai parinkti kiemo vartai. Vartai gali būti įvairaus dizaino, tačiau specialistai pataria juos derinti prie tvoros tam, kad bendras vaizdas žemės sklype būtų ...

Stebina ne vieną: nealkoholinis „džinas“ už 30 eurų

Nuo šių metų sugriežtinus prekybą alkoholiu bei uždraudus bet kokią alkoholio reklamą, prekybininkai ieško naujų būdų reklamuoti savo produkciją bei patraukti pirkėjų. Vienas būdų apeiti reklamos draudimus – nealkoholinių gėrimų ...

Ekonomistų verdiktas: pastarasis dešimtmetis lietuvių gyvenimui bus lemtingas

Trečiadienį pristatytame Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgyvendinamų šešių struktūrinių reformų – mokesčių, sveikatos apsaugos, švietimo, inovacijų, pensijų ir šešėlio mažinimo srityse – ekonominėje ...

ES apkarpys išmokas Lietuvai: ragina ruoštis jau dabar

Naujasis Europos Sąjungos (ES) investicijų laikotarpis Lietuvai ir šalies verslininkams pažers iššūkių, kuriems ruoštis verslo organizacijų ir Finansų ministerijos atstovai siūlo pradėti jau dabar. Pagerėjus Lietuvos ...

Į Lietuvą žengia nauja turizmo bendrovė: siūlys keliones pamėgtomis kryptimis

Šių metų rugsėjo 27 dieną Latvijoje įsteigta įmonė „TT Baltics“ pradeda tarptautinio kelionių prekės ženklo TUI pardavimus Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. „TT Baltics“ veikia didžiausio pasaulyje kelionių ...

Krizės pamokos Lietuvai: 20 metų atsiliekame nuo to, kas jau buvo padaryta

Šiemet pasaulyje galima „švęsti“ dvigubą, nors ir nemalonų, jubiliejų – lygiai prieš 20 metų ekonominė krizė paralyžiavo Rusiją, o lygiai prieš dešimtmetį bankrutavo JAV bankas milžinas ...

Bankų statistika: kortelės tapo įpročiu – jomis atsiskaitoma vis dažniau

Banko kortelėmis už prekes ir paslaugas atsiskaitoma vis dažniau, auga ir bendra operacijų kortelėmis apyvarta, rodo Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenys. Specialistų vertinimu, negrynieji pinigai tampa vis labiau įprasti, o prie augimo ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas