„Small Planet Airlines“ vadovas paaiškino, kodėl vėluoja jų skrydžiai

(Puslapis 1 iš 2)


Ruslano Kondratjevo nuotr.

Viktorija Chockevičiūtė

2018-07-31 16:56

 Šį kelionių sezoną netyla kalbos apie „Small Planet Airlines“ vėlavimus. Pati bendrovė tikina, kad visa tai lėmė didesnis kelionių intensyvumas, o nuo kitų kompanijų jos tikrai neišsiskiria, kaip blogiukai. Tiesa, užtikrinti, kad šiemet daugiau tokių incidentų nebebus, negali.

Bendrovės „Small Planet Airlines“ vadovas Kristijonas Kaikaris tikino, kad daugiau žinių apie skrydžių vėlavimus atsirado todėl, kad ir pačių skrydžių atsirado daug daugiau. Paklaustas, kodėl tuomet apie „Ryanair“ ar „Wizzair“ tiek daug negirdime, nors jie skraido dar intensyviau, dar kartą pabrėžta, kad „Small Planet Airlines“ nėra kažkuo išskirtinė savo vėlavimais.

„433 skrydžiai iš Vilniaus ir į Vilnių birželio mėnesį ir tik 9 vėlavimai daugiau nei trys valandos. Tai nėra daug. Gal klientų segmentas kitoks, jautresnis. Mes lietuviška kompanija ir gal nori užvažiuoti labiau ant kaimyno“, – kalbėjo K. Kaikaris.

Tinkamumo skraidyti užtikrinimo departamento vadovas Vidmantas Plėta pridėjo, kad ir su „Ryanair“ skrendant atsiranda techninių gedimų, vėlavimų ir prisiminė atvejį, kai net dūmai salone pakilo leidžiantis į Kauną.

V. Kaikaris turi kelis paaiškinimus, kodėl tiek daug pastaruoju metu skundžiamasi „Small Planet Airlines“ skrydžiais.

„Aš pažiūrėčiau iš dviejų kampų, mes nereguliarių reisų kompanija skraidiname šeimas su tėvais, anūkais, seneliai, poras, mamas, tėčius. Skraidome į Graikijos salas, uostus, kurie nėra tokie dideli, negali priimti didelio srauto. Kadangi mūsų keleiviai vyksta atostogauti, arba grįžta po smagių atostogų, tai jie labiau nusivilia. Kitas dalykas, tų vėlavimų daugiau, nes daugiau skraidome ir intensyvumas didesnis. Trečias kampas, kad kompanijos, kurių verslo modelis yra mūsų nesėkmės, jei jie suintensyvina savo veiklą, mes dažniau viešojoje erdvėje pasirodome“, – teigia jis.

Pasak jo, ši kompanija geriau pasirenka smarkiai vėluoti, o ne atšaukti skrydžius, kaip daro kitos kompanijos. Teigiama, kad visada ieškoma sprendimų, kaip nuskraidinti klientus.

„Mes tuo metu neskaičiuojame pinigų. Žiūrime, kad klientai gautų tą paslaugą, ne visada tai galime padaryti be didelio vėlavimo, bet mes skrydžio neatšaukiame, kai tuo tarpu kitos atšaukia. Vėluoja ilgai, nes neatšaukinėjame skrydžių“, – sako jis.

Tiesa, keleiviams nemaloni žinia gali būti ta, kad šiuo metu bendrovė neturi priemonių, kaip šimtu procentų užtikrinti, jog skrydžiai nebevėluotų.

„Mes visų pirma analizuojame kiekvieną vėlavimą, kuris trunka daugiau nei tris valandas, nustatinėjame pagrindines priežastis ir jas šaliname. Išanalizuojame labai stipriai ir stengiamės, kad tai nesikartotų, keisdami procesus ar galbūt kažką ir verslo modelyje, jei to labai reikia. Kitas dalykas, dėl ko taip būna, nes vienas gedimas sukelia grandinę. 9 techniniai gedimai nebuvo skirtinguose lėktuvuose, o viena techninė problema sukėlė 4 skrydžiuose problemą.

Straipsnio puslapiai:

- Viktorija Chockevičiūtė

Close

Didesnė minimali alga Lietuvoje: kiek žmonės gaus „į rankas“

Nuo kitų metų Lietuvoje kylantis minimalus atlyginimas po mokesčių reformos vers lietuvius didžiuotis – bent teoriškai išsiskirsime iš Baltijos šalių kaimynių ir pirmausime pagal minimalų užmokestį. Tačiau ...

Daržovių kainos šoko aukštyn: rado naują kaltininką

Pernai praūžusios liūtys, o šiemet derlių nustekenusios sausros gerokai išaugino populiariausių lietuviškų daržovių kainas. Tačiau pasirodo, kad dėl kainų šuolio kaltos ne tik nepalankios oro sąlygos, bet ir prekybos ...

Stebina ne vieną: nealkoholinis „džinas“ už 30 eurų

Nuo šių metų sugriežtinus prekybą alkoholiu bei uždraudus bet kokią alkoholio reklamą, prekybininkai ieško naujų būdų reklamuoti savo produkciją bei patraukti pirkėjų. Vienas būdų apeiti reklamos draudimus – nealkoholinių gėrimų ...

Ekonomistų verdiktas: pastarasis dešimtmetis lietuvių gyvenimui bus lemtingas

Trečiadienį pristatytame Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgyvendinamų šešių struktūrinių reformų – mokesčių, sveikatos apsaugos, švietimo, inovacijų, pensijų ir šešėlio mažinimo srityse – ekonominėje ...

ES apkarpys išmokas Lietuvai: ragina ruoštis jau dabar

Naujasis Europos Sąjungos (ES) investicijų laikotarpis Lietuvai ir šalies verslininkams pažers iššūkių, kuriems ruoštis verslo organizacijų ir Finansų ministerijos atstovai siūlo pradėti jau dabar. Pagerėjus Lietuvos ...

Į Lietuvą žengia nauja turizmo bendrovė: siūlys keliones pamėgtomis kryptimis

Šių metų rugsėjo 27 dieną Latvijoje įsteigta įmonė „TT Baltics“ pradeda tarptautinio kelionių prekės ženklo TUI pardavimus Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. „TT Baltics“ veikia didžiausio pasaulyje kelionių ...

Krizės pamokos Lietuvai: 20 metų atsiliekame nuo to, kas jau buvo padaryta

Šiemet pasaulyje galima „švęsti“ dvigubą, nors ir nemalonų, jubiliejų – lygiai prieš 20 metų ekonominė krizė paralyžiavo Rusiją, o lygiai prieš dešimtmetį bankrutavo JAV bankas milžinas ...

Bankų statistika: kortelės tapo įpročiu – jomis atsiskaitoma vis dažniau

Banko kortelėmis už prekes ir paslaugas atsiskaitoma vis dažniau, auga ir bendra operacijų kortelėmis apyvarta, rodo Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenys. Specialistų vertinimu, negrynieji pinigai tampa vis labiau įprasti, o prie augimo ...

Pensijų kaupimo fenomenas: senatvei lietuviai atsidėjo solidžias sumas

Per pastaruosius penkerius metus beveik pusė dirbančiųjų sutaupė po tris vidutines mėnesio algas ir atsidėjo jas senatvei. Toks fenomenas užfiksuotas Lietuvoje – vienoje paskutiniųjų Europos Sąjungos (ES) valstybių pagal taupymo normą. ...

Galvos skausmas darbdaviams: rugsėjį prasideda nedarbingumo antplūdis

Rudenį į ugdymo įstaigas sugrįžę mažyliai ima aktyviai „dalintis“ ligomis, o tėvams tenka forminti nedarbingumą bei slaugyti atžalas. Personalo specialistai pastebi, kad rugsėjis yra naujas išbandymo metas darbdaviams. Vos ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas