Smulkios skolos gali sugriauti svajones apie nuosavą būstą (2)

(Puslapis 1 iš 2)


Roberto Riabovo (Fotodiena) nuotr.

Ekonomika.lt

2013-01-07 14:17

Ne visi paskolas arba vartojimo kreditus imantys vartotojai atkreipia dėmesį, kad norėdami turėti tam galimybę arba gauti palankiausias sąlygas, turi prižiūrėti ne tik savo pajamas, bet ir kredito istoriją, kurią sugadinti ilgam laikui gali net smulkūs įsiskolinimai. Siekdamas supažindinti moksleivius su neatsakingo finansinio elgesio žala, „Lietuvos vartotojų institutas“ inicijavo animacinio filmo „Kredito istorija“ sukūrimą.

Neatsakingai skolintis – žalinga

Kredito istorija, rodanti turimus finansinius įsipareigojimus ir jų įvykdymą per pastaruosius dešimt metų, aktualiausia ketinantiems skolintis žmonėms. Tai vienas svarbiausių kriterijų, kuriuo remiantis priimamas sprendimas dėl kredito suteikimo. Kredito istorija ir joje esantys duomenys leidžia sudaryti kiekvieno žmogaus asmeninį kredito reitingą – asmens patikimumo ir jo gebėjimo laiku įvykdyti finansinius įsipareigojimus vertinimą. Reitingas parodo vėlavimo atsiskaityti tikimybę bei rizikos klasę.

Tvarkinga kredito istorija, kurią užtikrina adekvatus savo finansinių įsipareigojimų vykdymas, yra naudinga, nes gali lemti mažesnes paskolų palūkanas, lankstesnius reikalavimus užstatui, mažesnę pradinę įmoką, lankstesnius paskolos grąžinimo terminus, galimybę palankesnėmis sąlygomis sudaryti ilgalaikes sutartis dėl paslaugų, telefono, kompiuterio ar kitos įrangos.

Lengva paimti, sunku atiduoti

Greitieji kreditai Lietuvoje yra lengviausiai paimami, bet sunkiausiai grąžinami, rodo 2012 m. pabaigoje Lietuvos banko paskelbtas tyrimas. Be to, vidutinis smulkiojo vartojimo kredito sumos dydis – 653 litų, vidutinė metinė bendros kredito kainos norma – 216 proc. Palyginti su bankais, kurių teikiamų vartojimo kreditų vidutinis dydis yra 6 837 lt, o vidutinė metinė bendros kredito kainos norma – 24 %. Taigi akivaizdu, kad smulkieji kreditai vartotojams kainuoja daug brangiau.

Tyrimas taip pat rodo, kad smulkiaisiais vartojimo kreditais (paskola iki 1000 lt) daugiausiai naudojasi jauni asmenys – 36 proc. asmenų, sudariusių smulkiojo vartojimo kredito sutartis, buvo jaunesni nei 25 metų. Jaunimas labiau linkęs ir įsiskolinti – net 39 proc. visų pradelstų mokėjimų sutarčių yra pradelsę jaunesni nei 25 m. asmenys. Jauni žmonės taip pat labiau linkę skolintis pakartotinai.

Rodo finansinį sąmoningumą

Kredito istoriją saugantis žmogus rodo finansinį sąmoningumą – gebėjimą valdyti savo pinigus, laiku įvykdyti įsipareigojimus, atsiskaityti už paslaugas bankams, išperkamosios nuomos bendrovėms, greitųjų kreditų įmonėms, komunalinių paslaugų tiekėjams ir t. t.

Kredito istorijoje užfiksuoti tiek pozityvūs, tiek negatyvūs finansinių įsipareigojimų vykdymo faktai. „Paprastais žodžiais tariant, pozityvi kredito istorija – tai visa informacija apie gautas paskolas, o negatyvi – tai užfiksuoti paskolų, kreditų grąžinimo pažeidimai – pradelsti mokėjimai, kurie gadina asmens kredito reitingą. Pastarajam neigiamą įtaką taip pat turi neproporcingai didelis kreditinis aktyvumas, kliento amžius, lytis ir kiti veiksniai“, – sako Kreditų biuro „Creditinfo Lietuva“ teisininkas Anatolijus Kisielis.

Neigiama kredito istorija atsiranda tada, kai žmogus savo įsiskolinimus vėluoja vykdyti nuo 30 iki 60 dienų. Taigi padengę skolą per mėnesį galite būti ramūs, kad neigiamas įrašas dar negresia. Skolos pradelsimas daugiau nei 90 dienų yra riba, nuo kurios asmuo pripažįstamas nesugebančiu vykdyti savo įsipareigojimų.

Atkreipkite dėmesį į tai, kad mažų skolų nebūna: net ir kelių dešimčių litų pradelstas mokėjimas gali pagadinti jūsų kredito istoriją. Pavyzdžiui, 50 litų skola gyventojui gal ir nesutrukdys gauti stambios paskolos iš banko, tačiau neigiamas įrašas gali lemti didesnes palūkanas arba trumpesnio laikotarpio paskolos sutartį.

Kodėl svarbu domėtis?

Kredito istoriją turi praktiškai visi pilnamečiai Lietuvos piliečiai. Profesionalai nors kartą per metus pataria pasidomėti, kokie įrašai sudaro jūsų kredito istoriją. Ne tik dėl to, kad galėtumėte reguliuoti savo finansinį elgesį, bet ir dėl sistemoje galinčių pasitaikyti nesusipratimų ir klaidų. Pasitikrinti kredito istoriją nesudėtinga – tereikia būti internetinės bankininkystės vartotoju. Asmeninės kreditų istorijos duomenys Lietuvos gyventojams nemokamai prieinami specialioje interneto sistemoje „Manocreditinfo.lt“.

„Domėjimasis savo kredito istorija sumažina neteisėto duomenų naudojimo ir sukčiavimo riziką, kadangi kredito istorijoje fiksuojama, kas domėjosi duomenimis, galima operatyviai reaguoti, jei žmogus nebuvo tose įstaigose, – pasakojo A. Kisielis. – Be to, tai leidžia operatyviai ištaisyti kredito istorijos klaidas, kurių pasitaiko nepaisant apsaugos priemonių. Nors dauguma klientų tinkamai vykdo savo įsipareigojimus, tačiau būna įvairių situacijų – sumokama klaidinga suma, pamirštama sumokėti dėl kelionės, sumokama ne tam kreditoriui ir pan. Klientui pranešus apie klaidas arba neteisingus duomenis, jie nedelsiant patikrinami ir ištaisomi.“

Straipsnio puslapiai:

Close

Brangsta degalai: kainos neketina stabilizuotis

Dar vasarą ėmę brangti degalai ir toliau plonina vairuotojų pinigines. Degalų kainos toliau didėjo ir šį mėnesį. O štai dyzelinui per mėnesį pabrangus net šešiais procentais, jo kaina beveik susilygino su ...

Didesnė minimali alga Lietuvoje: kiek žmonės gaus „į rankas“

Nuo kitų metų Lietuvoje kylantis minimalus atlyginimas po mokesčių reformos vers lietuvius didžiuotis – bent teoriškai išsiskirsime iš Baltijos šalių kaimynių ir pirmausime pagal minimalų užmokestį. Tačiau ...

Daržovių kainos šoko aukštyn: rado naują kaltininką

Pernai praūžusios liūtys, o šiemet derlių nustekenusios sausros gerokai išaugino populiariausių lietuviškų daržovių kainas. Tačiau pasirodo, kad dėl kainų šuolio kaltos ne tik nepalankios oro sąlygos, bet ir prekybos ...

Kaip išsirinkti kiemui tinkamiausius vartus?

Siekiant aptverti privatų žemės sklypą tvora, dar vienu svarbiu elementu tampa tinkamai parinkti kiemo vartai. Vartai gali būti įvairaus dizaino, tačiau specialistai pataria juos derinti prie tvoros tam, kad bendras vaizdas žemės sklype būtų ...

Stebina ne vieną: nealkoholinis „džinas“ už 30 eurų

Nuo šių metų sugriežtinus prekybą alkoholiu bei uždraudus bet kokią alkoholio reklamą, prekybininkai ieško naujų būdų reklamuoti savo produkciją bei patraukti pirkėjų. Vienas būdų apeiti reklamos draudimus – nealkoholinių gėrimų ...

Ekonomistų verdiktas: pastarasis dešimtmetis lietuvių gyvenimui bus lemtingas

Trečiadienį pristatytame Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgyvendinamų šešių struktūrinių reformų – mokesčių, sveikatos apsaugos, švietimo, inovacijų, pensijų ir šešėlio mažinimo srityse – ekonominėje ...

ES apkarpys išmokas Lietuvai: ragina ruoštis jau dabar

Naujasis Europos Sąjungos (ES) investicijų laikotarpis Lietuvai ir šalies verslininkams pažers iššūkių, kuriems ruoštis verslo organizacijų ir Finansų ministerijos atstovai siūlo pradėti jau dabar. Pagerėjus Lietuvos ...

Į Lietuvą žengia nauja turizmo bendrovė: siūlys keliones pamėgtomis kryptimis

Šių metų rugsėjo 27 dieną Latvijoje įsteigta įmonė „TT Baltics“ pradeda tarptautinio kelionių prekės ženklo TUI pardavimus Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. „TT Baltics“ veikia didžiausio pasaulyje kelionių ...

Krizės pamokos Lietuvai: 20 metų atsiliekame nuo to, kas jau buvo padaryta

Šiemet pasaulyje galima „švęsti“ dvigubą, nors ir nemalonų, jubiliejų – lygiai prieš 20 metų ekonominė krizė paralyžiavo Rusiją, o lygiai prieš dešimtmetį bankrutavo JAV bankas milžinas ...

Bankų statistika: kortelės tapo įpročiu – jomis atsiskaitoma vis dažniau

Banko kortelėmis už prekes ir paslaugas atsiskaitoma vis dažniau, auga ir bendra operacijų kortelėmis apyvarta, rodo Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenys. Specialistų vertinimu, negrynieji pinigai tampa vis labiau įprasti, o prie augimo ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas