„Snoras“ – bankas be pinigų, klientų ir su milžiniška skola (1)
(Puslapis 1 iš 3)
Dmitrijaus Radlinsko (Fotodiena) nuotr.
2012-06-06 12:52
Seimo valdantieji jau antrą kartą per šią kadenciją sužlugdė parlamentinės komisijos darbą. Šį kartą jų demaršas buvo nukreiptas prieš tyrimo išvadas „Snoro“ banko nacionalizavimo istorijai ištirti. Kol kas neaišku, kiek iki šių metų galo bankrutuojančiame banke liks turto, kai vien užsienio konsultantams ir bankroto administratoriui jau atseikėta per 100 mln. Lt.
Valdančiuosius kaltina destruktyvia veikla
Ištirpo viltys išsiaiškinti, ar valstybė iš tiesų pagrįstai nacionalizavo „Snoro“ banką. Kelis mėnesius parlamente dirbusi laikinoji komisija bankrutuojančio banko nacionalizavimo istorijoje taip ir nepadėjo taško. Valdančiųjų pastangomis komisijos išvados liko nepatvirtintos, nors lemtingo posėdžio išvakarėse komisijos pirmininkas Valentinas Mazuronis tryško optimizmu. „Mes padarėme labai aiškias išvadas, – entuziastingai kalbėjo V.Mazuronis. – Mes įvertinome, kad visi tie Vyriausybės ir Lietuvos banko veiksmai buvo ir skuboti, ir nepakankamai motyvuoti.“ Jo teigimu, Lietuvos bankas nepateikė dokumentų, įrodančių, kad iš „Snoro“ dingo 4,3 mlrd. Lt. „Mes negavome iš Lietuvos banko dokumentų, pagrindžiančių 4,3 mlrd. Lt pradingimą ir, jei „Snoro“ nacionalizavimas tebuvo paremtas prielaidomis, į paviršių iškyla visai kitoks istorijos kontekstas“, – teigė V.Mazuronis.
Tačiau išvadų komisija nepriėmė, nes balsuojant dėl jų nebuvo kvorumo. Iš komisijos pasitraukė visi valdantieji, taip sužlugdę išvadų priėmimą. „Tai destruktyvi veikla, kurios priežastys –tiesos baimė, nes valdantieji neturėjo jokių argumentų pagrįsti savo nuomonės. Juk jiems (valdantiesiems) niekas netrukdė pateikti atskirą nuomonę jau po išvadų patvirtinimo“, – teigė V.Mazuronis. „Snoro“ turtas prieš jo nacionalizavimą 2011 m. lapkričio 16 d. buvo 8,14 mlrd. Lt. Apdraustiems indėliams padengti ir kitiems nacionalizuoto „Snoro“ reikalams valstybė pasiskolino 4 mlrd. Lt, kurie, panašu, bus grąžinti iš mokesčių mokėtojų kišenės. Buvusius „Snoro“ banko savininkus Vladimirą Antonovą ir Raimondą Baranauską šalies Generalinė prokuratūra kaltina galimai pasisavinus 1,68 mlrd. Lt.
Sužlugdė jau antros komisijos darbą
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnas Jurgis Razma „Valstiečių laikraščiui“ aiškino, kad iš posėdžio valdančiųjų atstovai pasišalino, nes „norėta buldozerio principu prastumti išvadas, esą nacionalizuojant „Snorą“ skubotai bei nemotyvuotai veikė ir Vyriausybė, ir Lietuvos bankas“.
„Tos išvados sukeltų milijardines pasekmes valstybei, tad mes ir kiti kolegos, kurie išėjome iš posėdžio, negalėjome tų išvadų patvirtinti“, – tikino J.Razma. Paklaustas, ar valdančiųjų atstovai konsultavosi su teisininkais dėl galimos žalos valstybei, J.Razma teigė, esą „Seimo nariai yra pakankamai kvalifikuoti teisininkai, galintys patys suvokti galimas pasekmes“. „Tarp komisijos narių buvo Stasys Šedbaras, sukaupęs didelę ir teisininko patirtį, todėl specialių užklausų į kitus teisininkus nesikreipėme“, – sakė J.Razma.
