„Snoro“ nacionalizacija smogė verslui (5)

(Puslapis 1 iš 5)


REUTERS/SCANPIX nuotr.

Martynas Pasiliauskas / Savaitraštis „Ekonomika.lt“

2011-11-21 11:17

Vyriausybės sprendimas nacionalizuoti banką „Snoras“ paliko daugiau neaiškumų, klausimų, nei suteikė atsakymų.

 Atsakingi žmonės – premjeras Andrius Kubilius, finansų ministrė Ingrida Šimonytė, Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas – mieliau ragina nepanikuoti, kartoja, kad žmonių indėliai nedings.

Tačiau paklausti, kodėl nebuvo imtasi veiksmų anksčiau, kai „Snorui” rinkos reguliuotojai grūmojo jau ne kartą, kur dingo vertybiniai popieriai už 1 mlrd. litų ir kas ištuštino banko atsargas dar prieš viešai paskelbiant apie „Snoro“ nacionalizavimą, slepiasi po konfidencialumo siena. Neva tai gali paveikti Generalinės prokuratūros ikiteisminį tyrimą, kuris pradėtas pagal keleto nusikaltimų finansų sistemai, valstybės tarnybai ir nuosavybei požymius.

Įmonės nežinioje

Didžioji indėlių dalis banke „Snoras“ – fizinių asmenų, tačiau dėl banko veiklos sustabdymo nukentėjo ne viena bendrovė. Lietuvos bankų asociacijos duomenimis, privačių įmonių indėliai banke siekia 1,4 mlrd. litų. Jos skundžiasi, kad daugiausia dėmesio skiriama gyventojų indėliams, o verslininkai paliekami nežinioje. Nepateikiama aiškios informacijos, kada bus atidarytos bendrovių sąskaitos, kredito linijos ir kiti instrumentai, reikalingi verslui išgyventi.

„Dalis apklaustų įmonių pareiškė, kad „Snore“ turi tik atsiskaitomąją sąskaitą, kurioje pinigų nėra daug, be to, atsiskaitomųjų sąskaitų turi ir kituose bankuose. Jos dėl šios padėties problemų neturi, – pareiškė Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidentas Gediminas Rainys. – Tačiau kai kurių įmonių užstrigo gana didelės lėšos. Tai kelia problemų atsiskaitant su žaliavų tiekėjais, nes limitas suteikiamas iki tam tikro lygmens ir laikotarpio.“

Kitoms bendrovėms buvo įšaldyti kredito ištekliai. Viena įmonė, kurios pašnekovas neįvardijo, neteko priėjimo prie Europos Sąjungos struktūrinių fondų parama vykdomų projektų lėšų. Pasak G. Rainio, bendrovės tvirtino, kad jei lėšų įšaldymas tęsis ilgiau, vėluos atlyginimai, valstybė gaus mažiau pajamų iš sumokamų lėšų.

 Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidentas nenorėjo atskleisti konkrečių įmonių pavadinimų, tačiau minėjo, kad tai mėsos perdirbėjų, langų ir durų gamintojų bei medienos pramonės asociacijų narės. Nukentėjo ne tik pramonininkai – investicijų bendrovė „Invalda“ pranešė, kad „Snore“ įšalo 12 proc. jos turimų laisvų lėšų. Bendrovė turi įsigijusi banko 20 mln. litų vertės indėlio sertifikatą. Jo vertė sudaro apie 4,1 proc. „Invaldos“ turto.

Nutekėję milijonai

Visuomenei taip pat nepaaiškinama, kas per pusantros dienos ištuštino „Snoro“ atsargas. V.  Vasiliauskas aiškino, kad vienas iš pagrindiniu motyvų, lėmusių spartų banko akcijų perėmimą, buvo skubus „Snoro“ atsargų mažėjimas Lietuvos banke. Praėjusios savaitės antradienio rytą „Snoras“ Lietuvos banke turėjo 250 mln. litų atsargų, tos pačios dienos vakare jų bebuvo 111 mln. litų, o trečiadienį perpiet – tik 44 mln. litų. Informacija apie „Snoro“ problemas viešai buvo paskelbta tik trečiadienį apie 16 valandą.

Straipsnio puslapiai:

- Martynas Pasiliauskas

Close

Tūkstančiams gyventojų VMI apie save primins asmeniškai

 Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) atliktas metinio pajamų deklaravimo vertinimas rodo, kad 157 tūkst. šalies gyventojų, pateikdami pajamų deklaraciją už 2016 m., vis dar gali susigrąžinti apie 17 mln. eurų. VMI informuoja, jog ...

Keičiasi bekontakčių atsiskaitymų limitas

 Nuo š.m. spalio vidurio bekontakčių atsiskaitymų limitas (kai galima mokėti bekontakte kortele nevedant PIN kodo) padidės iki 25 eurų. Šiuo metu limitas yra 10 eurų. Tam tikrais atvejais, susijusiais konkrečiai su VISA ...

Bankas „Luminor“ skelbia veiklos pradžią: kas keisis klientams?

Sulaukus Europos Komisijos leidimo, „Nordea“ ir DNB bankai sujungė savo veiklą Baltijos šalyse, sukurdami naują banką – „Luminor“. Po susijungimo „Luminor“ tapo trečiu pagal dydį banku Baltijos ...

Įspėjimas „Nordea“ ir DNB klientams: ne visos paslaugos veiks

 „Nordea“ ir DNB bankai jau nuo rytojaus, spalio 1 dienos taps junginiu ir vadinsis „Luminor“. Tad atliekant techninius darbus klientai įspėjami apsišarvuoti kantrybe. DNB klientus perspėja, kad naktį iš ...

Būtiniausių bankų paslaugų „krepšelio“ kainos apribojimas išliks ir kitąmet

 Lietuvos banko valdyba nusprendė, kad komercinių bankų ir kredito unijų gyventojams teikiamų būtiniausių mokėjimo paslaugų kaina ir kitąmet negalės viršyti šiemet nustatytos ribos, t. y. 1,5 Eur, o nepasiturintiems asmenims ...

Svarbi žinia „Nordea“ ir DNB klientams: susijungimo dieną galimi sutrikimai

 Praėjusią savaitę gavus Europos Komisijos leidimą „Nordea“ ir DNB bankams sujungti savo veiklą Baltijos šalyse, šį procesą planuojama įgyvendinti 2017 metų spalio 1 dieną. Sėkmingai užbaigus susijungimo procesus bus ...

Marius Jurgilas: mūsų šalis galėtų džiaugtis išskirtine tapatybe

Estija pasaulyje garsėja kaip e-pilietybę turinti šalis, Didžioji Britanija kaip finansų centras, o Liuksemburgas didžiuojasi investicinių fondų rojaus statusu. Lietuvos banko valdybos narys Marius Jurgilas svarsto, kad po kurio laiku mūsų ...

Šiaulių banko klientams – žinia dėl lėšų išgryninimo ne tik Lietuvos bankomatuose

Šiaulių banko paslaugų planus „Tradicinis“, „Maksimalus“ ir „Jaunimui“ turintiems klientams nuo rugsėjo 1 d. nemokamas grynųjų pinigų išėmimo limitas galios ne tik bendro bankų tinklo bankomatuose, ...

Lietuvos bankas įspėja: būkite atsargūs, galite prarasti savo pinigus

Pastaruoju metu Lietuvos bankas pastebėjo vėl suaktyvėjusią leidimų neturinčios grupės veiklą, skatinant investuoti į šios grupės projektus. Lietuvos bankas pataria nesusigundyti „SkyWay“ siūlymais – investuotojams tai gali ...

10 dažniausių sukčiavimo schemų: kaip jas atpažinti ir neapsigauti

Nuo trumposios žinutės iki netikrų sąskaitų, nuo apgaulingų investicijų iki tapatybės vagystės – visa tai piktavalių gudrybės, naudojamos siekiant išvilioti lėšų tiek iš gyventojų, tiek ir iš verslo įmonių. Kuo ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas