„Snoro“ viliotinis baigėsi ir tragedijomis (14)

 Apie „Snorą“ pastaruoju metu girdime labai daug ir, atrodo, ilgai girdėsime. Tačiau dar ilgiau jausime šios aferos pasekmes. Kol kas dar niekam nerūpi, kaip žmonės buvo įsukti į šias finansines machinacijas.

Sugundė banko darbuotoja

Kelmės rajono gyventoja Milda (straipsnyje minimų pašnekovų tikri vardai ir pavardės žinomos – aut. past.) guodėsi, kad per „Snoro“ platintas obligacijas ji prarandanti ne tik savo santaupas, bet ir senelio jai paliktą palikimą. Nukentėjusioji pasakojo, kad apie obligacijas nieko nežinojusi, bet turėjusi keletą terminuotų indėlių tame banke. Šių metų spalio viduryje jai paskambinusi Raseinių „Snoro“ darbuotoja Gintarė ir pasiūliusi indėlius pakeisti obligacijomis, nes sąlygos tokios pat, o palūkanos būsiančios didesnės.

Palūkanos – fiksuotos, tai ir rizikos jokios nėra,juk čia ne akcijų biržos, kuriose palūkanų dydžiai nuolat svyruoja. Su šia darbuotoja Milda bendravo ir anksčiau, todėl ja patikėjo. „Maniau, jei pažįstamas banko žmogus taip siūlo... Nuvažiavau, nutraukiau visas terminuotų indėlių sutartis, sudėjau santaupas krūvon, kiek trūko iki apvalios sumos, pridėjau grynaisiais ir... nusipirkau obligacijų už trijų kartų gyvenimus“, – pasakojo patikli Kelmės rajono gyventoja.

Yra ir daugiau nukentėjusiųjų, kurie buvo paraginti „Snoro“ banko darbuotojų terminuotus indėlius keisti obligacijomis. „Bet aš ir šiandien nesuprantu, kodėl taip buvo daroma? Juk mano pinigus jie vis tiek jau turėjo. Gal todėl, kad nuo obligacijų bankui nereikėjo mokėti garantijų fondui?“ – retoriškai klausė Milda. Moteris įtaria, kad „Snoro“ banko darbuotojai turėjo nurodymus iš savo vadovybės privilioti kuo daugiau nedraustų pinigų, nes gundyta labai atkakliai.

Kilus skandalui, Milda paskambino banko darbuotojai Gintarei. „Man pasirodė, kad ji labai sutrikusi. Guodėsi, kad bijo išeiti į gatvę, į parduotuvę, nes sulaukianti nukentėjusių klientų grasinimų“, – pasakojo nuo banko nukentėjusi Milda.

Neatgavusi pinigų mirė

Raseiniškių Žukų šeima skaudžiai nudegė įsigijusi „Snoro“ indėlių sertifikatų. „Pardavę nekilnojamąjį turtą, nusprendėme trumpam padėti pinigus į banką. Pavasarį ketinome pradėti statybas. Rinkomės „Snorą“ ne dėl didesnių palūkanų, o todėl, kad jis iš tiesų, kaip ir skelbėsi, buvo artimas bankas. „Snoro“ kioskelių – ant kiekvieno kampo, kiekvienoje didesnėje gyvenvietėje, o kitų bankų skyrių net mieste paieškoti tenka. Ir štai „snoriuke“ mums pasiūlė įsigyti indėlio sertifikatą. Paklausėme, o kas tai yra. Atsakė, kad toks pat indėlis, tik su šiek tiek didesnėmis palūkanomis“, – sakė raseiniškių šeima.

• >
• 1
• 2
• 3
• >